Gyvenant karantino dėl koronaviruso COVID-19 plitimo sąlygomis valstybės kelia apsirūpinimo maistu klausimą. Nuo įvesto karantino pradžios mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojai ir maisto pramonės atstovai tikino, kad maisto šalies gyventojams turėtų užtekti. Priešingai – kaupiasi eksportuojamų produktų perteklius. Šį perteklių raginama supirkti į valstybės maisto rezervą, kuris šiuo metu, tvirtinama, esą apgailėtinas.
Blynų neiškeptume
Valstybės rezervo įstatyme nurodoma, kad žemės ūkio ir (arba) maisto produktų atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama nukentėjusiems gyventojams aprūpinti žemės ūkio ir maisto produktais ekstremaliųjų situacijų ar krizės, nepaprastosios ar karo padėties metu bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
Daugelis pasaulio šalių kaupia tokias atsargas. O kokį maisto rezervą dabar, kai pasaulyje plinta COVID-19, dėl kurio izoliavosi daugybė valstybių, turi Lietuva? Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad maisto rezervas – apgailėtinas.
„Dabar rezerve turime tik 10 tūkst. tonų kviečių ir 4 tūkst. tonų cukraus. Net blynų neiškeptume, nes nėra aliejaus, o turėtų būti daugiau produktų. Rezervas – tai tam tikra garantija, kad valstybė rūpinasi savo piliečiais“, – sakė seimūnas ir pridūrė, kad dabar palankus metas pirkti perteklinę produkciją į rezervą ir tokiu būdu sušvelninti krizę.
Jis siūlo nedelsiant keisti maisto rezervo formavimo tvarką ir šį rezervą papildyti kitais produktais: pieno, mėsos konservais ir pan. „Dabar pirkime į rezervą, tai leistų perdirbėjams išlaikyti gamybą ir darbo vietas, o žemdirbiams stabilizuotume supirkimo kainas. Gal mažiau pirkime žaliavinio pieno iš kaimynų, tai jau, beje, padarė lenkai“, – siūlo K.Starkevičius.
Parlamentaras ragintų į rezervą įtraukti ir paukštienos produktus, mat dabar paukštininkus į kampą spaudžia pigi lenkiška paukštiena. „Net iki 40 tūkst. tonų paukštienos per mėnesį gula į sandėlį, nes tiek jos eksportuodavo į ES šalis. Užsidarius viešojo maitinimo įstaigoms, eksportas sustojo. Didžiausia pirkėja Anglija dar perka, bet ir ten jau stoja, o lenkiška plūsta į mūsų šalį“, – aiškino jis.
Siūlo negailėti lėšų
K.Starkevičius mano, kad nereikėtų gailėti valstybės lėšų maisto rezervui pildyti, nes kitu atveju biudžetą teks atverti mokant pašalpas ar kitokią paramą darbo ir pajamų netekusiems gyventojams. Pasak jo, tam dalis lėšų turėtų tekti iš COVID-19 pandemijos padariniams švelninti skirtų 5 mlrd. eurų. Kita dalis subyrėtų ūkiškai panaudojus dabar rezerve kaupiamus grūdus.
[caption id="attachment_99405" align="alignnone" width="300"] ELTA nuotr.[/caption]„Siūlyčiau premjerui parduoti tuos kviečius, nes uoste dabar moka po 200 eurų už toną. Pardavus galima sudaryti išankstines sutartis su ūkininkais dėl naujo derliaus supirkimo už 160–170 eurų. Valstybė laimėtų kelis šimtus tūkstančių eurų, nes kviečius pirko ne daugiau kaip už 160 eurų. Tokiu būdu būtų atnaujintas ir grūdų rezervas“, – siūlo parlamentaras.
Dar viena pagalvė žemės ūkio sektoriui – intervenciniai pirkimai ir privatus produktų saugojimas. Tvirtinama, kad pastaroji žemės ūkio rinkos apsaugos priemonė yra pigesnė ir efektyvesnė nei intervenciniai pirkimai. Tai turėtų aktyvuoti Europos Komisija.
Ruošiasi preliminarioms sutartims
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žostautienė patvirtino, kad maisto rezerve tėra dviejų rūšių ilgo galiojimo produktai.
Tačiau dabar rengiamasi keisti maisto kaupimo rezerve tvarką. Pagal praėjusių metų rudenį pakeistą Valstybės rezervo įstatymą numatyta, kad valstybės rezerve esančių materialinių išteklių atsargos gali būti kaupiamos valstybės lėšomis pagal preliminariąsias viešojo pirkimo ir pardavimo sutartis.„Anksčiau įstatyme buvo įtvirtintos dvi galimybės – valstybė kaupia materialinius išteklius arba numato lėšas jiems pirkti. Nuo praėjusių metų rudens įsigaliojo trečia galimybė – atsargas pirkti preliminariųjų sutarčių pagrindu. Tai reiškia, kad valstybė pati neperka produkto, tačiau sudaro sutartis su gamintojais, tiekėjais ir, esant poreikiui, tas sutartis aktyvuoja, ir sutarti produktai pristatomi ten, kur yra valstybės poreikis“, – aiškino V.Žostautienė.
[caption id="attachment_76915" align="alignnone" width="300"] Virginija Žostautienė[/caption]Pasak jos, dabar ŽŪM rengia dokumentus, kad tai būtų realizuota. Su kitomis ministerijomis derinamas maisto produktų sąrašas, rengiamos techninės specifikacijos. Į sąrašą turėtų patekti daugiau produktų, nei buvo iki šiol. Po Velykų planuota pradėti konsultacijas su gamintojais, tačiau dėl karantino planai gali koreguotis.
„Kol kas nelabai ir vėluojame, pagal planą šių metų pabaigoje turėtume sudaryti tokias sutartis. Žinoma, tai priklausys ir nuo mūsų gamintojų, kiek jie bus suinteresuoti. Valstybei taip būtų pigiau, nes nereikėtų pirkti ir saugoti produktų. Aišku, sutartyse bus apibrėžtos kainos, kitos sąlygos. Bandome apeliuoti ir į socialinį aspektą. Manome, kad verslas supranta situaciją ir sutiks sudaryti preliminarias sutartis“, – teigė ŽŪM atstovė.
Kokiam laikui turi užtekti?
V.Žostautienė pabrėžė, kad produktų kaupimas valstybės rezerve pagal preliminarias sutartis nebūtų našta gamintojui. „Tai turi derėti su įprasta jų gamyba, tik ekstremaliomis sąlygomis būtų tiekiama ne į rinką, bet valstybei pagal užsakymą. Tai nebūtų labai didelis kiekis, kurį reikėtų pateikti per vieną dieną. Būtų susitarta, kiek ir per kokį laikotarpį turi būti išpildytas valstybės užsakymas“, – aiškino ji.
ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė sakė, kad jau yra sukurta informacinė sistema, kurioje bus kaupiami duomenys apie gamintojus, su kuriais bus sudarytos sutartys. Tai reikalinga kontrolei vykdyti, kaip kaupiamas valstybės maisto rezervas.
„Pagal preliminarias sutartis kaupiama ir kitose šalyse. Bandysime ir mes, bet jeigu nesusitartume su gamintojais, valstybė pati pirktų materialines atsargas į rezervą ir saugotų. Vėliau parduotų ir atnaujintų. Aišku, tai būtų brangesnis būdas. Taip kaupiama buvo iki 2011 metų, valstybė pirko produktus, nuomojo sandėlius, pati pardavinėjo. Tada buvo saugomi grūdai, kondensuotas pienas, konservai ir kiti produktai“, – minėjo ji.
Minėtame įstatyme numatyta, kad vyriausybė tvirtina valstybės rezervo lėšų dydį ir sukaupimo terminus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą ir jos sudarymo principus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekį, sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus, taip pat pagal preliminariąsias sutartis planuojamų prireikus įsigyti materialinių išteklių nomenklatūrą ir kiekius.
„Dabar dėliojome, kad maisto atsargų turėtų būti sukaupta 7 dienoms 450 tūkst. gyventojų. Bet po šių dienų aktualijų nedrįsčiau teigti, kad tokie skaičiai ir liks. Greičiausiai jie gali padidėti“, – teigė V.Žostautienė.
ŽŪM užtrunka
Eksporto rinkas prarandantys ir pigesnės lenkiškos paukštienos spaudžiami paukštininkai meldžia valstybės pagalbos, jie sako, kad siūlymas supirkti perteklinius paukštienos kiekius į rezervą būtų gera išeitis. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, paklausta, ar asociacijai priklausančios įmonės suinteresuotos dalyvauti kaupiant valstybės maisto rezervą pagal preliminarias sutartis, sakė, jog tai dar anksti komentuoti. „Į šį klausimą bus galima atsakyti, kai bus parengtos sąlygos. Šiuo metu visiškai nėra aiškios tvarkos“, – teigė ji. K.Starkevičius ragina ŽŪM paskubėti: „Preliminarios sutartys rengiamos ilgai. O kas už jų slypi? Kas mokės už produktų saugojimą, logistiką? Kiek girdėjau, tai nėra numatyta. Jeigu bus taip, kad iš gamintojų nupirks, kada reikės, tai nieko nespręs. Dabar reikėtų garantijos, kad produktai būtų nupirkti šiuo etapu, kad būtų išsaugotos darbo vietos, gamyklų ir fermų veikla.“Pagalvė žemės ūkiui
Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, dabar metas susivokti, kad maistas yra strateginė valstybės saugumo atrama – tai irgi nacionalinio saugumo klausimas, o ne vien ginklai ir šnipų gaudynės. Jis apgailestavo, kad Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nė žodžiu neužsiminta apie šio sektoriaus svarbą valstybės saugumui ir stabilumui.
„Ką dabar daro kitos šalys? Štai Vokietija iškėlė žemės ūkį ir maisto pramonę kaip vieną iš strateginių saugumo krypčių. Jie palaikys trumpąją grandinę. Tai reiškia, kad stengsis naudoti pačių išaugintus ir perdirbtus produktus, mūsų produktai ten nepateks. O mums svarbu tai suvokti. Tokiu momentu itin aktualus ir maisto rezervo kaupimas. Taip pat supratimas, kodėl to reikia, nes paskui gali būti per vėlu – ekonomikai bus sunku atsigauti po epidemijos“, – padėti pagalvę žemės ūkiui ragina parlamentaras.Idėja gera
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjasMaisto rezerve turime tik dviejų pozicijų atsargų – grūdų ir cukraus. Tad siūlymas išplėsti ir papildyti atsargas tikrai geras. Perdirbėjai tuo būtų patenkinti, bet procesas užtruktų, reikia organizuoti viešuosius pirkimus, nustatyti saugojimo sąlygas, kiekius ir pan. O įmonės dabar nori gauti pinigų apyvartinėms lėšoms. Maisto atsargų papildymu džiaugtųsi ir žemdirbiai, nes gamyba nemažėtų ir supirkimo kainos stabilizuotųsi.
Kalbant apie situaciją perdirbimo sektoriuje, nebūtų galima sakyti, kad perdirbėjams dabar labai prastai. Juk maisto poreikis nėra sumažėjęs. Dalį produkcijos eksportuojame, bet tikrai ne viską. Aišku, kai kurie turi problemų dėl eksporto, ir į tai būtų galima atsižvelgti kalbant apie maisto atsargų kaupimą.