Iš kompetentingų specialistų sudaryta Veislininkystės institucijų pripažinimo komisija 2018-aisiais net tris kartus svarstė ir tris kartus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) patarė atmesti dviejų asociacijų prašymus pripažinti jas veislininkystės institucijomis. Anksčiau ŽŪM visada remdavosi šios komisijos rekomendacijomis, juk tokiems reikalams ji ir buvo sukurta. Tačiau šį kartą nutiko kitaip. Įtartinai daug kas šį kartą nutiko kitaip. Todėl šis atvejis ir sudomino „Valstiečių laikraštį“.

Pirmasis bandymas

Šios istorijos siūlo galą reikėtų vynioti nuo 2018 m. kovo 7 d., kai Veislininkystės institucijų pripažinimo komisija (toliau –Komisija), kuriai, beje, tą dieną vadovavo tuometinis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko pavaduotojas, o dabar ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, svarstė du klausimus, t. y. Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos (LVTAA) ir Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) prašymus pripažinti jas veislininkystės institucijomis.

Komisijos posėdyje dalyvavo aštuoni nariai ir jie vieningai nutarė ministerijai pateikti rekomendaciją nepripažinti minėtų asociacijų veislininkystės institucijomis. Kokios priežastys?

Kaip rašoma posėdžio protokole, LVTAA nenurodė, kokia triušių populiacijos dalis bus veisiama grynuoju veisimu, kaip bus stiprinamos veislės, kaip bus didinamas grynaveislių gyvūnų skaičius, kokiais kriterijais remiantis bus vertinamas veislės gerinimas bei kokybė. Be to, Komisija padarė išvadą, kad LVTAA negalėtų vykdyti numatytų selekcinių programų dėl mažos triušių populiacijos – kai kurios veislės triušiai laikomi tik 1–2 ūkiuose.

Ne mažiau pastabų Komisija pateikė dėl EMGAA ketinimų vykdyti aubrakų ir limuzinų veislių veislininkystės selekcijos programas bei tvarkyti šių veislių kilmės knygas: nepakankamai aiškiai nurodytas veisimo programos tikslas, nenurodyta geografinė teritorija, kurioje ketinama vykdyti veisimo programą, atrankos ir veisimo vertinimo kriterijai, kai kurie kilmės knygų tvarkymo kriterijai neatitiko Gyvūnų veisimo reglamente nustatytų reikalavimų ir kt.

Antrasis bandymas

Antrą kartą Komisijos barjerą abi asociacijos pabandė įveikti po pusmečio – 2018 m. rugsėjo 13 d. Šį kartą Komisijai vadovavo veislininkystę išmanančių specialistų pagarbą pelniusi tuo metu dar veikusios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM Gyvulių veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė. Komisijos nariai nustebo, kad LVTAA pateikė tuos pačius dokumentus. Komisija irgi nesivargino – asociacijai dar kartą patarė papildyti selekcinę programą triušių veislių genealoginėmis analizėmis, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie programos vykdymo efektyvumą. Komisija vienbalsiai ŽŪM rekomendavo nepripažinti LVTAA veislininkystės institucija. Be to, priminė, kad veislininkystės efektyviai vykdyti neįmanoma dėl mažo veisėjų skaičiaus.

Pasak D.Laureckaitės-Tumelienės, EMGAA pateiktus dokumentus papildė tik dviem pastraipomis: aiškiau išdėstytas veisimo programos tikslas ir nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis būtų vykdoma produktyvumo kontrolė. Į kitas Komisijos pastabas EMGAA nereagavo, todėl jos rekomendacija nepasikeitė: vienbalsiai nutarta ŽŪM rekomenduoti ir šį kartą EMGAA nepripažinti veislininkystės institucija.

Trečiasis bandymas

Po pusantro mėnesio, t. y. 2018 m. spalio 25 d., trečią kartą Komisiją šturmavo tik EMGAA. Ir vėl nesėkmingai. Viena iš svarbiausių priežasčių – EMGAA nesudarė sąlygų veisimo programoje dalyvauti ne asociacijos nariams. O tokia nuostata, pasak Komisijos narių, prieštaravo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui Nr.2016/1012. Komisija ir šį kartą vienbalsiai nutarė ŽŪM rekomenduoti EMGAA nepripažinti veislininkystės institucija.

LVTAA šį kartą laimės nebandė. Komisijos nariai pamanė, kad LVTAA įvertino antrajame Komisijos posėdyje dalyvavusio ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjo A.Šileikos pasiūlymą asociacijai glaudžiau bendradarbiauti su kitomis veislinių triušių asociacijomis. Ir suklydo.

Scenoje – K.Navickas

Po savaitės, 2018 m. spalio 31 d., įvyko tai, ko Komisijos nariai negalėjo numatyti net keisčiausiame sapne – ŽŪM be jokių užuolankų LVTAA ir EMGAA pripažino veislininkystės institucijomis. Visų žvilgsniai nukrypo į žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį – kaip tai galėjo nutikti, ministre? O šis tarsi nustebęs tik skėsčiojo rankomis: „Esu nekaltas!“.

Paaiškėjo detektyvo vertos aplinkybės. Ant įsakymo Nr 3D-779 puikavosi ne tą savaitę Kinijoje viešėjusio G.Surplio, bet jį pavadavusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko parašas. Tada dar nežinojome, kad šį ministrą kai kurie veikėjai jau tada buvo pasirinkę atpirkimo ožiu (atpirkimo ožys judaizme – gyvūnas, kuriam visa tauta simboliškai perleidžia savo kaltes. Po ritualo ožys išvaromas į dykumą ir taip paaukojamas pražūčiai).

R. Dovydėno pieš.

Taigi spalio 31 d. K.Navickas uždėjo savo lemtingą parašą. Tuometiniam aplinkos ministrui tai buvo pirmas kartas. Nežinia, ar K.Navickas pasijautė galintis spręsti visus valstybės reikalus vienas pats, bet vėliau, jau prieš pat „išvarant į dykumą“, savo parašais jis pasišvaistė kaip reikiant. Gruodžio 5-ąją, paskutinę savo darbo ministerijoje dieną, K.Navickas savo nuožiūra, be konkurso, vadinamojo elitinio medžiotojų klubo „Girios“ valdybos pirmininką Albertą Stanislovaitį paskyrė vadovauti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai bei Ignotą Šalavėjų, vėl be konkurso, paskyrė eiti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pareigas antrą kadenciją iš eilės. Kada gi paskirti esminius žmones, jei ne paskutinę savo darbo dieną?

Pakišo įsakymo projektą

Visus taškus šioje istorijoje galėtų sudėti ŽŪM. Jeigu tik norėtų. Juk ne K.Navickas pats sugalvojo pasirašyti įsakymą Nr. 3D-779. Kažkas juk turėjo jam pakišti įsakymo projektą. Pakišo, o tas turbūt ir pasirašė. Kas eksministrui pakišo kiaulę? Tikėtina, kad apie rengiamą tokio pobūdžio įsakymą turėjo žinoti šią sritį kontroliuojanti viceministrė Ausma Miškinienė arba jai pavaldus ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas A.Šileika.

K. Navickas

Kita vertus, kas ir kodėl „degė“, kad nebuvo galima palaukti, kol po kelių dienų sugrįžęs iš vizito Kinijoje įsakymą būtų pasirašęs (arba nepasirašęs) tikrasis žemės ūkio ministras G.Surplys? Gal čia ir yra atsakymas – jis niekada nebūtų pasirašęs tokio įsakymo.

Ir trečias klausimas: ar dėl paminėtų aplinkybių ŽŪM bus atliekamas tarnybinis patikrinimas? Tokį reikalavimą iškėlė savo narių interesus ginantys Žemės ūkio rūmai. Deja, į šiuos „Valstiečių laikraščio“ klausimus ŽŪM atsakė vienu sakiniu: „Kadangi šis įsakymas yra apskųstas teismui, tad, kol nebus baigta byla, komentarų šia tema neteiksime.“ O A.Šileika kalbėdamas telefonu dar pridūrė, kad daugiau apie tai nenori kalbėti, nes atsakymai jau esą „išsiųsti raštu“.

Taip, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti minėtą žemės ūkio ministro įsakymą dėl EMGAA pripažinimo veislininkystės institucija. Tačiau dėl LVTAA pripažinimo veislininkystės institucija kol kas jokia asociacija į teismą nesikreipė. Taigi ir ŽŪM privalo atsakyti į „Valstiečių laikraščio“ klausimus. Ir ne tik į mūsų. Klausimus ŽŪM teikė ir Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija (LKŽTAD). Kadangi ši draugija yra Žemės ūkio rūmų narė, ji pagalbos ieškojo ir per juos. Tačiau ŽŪM tyli.

Ar užteks populiacijos?

LKŽTAD pirmininkas prof. Artūras Stimbirys mūsų aprašytoje istorijoje pastebėjo ir daugiau keistų sutapimų. Pavyzdžiui, kad įsakymas pasirašytas paskutinę Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos gyvavimo dieną. Taigi skubėta pasirašyti ir siekta, kad kiltų teisinių sunkumų minėtą įsakymą atšaukti.

„O pagrindas atšaukti įsakymą yra vien todėl, kad LVTAA būtų sudėtinga užsiimti veislininkyste, nes, remiantis oficialiais duomenimis, ji turi per mažai nurodytų veislių patelių (satinų – 50, ugninių – 19 ir angoros – 18). Juk akivaizdu, kad kiltų didelis giminingo veisimo pavojus. Todėl labai stebiuosi, kad nebuvo atsižvelgta į Komisijos rekomendacijas. Man asmeniškai negaila, tegul imasi veislininkystės, tačiau juk reikia laikytis protingumo ir teisingumo kriterijų, kitaip prisidirbsime problemų. LKŽTAD svarstys, kaip elgtis – jeigu nesulauksime ŽŪM paaiškinimo, tai labai tikėtina, kad prisijungsime prie ministro įsakymą teisme apskundusių kolegų“, – sakė A.Stimbirys.

LVTAA pirmininkas Edmundas Reimerys bėrė viešai neskelbtinus kaltinimus tiek LKŽTAD, tiek rekomendacijos neteikusią Komisiją.

„Per maža triušių veislių populiacija? Mano nuomone, užtenka turėti iki 10 patelių“, – tikino E.Reimerys.

Ar tokios nuomonės laikosi ir ŽŪM?

Ragina pažaboti ambicijas

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vygantas Šližys mano, kad kolegų iš EMGAA veiksmus skatina kelių žmonių ambicijos.

„Ši asociacija kažkada buvo LMGAGA narė, tačiau nenorėjo susitaikyti su demokratine tvarka – sprendimai priimami ieškant kompromisų, diskutuojant, o jie manė, kad teisinga yra tik jų nuomonė, o kitos yra klaidingos. Esu nusivylęs ŽŪM pozicija, kuri žodžiais ūkininkus ragina vienytis, o darbais – skaldo. Matyt, suskaldytus žemdirbius lengviau valdyti“, – svarstė V.Šližys.

V. Šližys

Be kita ko, LMGAGA nuolat jautė kai kurių ŽŪM valdininkų spaudimą daryti nuolaidas EMGAA. Gal viena iš priežasčių – EMGAA galvijų vertintojas yra buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, kuris vis dar galbūt daro įtaką dabartiniams ŽŪM vadovams.

Kodėl LMGAGA nepritaria, kad veislininkyste savarankiškai užsiimtų ir EMGAA?

„Manome, kad veislininkystei būtų padaryta didelė žala. Juk akivaizdu, kad, norint galvijų bandas gerinti, atlikti selekcines programas, galima tik turint pakankamai galvijų, o EMGAA, mūsų žiniomis, tokių reikalavimų neatitinka. Ir pagal ES reglamentus tokia asociacija negali užsiimti veislininkyste“, – aiškino V.Šližys.

LMGAGA kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 3D-779 dalį, kuria EMGAA pripažinta veislininkystės institucija ir turi teisę pildyti limuzinų bei aubrakų veislių mėsinių galvijų kilmės knygas.

EMGAA administracijos vadovas Arūnas Rutkauskas nuo išsamesnio situacijos vertinimo susilaikė aiškindamas, kad visus taškus galutinai sudėlios teismas.

„Manome, kad turime teisę tvarkyti savo gyvūnų kilmės dokumentus“, – tikino A.Rutkauskas.

Nepritaria skaldymui

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Pavaduojantis ministras neturėtų priimti tokių sudėtingų sprendimų, juk nedega. Juo labiau kad ŽŪM sudaryta Komisija rekomendavo priimti kaip tik priešingą sprendimą. Manau, tikrai vertėtų pasitikėti kompetentingų specialistų nuomone. Ir jų argumentai labai konkretūs. Manau, kad po LMGAGA vėliava galima tvarkingai užsiimti veislininkyste. Kodėl valstybė turėtų nuolaidžiauti vienai ar kitai asociacijai, sudaryti išskirtines sąlygas? Juk jau turime karčią patirtį, kai buvo leista įsteigti net 9 žirgų augintojų asociacijas. Kai kurios asociacijos jau nyksta, tačiau joms taip ir nepavyko susitarti, o nuostolių patyrė valstybė ir visa arklininkystė. Nejaugi norima, kad taip nutiktų ir mėsinių galvijų sektoriuje? Todėl aš kategoriškai nepritariu skaldymui.

Įsakymo pasirašymo aplinkybės

Kęstutis Navickas, aplinkos eksministras, pavadavęs žemės ūkio ministrą

Minėto įsakymo pasirašymo detalių neprisimenu, juk pavaduojantis ministras atlieka techninius veiksmus, o į turinį nesigilina, nes nėra laiko tuo užsiimti. Tačiau visada laikiausi tokios tvarkos – man pateikiamą dokumentą turėjo pasirašyti politinį pasitikėjimą turintis valdininkas, šiuo atveju – konkrečią sritį kuruojantis žemės ūkio viceministras. Kitaip nebūčiau pasirašęs.

Kita vertus, prisimenu, kad po kelių dienų lyg ir bandė vieną įsakymą atšaukti, tačiau negaliu patvirtinti, ar būtent šį įsakymą.