Rubrika

Kas naujo ūkyje?

Kiek daug kalbėta apie ateinančius Naujuosius. O jie atėjo ir toliau keliauja per mūsų planetą, per mūsų gyvenimus. Šventės šventėmis, o ūkio darbai nelaukia, ūkininko rūpesčiai nepasikeitė ir niekur nedingo. Tad ir prasidėjusių metų pradžioje kreipiausi į linų augintoją, ūkininką Bronislovą Vošterį. Senųjų pabaigoje gavau sutikimą toliau kalbėti apie ūkyje auginamas ir naudingas mūsų sveikatai kultūras. Šiandien iš anksto nežinau apie ką kalbėsime, nes ponas Bronislovas praeitą kartą nustebino pasakodamas apie kmynus, o apie ką kalbėsime šį kartą?

– Pirmiausia noriu pasveikinti visus su Naujaisiais metais. Lai bus jie darbingi, sėkmingi, o, svarbiausia – sveiki. Tam, kad būtume sveiki, būtina vartoti sveikus maisto produktus. Vienas iš jų – belukštės avižos.

– Tai jau trečia kultūra, kuri naudinga mums ir auginama Jūsų ūkyje?

– Taip. Apie šią kultūrą kalbėsiu, o jų mano ūkyje yra daugiau, bet apie tai kitą kartą, – paslaptingai šypsodamasis atsakė ūkininkas.

Kaip visada, suintriguota pono Bronislovo užuominų, pasiruošiau kažką naujo išgirsti apie avižą. Žinojau tik tiek, kad avižomis šeriami arkliai.
– Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, [taip ir maniau], – pradėjo kalbą linų augintojas, – dabartiniu metu avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių kultūrų. Avižos – daugiau vaistas, nei maistas. [Va čia tai bent naujiena!] Avižos naudingos dėl savo cheminės sudėties. Jose gausu daug svarbių žmogui mineralų ir vitaminų: kalio, fosforo, magnio, cinko, chromo, kobalto, geležies, fluoro, jodo. Yra ir vitaminų A, E, K, B1, B2, B6, P. Avižos dar išsiskiria tuo, kad jose daug titnago, kuris dalyvauja organizmui įsisavinant kalcį. Avižų grūdų apvalkaluose yra medžiagų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje. Avižinė košė – puikus baltymų ir ląstelienos šaltinis, ją valgant gerėja medžiagų apykaita, auga raumenų masė. Vienoje avižinės košės lėkštėje yra ketvirtadalis visos paros ląstelienos kiekio, o trijuose ketvirtadaliuose stiklinės avižinių dribsnių – ląstelienos paros norma. Fluoras ir kalcis, esantys avižose, reikalingi formuojantis kaulams, geležis – kraujo gamybai, mažakraujystės profilaktikai. Avižos – puikus antioksidantas.

Avižinė košė stimuliuoja žarnyno veiklą, gerina medžiagų apykaitą. Kadangi avižose daug mineralų ir vitaminų, suvalgius nedidelį kiekį, atsiranda sotumo jausmas, žmogus jaučiasi žvalesnis. Tokia košė rekomenduojama žmonėms, turintiems virškinimo sistemos sutrikimų, ji padengia skrandžio sieneles apsauginiu sluoksniu, saugo nuo mechaninių ir cheminių pažeidimų. Tokia košė veikia ir kaip žarnyno šluota – padeda pašalinti iš organizmo šlakus, nuodingas vaistų ar alkoholio liekanas. Avižinė košė veiksminga, kai skauda ar pučia pilvą. Taip pat tinka vėžinių virškinimo trakto susirgimų profilaktikai. Ypač palankiai virškinimo sistemą veikia avižinis kisielius. Kisielių patartina vartoti viduriuojant ar užkietėjus viduriams. Košės sudėtyje esantis biotinas naudingas odai ir naudojamas kaip pagalbinė priemonė sergant dermatitu ar alergija. Avižos stimuliuoja protinę veiklą, gerina atmintį. Avižų košė nepakeičiama mažinant cholesterolio kiekį kraujyje, gera priemonė širdies ir kraujagyslių susirgimų profilaktikai, padeda sureguliuoti kraujo spaudimą. Kraujo spaudimui sureguliuoti naudojamas avižų nuoviras: stiklinė avižų užpilama litru vandens, paverdamas tol, kol išgaruos pusė vandens. Atvėsinus, gerti likusį nuovirą po pusę stiklinės kas dieną. Nenuginčijama avižų nauda sergant cukriniu diabetu.

Avižos padeda pašalinti skysčių perteklių iš organizmo. Esant patinimams geriamas avižų nuoviras: stiklinė avižų kruopų užpilama keturiomis stiklinėmis vandens, paverdama 10 minučių, įdedamas šaukštas medaus ir kartu dar pavirinama 5 minutes. Išgerti stiklinę. Siūlomas avižų pienas – viena stiklinė vandens, trys arbatiniai šaukšteliai avižų miltų, šaukštelis medaus ir citrinos griežinėlis. Skanu ir labai sveika.

Naudingiausios avižos – tai mažiausiai apdorotos, šiuo atveju – pilnas avižos grūdas. Jame lieka visas naudingųjų medžiagų kompleksas. Tačiau reikia tinkamai atsirinkti, nes yra kelios avižų rūšys. Maloniausiai valgyti belukštes avižas. Jas valgant neteks išrinkinėti nevalgomus lukštus – jų tiesiog nebus. Jei pasitaikė įsigyti karčių avižų, vadinasi, jos buvo netinkamai džiovinamos arba jau pasenusios. Avižų grūdai pasensta greičiau nei kiti grūdai todėl, kad jose yra ypač naudingų nesočiųjų riebalinių rūgščių, teigiamai veikiančių mūsų organizmą, saugančių nuo uždegimų ir širdies kraujagyslių ligų. Be to, avižiniai miltai maistingesni nei įprasti balti kvietiniai miltai.

J. ir B. Vošteriai

– Jei nedaug suvalgius avižų košės ji suteikia sotumo jausmą, tai gal ilgiau tokias košes bevalgant galima sulieknėti? – viltingai paklausiau.

– Jei į tokią košę įdėsite 100 gramų sviesto, tikrai ne. Tačiau avižose yra daug tirpių ir netirpių skaidulų. Jos tikrai suteikia sotumo jausmą ilgam, vadinasi bus išvengta užkandžiavimo. O tai jau prisidės prie geidžiamo lieknėjimo.

– Ar avižų produktuose su priedais ir saldikliais išlieka bent dalis naudingųjų savybių? – vėl parūpo išsiaiškinti.

– Naudingųjų savybių iš jų niekas neatima, tačiau pasaldinus košę ar iš jos padarius desertą, sotumo jausmas būna mažesnis, be to, organizmas prasčiau pasisavina grūduose esančias medžiagas, o dar gauna mažai vertingo cukraus. Labai puikus derinys – avižinė košė su moliūgu, avižos ir linų sėmenys, pagardinus sėmenų aliejumi. [Galų gale paminėti linai].

– Daugiau kalbame apie avižas kaip apie maistą, o juk sakėte, kad avižos daugiau vaistas nei maistas, – priminiau.

– Kaip vaistiniai augalai, avižos vartojamos labai seniai; grūdai kompresams, jų tyrė – nuo viduriavimo, gleivėtas skystis – nuo kosulio. Kruopų nuoviras su medumi – stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams ir sergantiems tuberkulioze. Apiplovimai nuoviru padeda sergantiems kerplige, egzema. Kojų prakaitavimui sumažinti siūlomas nuoviras iš avižinių šiaudų ir ąžuolo žievės santykiu 1:10. Jame mirkomos kojos. Žalių avižų antpilas veikia kaip prakaitą, šlapimą varantis ir karštį mažinantis vaistas. Avižinių šiaudų vonios tinka gydytis nuo reumato, sąnarių uždegimo, strėnų skausmo. Įdėkite į vonią 0,5–1 kg šviežių avižinių šiaudų ir pagulėkite 10–15 min.

– Labai įdomus ir naudingas pasakojimas apie nuvertintas avižas. Kuo daugiau su Jumis bendrauju, tuo daugiau sužinau apie labai naudingus augalus. Ar dar bus apie ką pasikalbėti kitą sykį?

– Žinoma, – tvirtai atsakė ūkininkas Bronislovas Vošteris.

– Tad iki kito karto.

Ūkininką B. Vošterį kalbino V. Patinskienė