Šešiuose Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose tęsiasi vasara – čia dalis gyvulių šeriami žaliaisiais pašarais. Ūkininkų kaimynai ir kiti kolegos stebisi – iš kur žalienos žiemą? „Užsukite į ūkį ir pamatysite“, – kviečia gyvulininkystės ūkių savininkai, nuo praėjusių metų rudens dalyvaujantys naujoviškame pašarų gamybos projekte.

Augina lentynose

Statistikos duomenys atskleidžia mūsų pieno ūkiams negailestingą tendenciją – jie ir toliau nyksta, ypač sparčiai mažėja smulkiųjų. Nuo 2015 metų Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 11 tūkst. pieno ūkių – nuo maždaug 53 tūkst. iki 41,6 tūkst. Jau ėmė mažėti ir pieno gamyba: pernai pieno supirkta 1,2 proc. mažiau nei užpernai ir 2,9 proc. mažiau nei 2015-aisiais.

Vieni ūkininkai lengva ranka atsisako pieno gamybos, kiti su skaudama širdimi išparduoda karvutes, treti nepraranda vilties ir dar labiau saugo savo raguotąsias, lepina jas žaliaisiais kokteiliais.

Marijampolės rajono pieno ūkio savininkei Dangirutei Kazakevičienei pastarasis tamsusis metų laikas daug skaidresnis nei įprastai. Ūkininkė nemažai laiko praleidžia žalumos apsuptyje. Ne, ji neatostogauja šiltuose kraštuose – pieno gamintojos ūkyje nuo praėjusių metų spalio pradžios auginami žalieji pašarai karvėms. Kokie jie ir kaip auginami?

„Atskiroje maždaug 20 kvadratinių metrų patalpoje įrengti specialūs vertikalūs stelažai su lentynomis, į kurias suberiami grūdai. Taip pasėti įvairių augalų grūdai, kasdien keturis kartus automatiškai laistomi ir kartu subalansuotai tręšiami, per 7 paras išaugina želmenis, kuriais šeriame savo galvijus“, – pasakojo D.Kazakevičienė.

Šis procesas, anot moters, labai teigiamai veikia, pagerina nuotaiką, o karvutės, šeriamos šviežiais želmenimis, akyse žvalėja. „Pirmiausia labai smagu žiemą auginti derlių, jį nuimti. Dar smagiau, kad gyvuliai labai noriai jį ėda. Per savaitę užauga 5 ar net 7 kartus daugiau derliaus nei pasėjus lauke. Kvietrugių želmenys užauga gero sprindžio dydžio, žirnių – kiek mažesni. Grūdai želdami sudaro tokį veltinį, vadinamąjį padą. Jį suvyniojame į ritinius ir išdalijame gyvuliams. Mažiems veršeliams pakarpome tik želmenų, pačių daiginamų grūdų neduodame. Želmenukai tokie gražūs, traškūs, gardūs, kad ir patys paragaujame. Nenuostabu, kad gyvuliai juos taip mėgsta“, – juokėsi ūkininkė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Peršerti nevalia

Naujovišką pašarų auginimo ir galvijų šėrimo procesą marijampoliečių ūkyje stebi ir atitinkamus tyrimus atlieka Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai. Tam, kad būtų galima palyginti gautus rezultatus, želmenimis šeriama tik pusė karvių – apie dvidešimt iš ūkyje laikomų trisdešimt devynių.

„Išvados bus daromos vėliau, tačiau jau dabar matome, kad pagerėjo pieno baltymų ir riebalų rodikliai, pienas tapo skanesnis. Padidėjo ir produktyvumas, tačiau nežinia, ar dėl pašarų, ar dėl to, kad bandoje šiemet daugiau šviežiapienių karvučių. Į ūkį užsukęs veterinarijos gydytojas pagyrė naujus pašarus, sakė, kad želmenys turėtų pagerinti ir gyvulių sveikatą. Be to, jau šiuo metu galime pasakyti, kad žalieji pašarai daro įtaką ir karvių rujai – ji tapo ryški kaip ir vasarą. Tai leidžia geriau jas apsėklinti“, – privalumus vardijo pieno gamintoja.

Tiesa, piktnaudžiauti želmenimis ir be saiko jais šerti gyvulių nevalia – biologiškai aktyvių medžiagų gausūs pašarai gali pakenkti. Mokslininkų rekomenduojama paros norma – apie 2 kilogramus. „Sako, kad galima būtų ir iki 5 kilogramų sušerti, tačiau tada gali prasidėti mastitai, padaugėti piene somatinių ląstelių. Todėl laikomės nustatytos normos. Tai – vitaminai gyvuliams, o jų neverta perdozuoti“, – aiškino D.Kazakevičienė.

Pasak ūkininkės, gyvuliai želmenimis bus šeriami iki ganiavos pradžios. Išginusi karvutes į pievas, žaliųjų kokteilių joms jau nebesiūlys.

Priaugins iki 2 tonų

Ištisos želmenų pievos žaliuoja Biržų rajono Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ūkyje. Žaliųjų pašarų reikia priauginti 200  eksperimente dalyvaujančioms karvėms. Iš viso biržiečiai laiko apie 480 melžiamų karvių.

Prieš penkerius metus melžimo robotus įdiegę ūkininkai yra atviri naujovėms. Toks jų būdas. Ieškoti sprendimų pieno gamybai tobulinti ir savikainai mažinti verčia ir banguojanti globali pieno rinka, ne visada adekvačios pieno supirkimo kainos.

„Esame projekto „Konkurencingas ūkis“ dalyviai. Mokslininkai stebi, kokią įtaką inovacinė pašarų gamyba turės karvių produktyvumui, sveikatingumui, produkcijos kokybei. Jeigu projekto rezultatai bus teigiami, sulauksime ekonominio efekto, šią naujovę bus galima taikyti ir šalies mastu“, – aiškino V. Stankevičius.

V. Stankevičius

Biržiečių ūkis įsipareigojo per parą uždaroje patalpoje, taikydamas hidroponiką (augalų auginimą be dirvožemio), pagaminti 2 tonas žaliųjų pašarų. Maždaug 500 kvadratinių metrų patalpoje įrengtuose penkiaaukščiuose stelažuose daiginami miežių, kviečių, kvietrugių ir žirnių grūdai. Už įrangą ūkininkai sumokėjo tik apie 30 proc. kainos, kita dalis – ES ir valstybės biudžeto parama. Dar nemažai išlaidų reikėjo specialiai grūdų daiginimo patalpai įrengti. Tam teko atverti savo piniginę.

„Įranga gana nepigi, bet mūsų nagingi ūkininkai gali patys pigiau ją susikonstruoti. Manau, kad verta tuo užsiimti, ypač tiems, kurie neturi daug žemės. Juk 500 kvadratinių metrų plote išauginama tiek produkcijos, kiek jos gaunama iš 45 hektarų“, – skaičiavo ūkininkas.

Pagerėjo pieno rodikliai

Stankevičiai, maždaug tris mėnesius papildomai šerdami gyvulius žaliaisiais pašarais, jau mato pirmuosius rezultatus. „Karvės, kurioms į pašarus dedame želmenų, kur kas daugiau suėda, jų kailis pradėjo labiau žvilgėti, pagerėjo pieno rodikliai, paros primilžiai padidėjo apie 700 g, piene sumažėjo somatinių ląstelių skaičius. Dabar stebime vaisingumo ciklą, kaip karvės rujoja, kaip apsėklinamos“, – pasakojo ūkininkas.

Grūdų daiginimas imlus rankų darbui – sėjama ir nuimama rankomis, automatizuotai tik laistoma ir tręšiama, tad tenka samdyti pagalbininką. Padidinę žaliųjų pašarų gamybos pajėgumą, biržiečiai ketina įdarbinti dar vieną darbuotoją. „Žmonės čia nori dirbti, aplink žalia, šviesu, šilta ir švaru. Patalpa turi būti sterili, kad neįsiveistų pelėsio ir kitų mikroorganizmų“, – sakė Vytautas.

Ūkininkams papildomų lėšų reikia ir grūdams įsigyti. Kai kurie daiginami grūdai – iš savo ūkio, o kitus perka. „Reikia geros daiginamosios medžiagos. Grūdai turi būti neperkaitinti džiovykloje, neužkrėsti pelėsiu. Juk pernai nukulta daug drėgnų grūdų, tad svarbu, kad pasėjus nesuvešėtų pelėsis. Tenka grūdus dezinfekuoti, naudoti gyvas mieles, kurios efektyviai kovoja su pelėsiu“, – aiškino pieno gamintojas.

Daigins ir vasarą

Anot V.Stankevičiaus, grūdų daiginimas gyvulių pašarams labiau paplitęs tuose kraštuose, kur stinga pievų ir žolės. Egipte, dykumų šalyje, jam teko matyti, kaip želmenys auginami žirgams šerti. Egiptiečiai daug jų laiko turistų poreikiams patenkinti.

„Klimato pokyčiai verčia dairytis naujovių ir mūsų šalies ūkininkus. Konkurencingam ūkiui reikia pasiruošti daug vitaminingų ir baltymingų pašarų. Ši technologija, kurią dabar išbandome, vienas iš būdų tai pasiekti“, – samprotavo jis.

Stankevičiai grūdus daigins ir želmenimis galvijus šers ne tik žiemą. Vasarą jie robotais melžiamų karvių negina į ganyklas, jas išleidžia tik pasimėgauti saule. „Atrodytų, kad vasarą būtų pigiau pašienauti žolės, tačiau iš tikrųjų šėrimas želmenimis papildytais pašarais yra labiau subalansuotas. Karvių organizmui tai svarbu“, – sakė ūkininkas.

Pieno gamintojai naujas technologijas ketina panaudoti ir prieskoniniams augalams auginti. Jų greičiausiai dar šiemet prireiks sūriams gaminti. Biržiečiai jau yra įsirengę sūrių gamybos patalpas, ketina įsigyti reikiamą gamybos įrangą.

„Gaminsime panyro, tradicinius lietuviškus ir kai kuriuos fermentinius sūrius. Kol kas eksperimentuojame virtuvėje, išbandome įvairias receptūras, tiriame rinką. Norime už prieinamą kainą žmonėms gaminti gerą produktą“, – teigė Vytautas.

Tikisi ekonominio efekto

Daugiau nei 300 melžiamų karvių laikanti UAB Upytės eksperimentinis ūkis želmenimis šeria vos dešimt gyvulių. „Kol kas tik bandome, jeigu naujovė pasiteisins, auginsime daugiau želmenų“, – sakė šio ūkio vadovas Audrius Zalatoris.

Toks žalias biologiškai aktyvių medžiagų gausus pašaras labai reikalingas gyvuliams, kurie ir vasarą laikomi tvarte. „Dar anksti kalbėti apie rezultatus, bet greičiausiais šie pašarai duos efektą. Bus įvertintas produktyvumas, gyvulių sveikata. Koncentruoti pašarai nepigūs, o daiginti galima savo grūdus. Taip, matyt, galima sumažinti pieno gamybos savikainą“, – svarstė Upytės eksperimentinio ūkio vadovas.

ASU mokslininkų inicijuotas projektas „Konkurencingas ūkis“ finansuojamas pagal Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP (Europos inovacijų partnerystė) veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

Truks trejus metus

Dr. Jurgita Baranauskienė, projekto vadovė, ASU mokslininkė

Projektas, kurį koordinuoja ASU, vienija 6 gyvulininkystės ūkius, mokslininkus, žemės ūkio konsultantus. Visi partneriai veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jo tikslas – įdiegti šėrimo inovacijas gyvulininkystės ūkiuose, siekiant padidinti produktyvumą ir sumažinti gamybos sąnaudas.

Projekte dalyvauja skirtingi ūkiai iš įvairių regionų. Yra ir pieno, ir mėsinių galvijų ūkių, vienas iš jų – ekologinis. Tai leis įvairiapusiškai įvertinti rezultatus. Bus stebimi produktyvumo, gyvulių sveikatos pokyčiai, atliekami produkcijos kokybės tyrimai. Tikimasi, kad eksperimente dalyvaujančių ūkių gyvulių produktyvumas padidės iki 10 proc. Projektas truks iki 2019 metų pabaigos, tada ir bus susumuoti rezultatai.

Stebimi pokyčiai

Prof. Vigilijus Jukna, vienas projekto iniciatorių, ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas

Jau turime pirmuosius preliminarius duomenis. UAB „Šilutės veislininkystė“ stebimų penimų buliukų paros priesvoris padidėjo iki 9 proc., taip pat pagerėjo gyvulių sveikata. Pieno ūkiuose fiksuojami 5–7 proc. didesni primilžiai, mažesnis somatinių ląstelių skaičius piene, gerėja ir pieno baltymų bei riebalų rodikliai.

Tai gana reikšmingi pokyčiai. Žinoma, naudojant įvairius kitus priedus galima pasiekti ir geresnių rezultatų, bet turi būti ekonominis efektyvumas. Tai įvertins projekte dalyvaujantys kolegos ekonomistai. Be produkcijos kiekio ir kokybės pokyčių, bus vertinamas ir gyvulių sveikatingumas, reprodukcinė sistema. Želmenyse yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gerina gyvulio sveikatą, atsparumą ligoms. Norint tai įvertinti atliekami kraujo tyrimai.

Ūkininkai domisi naujovėmis, jiems svarbu ieškoti būdų, kaip stabilizuoti gaminamos produkcijos savikainą ir ją mažinti. Ir tai reikia padaryti nepabloginant produkcijos kokybės.