Kaišiadorių rajono gyventojai, kaip nurodoma jų laiške, dar svarsto ir galimybes pradėti pilietiško pasipriešinimo veiksmus bei ikiteisminių ginčų procedūras.

Neseniai interneto portalas „Kaišiadorių žinios“ skelbė, kad rajono Bendrojo plano eskizuose atsirado įspūdingo dydžio teritorija, pavadinta „Plyno lauko investicijų arealu“. Vietos valdžia, kaip nurodoma publikacijoje ir sunerimusių ūkininkų peticijose, nusitaikė net į 12 000 hektarų teritoriją. Joje ūkininkauja daugybė žmonių, vykdančių ir ES projektus.

Vieni ramina, kiti netiki

Kaišiadorių krašto ūkininkus ir Zūbiškių bendruomenę, kuri kreipėsi į „Valstiečių laikraščio“ žurnalistą, neramina Kaišiadorių rajono savivaldybės pozicija ignoruojant vietos bendruomenių nuomonę. Būtent dėl to esą atsiranda didelė rizika, kad net apie 12 000 hektarų dirbamų žemių plotas gali tapti mistinės paskirties „Plyno lauko investicijų arealu“. Susiklosčiusioje situacijoje ūkininkai, kaip rašoma jų laiške, įžvelgia net užuominų į laukinę 90-ųjų privatizaciją ar pokario „išbuožinimą“.

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė Zūbiškių bendruomenės pirmininkas Vaidas Mitkus, rajono ūkininkai baiminasi, kad dėl dėl vietos valdžios ambicijų jie gali prarasti savo pragyvenimo šaltinį – dirbamą žemę.

„Tai ne vien mūsų bendruomenės reikalas, nors mūsų iniciatyva buvo surinkta daugybė parašų, organizuoti susitikimai pas rajono merą Vytenį Tomkų. Numatytame investicijos plote ūkininkauja šimtai žmonių. Jie dirba žemę, turi įsipareigojimų ir ES projektų. Prašome valdžios tiesiog paaiškinti – kam reikalingas toks didžiulis plotas? Kai girdžiu, kad ten galvojama statyti oro uostą, tai irgi nieko nepaaiškina, nes jam iki ausų pakaktų 1 000 hektarų. Mus bando raminti, kad galėsime čia toliau dirbti ir šiemet, ir kitąmet – niekas neišvarys, tik visi gerai žinome, kas nutiks, jei toks bendrasis planas įsigalios oficialiai. Jo nebenuginčysi,“ – sakė V.Mitkus.

Pasak pašnekovo, merija nesugeba dorai paaiškinti, kas būtent įsikurs numatytoje teritorijoje, kodėl kurti reikia būtent čia ir kuo toks svarbus tas projektas?

Pasak V.Mitkaus, planas formaliai derinamas su žmonėmis, bet jokio aiškumo nėra. „Toks įspūdis, kad braižoma net tiksliai nesugalvojus, kas čia bus. Svarbu vadovauti braižymui. Kas netiki – gali peržiūrėti Kaišiadorių savivaldybės svetainėje paskelbtą vaizdo medžiagą. Kaip ten bebūtų, esame raštu paprašę konkrečių atsakymų iš savivaldybės ir jų negavome. Aiškių atsakymų iki šiol vengiama,“ – piktinasi jis.

Atsakymo neišgirdo iš šių eilučių autorius. Pabandžius susisiekti su Kaišiadorių savivaldybės vadovais ir gauti detalesnius paaiškinimus, sulaukėme tik tokio atsakymo: „Šiuo pranešimu patvirtiname, kad Jūsų išsiųstas laiškas gautas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje. Maloniai primename, kad mūsų paslaugas galite užsisakyti internetu tiesiai iš savo kompiuterio ar išmanaus telefono nesilankant savivaldybėje www.epaslaugos.lt. Klausimus dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės veiklos ir teikiamų paslaugų taip pat galite užduoti specialistams http://www.kaisiadorys.lt/index.php?446417231.

Vietos bendruomenės reikalauja rengiamame projekte naikinti suplanuotą apie 12 000 ha plyno lauko investicijų teritorijos ženklinimą

Vietos bendruomenės reikalauja rengiamame projekte naikinti suplanuotą apie 12 000 ha plyno lauko investicijų teritorijos ženklinimą

Kas ten bus?

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, kaip primena ūkininkai, nuo 2016 metų įgyvendina ES lėšomis finansuojamą projektą, susijusį su Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir planavimo tikslų patvirtinimu. Rajono savivaldybės taryba tų metų balandį pritarė šio projekto įgyvendinimui. Plano rengimas, beje, tuo metu kainavo apie milijoną litų.

Šiais metais Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus drauge su savivaldybės administracijos direktoriumi savo iniciatyva įpareigojo plano rengėją suformuoti įspūdingo dydžio apie 12 000 hektarų plyno lauko investicijų teritoriją.

Rajono valdžia ūkininkus ramina ir tvirtina, kad aiškumas kada nors bus. Mat Susisiekimo ministerija iki šiol jiems dar nepateikė tikslios, Lietuvos Bendrojo plano 2-ose alternatyvose numatytos, naujo 3-ojo oro uosto įrengimo vietos ir koordinačių. Tad šios teritorijos dabar esą formuojamos tik apsidraudžiant.

Ūkininkų teigimu, šiuo metu 3-iojo oro uosto statybos planai egzistuoja tik kaip hipotetinė idėja. Dar nėra aišku, ar jis mūsų šaliai išvis reikalingas. O jei jo ir prireiktų – jis būtų statomas po gerų 30-ies metų ir akivaizdžiai mažesniame plote. Net jei naujo oro uosto planas Vyriausybėje būtų palaimintas, jam prireiktų tik apie 500 ha žemės. Ir tai, kaip pabrėžia kritikai, sudarytų tik 3–5 proc. nuo viso dabartinio 12 000 ha ploto derlingiausių šio krašto žemių, į kurias vietos valdininkai, jų nuomone, gviešiasi tik dėl apsidraudimo bei asmeninių ambicijų. Ir neprisiimant sau jokios asmeninės atsakomybės.

Kreipsis į Europos Komisiją

Iš tiesų padėtis su bendraisiais planais yra įdomi tuo, kad, juos patvirtinus, nuginčyti jų pagal administracinės teisenos praktikas beveik neįmanoma. Ginčyti jo privatūs asmenys patys nė negalėtų. Tai būtų įkandama nebent Seimo nariams, prokurorams ar kitoms institucijoms, ginančioms viešąjį interesą. Todėl ūkininkų rūpestis ir jų noras gauti atsakymus dabar – visai suprantamas. Rajono taryba sprendimą dėl teritorijos, kurioje „kažkas bus“, turėtų priimti pavasarį. Aiškumo protestuojantieji nori jau dabar, o ne tarybos posėdyje prieš balsavimą.

„Šis sprendimas sukurti nežinia kam reikalingą milžinišką plyno lauko investicijų teritoriją nėra proporcingas ir pagrįstas, nes šiais veiksmais ne tik nebus išspręstos socialiai aktualios problemos, bet jų ir dar padaugės. Iki galo nėra išsakytas teritorijos mastas, nėra jokių ekonominių ir ekologinių įvertinimų, kokią naudą ir kokią žalą aplinkai tokie pokyčiai padarys pinigine išraiška, kas kompensuos jau patirtas išlaidas ir padengs projektų, finansuotų ES lėšomis, įsipareigojimus. Šiuo metu minėtoje teritorijoje veikia apie 120 žemės ūkio verslo subjektų, kurie į infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą jau yra investavę apie 60 mln. Eur., be to ūkininkai turi didžiulių įsipareigojimų bankams dvidešimčiai metų į priekį, o gal net ilgiau. Didžioji dalis ūkininkų dalyvauja ES remiamuose projektuose, kuriuos įgyvendinus lieka įsipareigojimai vykdyti veiklą tam tikrą laiką. Tad mums natūraliai kyla klausimas, ką šioje teritorijoje gyvenantys ir dirbantys žmonės gali planuoti ateičiai, kaip kurti sodybinius ūkius, statyti ūkinius pastatus, kokią techniką galima planuoti įsigyti, jeigu bet kuriuo metu ūkininkaujantys subjektai, vadovaujantis minėtais sprendiniais, bus nuvaromi nuo žemės ir savo verslo?“ – piktinosi šio krašto ūkininkas ir Zūbiškių kaimo bendruomenės pirmininkas V.Mitkus.

Todėl vietos bendruomenės reikalauja rengiamame projekte naikinti suplanuotą apie 12 000 ha plyno lauko investicijų teritorijos ženklinimą, kuris lengvai leis keisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą (pramoninę) ir atvers kelius abejotiniems žemės pardavimams. Nesulaukę aiškumo iš vietinės valdžios, ūkininkai bei regiono bendruomenės parengė bei pasirašė peticiją, adresuojamą LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms. Kaišiadorių krašto žmonės prašo nedelsiant įpareigoti Kaišiadorių vadovybę stabdyti pateiktų bendrųjų planų sprendinių tvirtinimo procedūras.

Be kita ko piktinamasi, kad rajono valdžia vasarą, per patį ūkininkų darbymetį, surengė tik formalų pasitarimą, nedalyvaujant nei ūkininkų, nei žiniasklaidos atstovams ir įpareigojo UAB „Urbanistika“ suplanuoti minėto ploto pavertimą plyno lauko investicijos arealu, kuriame, kaip kol kas galima suprasti, bus oro uostas ir / arba dar nežinia kas. Kaip nurodo peticijos autoriai, tokio ploto pavertimas pramonine zona labai neigiamai paveiktų ir Neries pakrantės biosferą bei kraštovaizdį.

Kaip redakcijai nurodė V.Mitkus, pateikęs peticijos kopiją (ją pasirašė 450 žmonių), atsakymo jie tikėtųsi sulaukti bent jau artimiausią savaitę, nors tai mažai tikėtina, nes visa centrinė valdžia užsiėmusi biudžetinio pyrago dalybomis.

Krašto ūkininkai bei vietos bendruomenės nusiteikusios ryžtingai – nesustabdžius Kaišiadorių rajono vadovybės savivaldžiavimo, jie žada kreiptis į Europos Komisiją dėl šio projekto finansavimo sustabdymo ir lėšų skyrimo projektui nutraukimo. O taip pat pasitelkti visas įstatymais leistinas priemones, tarptautines gamtos ir paveldo apsaugos organizacijas. Kaišiadorių rajono gyventojai, kaip nurodoma jų laiške, dar svarsto ir galimybes pradėti pilietiško pasipriešinimo veiksmus bei ikiteisminių ginčų procedūras.

Rezervuoti reikėtų

ELTA1326833 Vilnius, 2019 m. spalio 23 d. (ELTA). Vyriausybės posėdis. 2019.10.23 15:13:11. Dainius Labutis (ELTA)

Jaroslav Narkevič, susisiekimo ministras, Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija

Kaip tik vakar (lapkričio 11 d. – red. past.) su Kelių direkcija bendrais bruožais aptarėme šią situaciją. Artimiausiu metu vyriausybėje pristatysime oficialią poziciją, kurios detaliai kol kas nenorėčiau komentuoti. <…> Kad oro uostas bus, koks jis bus ir kada – aš tikrai kol kas negaliu pasakyti. Dabar kalbama apie tai, ar reikia, ar nereikia rezervuoti žemę šiam projektui. Pagal man pateiktą analizę, kitos tinkamos vietos nelabai ir yra. Todėl rezervuoti tikrai reikėtų. <…>

Kalbant apie plotą, skaičius ir visa kita – viskas dar bus ilgai monitorinama. Galbūt ir iki 2025 metų. Kadangi Kaišiadorių rajono savivaldybė svarstys klausimą jau pavasarį, ketinu forsuoti vyriausybės lygio sprendimą – rezervuojam ar nerezervuojam. <…>

Į visus ūkininkų ir kitų žemės valdytojų interesus bus atsižvelgta, bet tai ne šios dienos klausimas. Jei, kaip jūs sakote, toje teritorijoje yra ES projektų – bus žiūrima konkrečiai. Jei tai urbanizavimo projektas – situacija viena, jei žemės ūkio – kita. Siūlau palaukti. Artimiausiu metu bus pateikta oficiali pozicija, tada ir svarstysime – ką kada tvirtinti. O žmonių noras viską kuo greičiau žinoti – suprantamas.