Norint sumažinti mikroorganizmų kiekį tvarto ore, reikia griežtai laikytis higieninių ir sanitarinių reikalavimų

Vasarą skubėkime pasirūpinti melžiamų karvių gerove, kad užkirstume kelią besidauginantiems mikroorganizmams, kurie sukelia mastitą ir somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą piene, taip pat kvėpavimo takų ligas.

Kaip žinome, mikroklimatas ir laikymo sąlygos melžiamų karvių sveikatingumą lemia apie 30 proc. Tad kiekvienas iš mūsų privalo pasirūpinti tvartų mikroklimatu. Kad oras būtų švarus, labai svarbu įrengti efektyvią vėdinimo sistemą.

Tai labai aktualu šiomis dienomis, Lietuvoje tvyrant tropiniams karščiams. Jei tvarto mikroklimatas nepalankus, net ir labai gerai šeriami gyvuliai nebus sveiki ir produktyvūs. Uždarytų patalpų mikroklimatas susideda iš cheminių, fizinių, biologinių veiksnių: tai oro temperatūra ir drėgmė, oro cirkuliavimo greitis, anglies dioksidas, amoniakas ir sieros vandenilio koncentracija. Dauguma tvartų neatitinka optimalių mikroklimato parametrų. Dėl blogo mikroklimato sutrinka gyvulių termoreguliacijos mechanizmas, sumažėja karvių produktyvumas.

Būtina vėdinimo sistema

Visose karvidėse, net ir šalto tipo, būtina įrengti vėdinimo sistemą. Jei ji veikia blogai, tvarte pakyla oro temperatūra, iki neleistinos ribos padidėja santykinė drėgmė, nuodingų dujų (CO2, NH3, H2S) koncentracija. Esant tokiam tvarto mikroklimatui, karvių produktyvumas gali sumažėti daugiau kaip 20 procentų.

Blogėja ir pieno kokybė. Kenksmingomis medžiagomis nuodijamos ne tik karvės, bet ir darbuotojai. Atidarius duris ir langus gali atsirasti skersvėjų. Beje, durų paskirtis yra kita. Jos tvartui vėdinti gali būti naudojamos tik kraštutiniais (arba avariniais) atvejais. Karvidėse rekomenduojama įrengti natūralios oro traukos plyšines (be kanalų) vėdinimo sistemas. Jos yra gana pigios ir garantuoja gerą mikroklimatą. Šviežias oras patenka per plyšius sienose, o iš tvarto šalinamas per angą kraige.

Kraigas gali būti uždengtas nuo kritulių: iš viršaus – stogeliu, iš apačios – skaidriu lakštu arba visai neuždengtas. Visada patariama montuoti vėjo atmuštuvus, kurie sumažina patenkančių į tvartą kritulių kiekį ir intensyvina natūralios ventiliacijos trauką. Lauke esant teigiamai temperatūrai, ortakiai visą laiką būna atidaryti. Vienai karvei reikalingas apie 0,16 m2 ploto plyšys.

Norint sumažinti mikroorganizmų kiekį tvarto ore, reikia griežtai laikytis higieninių ir sanitarinių reikalavimų, reguliariai valyti ir dezinfekuoti patalpas. Kad pagerėtų tvartų mikroklimatas, labai svarbu papildomai įrengti ventiliatorių, kuris užtikrins oro srautą, drėgmės pertekliaus pašalinimą. Ventiliatoriai vienas nuo kito turėtų būti išdėstyti 6–8 m atstumu, tuomet jie užtikrins gerą oro pasikeitimą tvartuose, o tai sąlygoja gyvulių sveikatingumą, produktyvumą ir gerovę.

Vienas iš būdų – atvėsinimas dušu

Dar vienas iš naujesnių būdų apsaugoti gyvulius nuo perkaitinimo ar šilumos smūgio – atvėsinimas dušu. Esant +21 °C, gyvuliai apipurškiami kas 10 min., tvyrant +27 °C karščiui – kas 5–7 minutes. Lietuvoje šis metodas dar nėra plačiai taikomas ar naudojamas, o užsienyje ši naujovė skinasi kelią. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog taikant atvėsinimą dušu reikalinga ypač gera ventiliacija, kad tvartuose nesikauptų drėgmė.

 

Irena Černauskienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuro gyvulininkystės konsultantė