Redakcijos archyvo nuotr.

Pieno supirkimo kainoms krintant, karves auginantys ūkininkai pigiausiai pieną superkančius perdirbėjus rudenį ketina boikotuoti – ne tik kurį laiką neparduoti pieno, bet ir blokuoti privažiavimus prie pasirinktos įmonės.
Būsimajam žemės ūkio ministrui užsimenant apie derybų tarp perdirbėjų ir gamintojų inicijavimą, pirmieji tikina, kad kainas diktuoja rinka, o antrieji nesitiki, kad sėdus prie bendro stalo situacija pasikeis.
„Visų įmonių neblokuosime. Vieną norime, tą, kuri duos mažiausias kainas. Sudedame kiekvieno mėnesio kainas, išvedame vidurkį ir viskas. Nuvažiuojam prie vartų su savo traktoriais ir neįleidžiame, neišleidžiame kokią savaitę“, – BNS sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis. „Pavyks nepavyks, priklauso nuo pienininkų, ūkininkų. Bet toks mūsų asociacijos tikslas yra. Yra asociacijos valdyba, taryba ir spręsime“, – pridūrė jis. J. Vilionis prognozuoja, kad akcija galėtų vykti spalio-lapkričio mėnesiais, nors, pasak jo, perdirbėjai už pieną mažiausiai moka liepą-rugpjūtį.
„Rugsėjo pabaigoje baigsime apsisėti, nusiimti derlių, tada spręsime“, – žadėjo asociacijos tarybos pirmininkas. J. Vilionio teigimu, ar akcija įvyks, priklauso ir nuo to, ar perdirbėjai pieno tiekėjams iki to laiko maždaug dukart pakels kainas – iki 30 centų už litrą. „Virš 30 centų jau galima gyventi, kaštus gali pasidengti“, – aiškino J. Vilionis.
Derybos tarp gamintojų ir perdirbėjų nieko nepakeis
Būsimasis žemės ūkio ministras socialdarbietis Andrius Palionis BNS sakė ketinantis inicijuoti derybas su gamintojais ir perdirbėjais dėl palankesnių pieno supirkimo kainų, tačiau perdirbėjų atstovai abejoja derybų veiksmingumu. Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad pieno kainas nustato ne pokalbiai, o situacija rinkoje.
„Mes visada pasiruošę kalbėtis ir kalbame su savo partneriais, kurie parduoda mums pieną. Ar tuose pokalbiuose nori dalyvauti ministras, mes niekada neatsisakėme dalyvauti. Iš kitos pusės, iš dalies gaila, kad kartais nėra suprantama, kad pieno kainas nustato ne pokalbiai, o situacija rinkoje“, – BNS sakė D. Trumpa. Jis taip pat pridūrė, jog pieno sektorius Lietuvoje yra konkurencingas ir jame problemų nėra.
„Lietuvos pieno pirkimo rinkoje yra labai didelė konkurencija, joje dalyvauja ne tik Lietuvos įmonės, kurių yra keletas, bet ir Latvijos, Lenkijos įmonės, daug supirkimo kooperatyvų. (…) kartais tokie pokalbiai neduoda konstruktyvumo, o tik padidina aistras“, – sakė D. Trumpa. J. Vilionis taip pat nesitiki, kad sėdus prie bendro stalo su ministerija ir perdirbėjais, situacija pasikeis.
„Nieko jos (derybos – BNS) nepakeis, niekas nenori žinoti, kas pas tuos prekybininkus, už kiek jie parduoda, ką jie gauna. Jie sudiktavo sąlygas ir viskas. (…) Mes jau šimtą kartų sėdėjom ir kas iš to?“, – klausė J. Vilionis. Pasak D. Trumpos, derybos gali padėti sprendžiant klausimus, priklausančius nuo ministerijos veiksmų.
„Derybos gali pakeisti aplinkinius dalykus – reikalavimai fermoms, supirkimui, krūvos reikalavimų, kurie kartais yra pertekliai arba griežtesni nei Europos Sąjungoje. Juos išsakius, pakeitus, kurių pakeitimai yra ministerijos kompetencijoje, ten sutaupyti pinigų būtų galima, kurie liktų žemdirbiams“, – sakė D. Trumpa. Tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijančios asociacijos Pieno centras direktorius Egidijus Simonis sako, jog iš smulkių tiekėjų surinkti pieną atsieina brangiau: „Iš smulkiųjų surenkant toną pieno patiriama iki 80 eurų išlaidų“.
Pasak jo, perdirbėjai tiesiogiai iš smulkių ūkininkų nuperka maždaug 10 proc. pieno, apie 60 proc. – iš stambių ūkių, o likusią dalį – iš tarpininkų, pastariesiems perdirbėjai moka panašią kainą, kaip ir stambiems tiekėjams. „Pas tarpininkus kainos daug žemesnės, nes ir jiems reikia uždirbti. Iš mūsų gauna po 30-31 centą už litrą, o žmonėms sumoka po 15 centų.Dalį pinigų jie pasilieka sau“, – BNS sakė E. Simonis.
Pieno supirkimo kainos mažėjo Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina liepą buvo 261,9 euro už toną – 0,8 proc. mažesnė nei birželį (264 eurų), bet 1,6 proc. didesnė nei prieš metus (257,7 euro).
Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 1,1 proc. ir buvo 222,5 euro už toną. D. Trumpos teigimu, paskutiniu metu pieno rinkoje buvo jaučiamas nuosmukis, kuris dabar lėtėja.
Lietuvoje veikia penkios didžiausios pieno perdirbėjos – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, Vilkyškių pieninė, „Marijampolės pieno konservai“ ir „Žemaitijos pienas“– perdirba apie 95 proc. viso perdirbamo pieno Lietuvoje.
BNS