Augalų genų banko vyriausiasis patarėjas dr. Bronislovas Gelvonauskis rodo, kokiomis sąlygomis saugomos pupų sėklos. / „Rinkos aikštės“ koliažas

Anaiptol ne kiekvienas kraštietis žino, kokią svarbią misiją vykdanti ir kokius neįkainojamus lobius sauganti įstaiga įsikūrusi viename iš Akademijoje esančių Žemdirbystės instituto pastatų. Čia jau 14 metų veikia mūsų šalies Augalų genų bankas. Dešimtyse banko saugyklos šaldiklių saugiai sudėtos guli tūkstančiai vertingiausių augalų veislių sėklų.

Sėklos snaudžia „Snaigėse“

Augalų genų bankas Akademijoje veikia nuo 2004-ųjų. Visus 14 banko veiklos metų čia dirba ir dr. Bronislovas Gelvonauskis, įstaigoje einantis vyriausiojo patarėjo pareigas. Būtent su juo ir leidžiamės į kelionę po Augalų genų banko erdves.

Pirmiausia keliaujame į svarbiausią vietą – augalų genetinių išteklių sėklų saugyklą. Atrakinę dvejas duris patenkame į didelę patalpą, kurioje pririkiuota dešimtys šaldiklių. Pasirodo, sėklos neišrankios – tinkamas sąlygas joms užtikrinti pakanka puikiai pažįstamų kompanijų „Snaigė“ ir „Liebherr“ šaldiklių. Jų kamerose sudėta gausybė specialių maišelių, kuriuose ir snaudžia didieji lobiai – vertingiausios sėklos.

„Šiuo metu augalų genetinių išteklių sėklų saugykloje yra saugoma daugiau nei 3 300 sėklų pavyzdžių. Tai įvairių veislių, hibridų, linijų, klonų bei formų augalų sėklos. Jos yra vietinės kilmės arba selekcinio proceso metu sukurtos žmogaus“, – supažindina B. Gelvonauskis.

Po kelis tūkstančius

Maišeliuose sėklų sudėta po kelis tūkstančius. Pavyzdžiui, vienos rūšies savidulkių augalų sėklų viename maišelyje yra ne mažiau kaip 3 000, o kryžmadulkių – 5 000–10 000. Gerokai didesniuose maišuose sudėtos pupų sėklos. B. Gelvonauskis ištraukia maišelį pupų rūšies, išvestos Žemdirbystės instituto mokslininkų. Vienas maišelis saugomų pupų sėklų sveria apie 4–5 kg. Sandarioje pakuotėje suberta 5 000 sėklų.

Pasak B. Gelvonauskio, į Augalų genų banką kasmet patenka apie 100–120 įvairių sėklų pavyzdžių.

Turi kiekviena šalis

Saugoti savo šalies augalų genetinius išteklius rūpi visoms valstybėms, todėl beveik kiekviena, kaip pasakoja pašnekovas, turi į mūsų Augalų genų banką panašią įstaigą. Bet nuo ko gi ir kodėl reikia saugoti augalus?

„Žinome, kaip gamtą veikia antropogeniniai faktoriai, kokią įtaką daro klimato kaita. Taigi pavojų tam tikrai augalijai išnykti tikrai esama, todėl vertingiausius augalus, jų formas, kurios yra svarbios žmogaus maistui, pluošto gamybai ar kitiems tikslams, būtina išsaugoti“, – paaiškina B. Gelvonauskis.

Saugo keliolika metų

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos vykdo tyrimus, kurių metu naudojant įvairių rūšių augalus nustatomos jų vertingos savybės, parankios žmonių poreikiams tenkinti. Vertingiausi šių augalų pavyzdžiai atrenkami ir jų sėklos patenka į Augalų genų banką.

Vis tik, kol čia atkeliavusios sėklos ramiai nugula saugyklos šaldiklių kamerose, jų laukia ilgas ne vieno mėnesio kelias.

„Pas mus patekusios sėklos yra specialiai paruošiamos pagal įprastą tarptautinę metodiką, – pasakoja B. Gelvonauskis. – Iš pradžių sėklos džiovinamos specialioje patalpoje, kur palaikoma pastovi maždaug 15 proc. santykinė oro drėgmė, o temperatūra būna 15–25 laipsniai. Per 2–2,5 mėn. sėklos išdžiūva iki reikiamo 5–8 proc. drėgnumo. Tokios sėklos supilamos į specialius aliuminio folija dengtus maišiukus, šie užlydomi ir sudedami į šaldiklius, kuriuose palaikoma –18 ar –20 laipsnių oro temperatūra. Tokiomis sąlygomis sėklos saugomos 20 ar daugiau metų.“

Saugo tradicines rūšis

Paprastai Augalų genų banke daugiausia saugomos tradicinių rūšių Lietuvoje augančių augalų sėklos. Taip pat tų augalų, kurių rūšių selekcija vykdoma Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre, pavyzdžiui, centro Žemdirbystės ar Sodininkystės ir daržininkystės institutuose. Augalų genų banke yra ir dekoratyvinių augalų bei pagrindinių miško medžių rūšių: pušies, eglės, juodalksnio, uosio, sėklų.

„Pažymėtina, kad uosio sėklos, kurios saugomos Augalų genų banke, Miškų instituto mokslininkų surinktos ir perduotos saugoti Augalų genų bankui dar prieš Lietuvoje išplintant patogeniniam grybui Chalara fraxinea. Dėl minėto patogeno poveikio Lietuvoje labai stipriai sumažėjo uosynų plotai“, – pabrėžia pašnekovas.

 

Akvilė KUPČINSKAITĖ