Roberto Patronaičio nuotr.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujas ES biudžetas, kuriame, be kita ko, numatytos išmokos Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams. Nors liko tik pusmetis, kiek pinigų tūkstančiai ūkininkų gali tikėtis kitąmet, dar nėra aišku. Tiesa, jų gali būti daugiau nei dabar.

 Šiuo metu Lietuvos, kaip ir Latvijos ar Estijos ūkininkai, gauna 196 eurų dydžio vienkartinę metinę išmoką už 1 ha žemės. Tuo metu, pavyzdžiui, Nyderlandų ūkininkai gauna 403 eurų, o Belgijos – 386 euro. Mūsų šalies žemdirbiai skundžiasi, kad dėl tokių išmokų skirtumų sunku konkuruoti su kitų šalių ūkininkais.
Dėl to siekiama, kad visų ES narių išmokos ilgainiui susilygintų. Vis dėlto iki to dar toli. Kaip informavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gegužės mėn. pabaigoje Europos Komisija (EK) pristatė atnaujintą pasiūlymą dėl daugiametės finansinės perspektyvos ir kartu gaivinimo instrumentą „Next Generation EU“.
„Tačiau kol kas nėra pateiktos sektorinės (taip pat ir žemės ūkio) numatytųjų finansų paskirstymo detalės.
Todėl visapusiškai įvertinti finansavimo pokytį žemės ūkiui kol kas nesiimame. Juo labiau įvertinti finansavimo pokytį žemės ūkio srityje konkrečiai Lietuvos atveju (taip pat ir bet kurios kitos ES šalies narės atveju) – šiuo metu nėra galimybės“, – rašoma ministerijos komentare.
Esą iš pateikto atnaujinto pasiūlymo matoma, kad vienas reikšmingesnių finansavimo pokyčių, palyginti su EK pirminiu pasiūlymu, yra siūlymas pasitelkiant gaivinimo instrumentą („Next Generation EU“), skirti papildomų lėšų – beveik 16,5 mlrd. eurų visam Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai, visoms ES šalims narėms bendrai.
Šios lėšos turėtų būti skirtos remti veiksmus, kuriais bus skatinamas ekonomikos atsigavimas. Kol kas apie tiesiogines išmokas galima kalbėti tik remiantis dar 2018 m. EK pateiktu pasiūlymu informacija, nes naujesnė informacija kol kas nežinoma, nurodo ŽŪM.
Tuomet naujame finansiniame laikotarpyje (2021-2027 m.) EK pasiūlė ir toliau tęsti tiesioginių išmokų išorinės vienodinimo procesą, pagal kurį šalys narės, kuriose tiesioginių išmokų lygis nesiekia ES šalių vidurkio (ES-27 vidurkis yra 259 Eur/ha), turėtų toliau palaipsniui mažinti šį atotrūkį. Atsižvelgdama į EK pasiūlymą, ŽŪM skaičiuoja, Lietuvoje vidutinės tiesioginės išmokos už ha 2021 m. turėtų siekti 174 Eur/ha, o finansinio laikotarpio pabaigoje 2027 m. pasiekti 204 Eur/ha lygį: „Išmokų lygis Lietuvoje priklauso nuo laipsniško tiesioginių išmokų sistemos diegimo, kuris Lietuvoje buvo pradėtas 2004 m. ir kuriam pagrindą sudarė dar iki stojimo į ES valstybių vadovų sutarti išmokų diegimo principai šalims, kurios į ES įstojo 2004 m.
 Vėliau, EK konstatuojant, kad ES šalyse vis dar išlieka akivaizdūs (atlyginimų, perkamosios galios, žemės ūkio sektoriaus produkcijos ir sąnaudų) skirtumai, šis procesas tęsiamas, siekiant palaipsniui sumažinti skirtumus tarp valstybių narių tiesioginių išmokų dydžio už hektarą, t. y. įgyvendinama išorinė tiesioginių išmokų konvergencija tarp valstybių narių. Naujame finansiniame laikotarpyje EK ir toliau siūlo palaipsniui tęsti išmokų išorinės konvergencijos procesą, tačiau ne konvergencijos proceso užbaigimą, kuris atitiktų pakitusią ekonominę situaciją dar 2004 m. į ES įstojusiose šalyse.“
Ministerija taip pat nurodo, kad išmokų lygiui atskirose valstybėse narėse apskaičiuoti per visą finansinį laikotarpį yra remiamasi išmokoms skirtais finansiniais vokais, kurie yra tvirtinami atitinkamame reglamente, ir tos šalies reikalavimus išmokoms gauti potencialiai atitinkančiu plotu (PEA). 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu pasitelktas 2009 m. PEA. O būsimajam 2021–2027 m. finansiniam laikotarpiui remiamasi 2016 m. PEA.
Taigi, EK, kaskart teikdama pasiūlymą dėl Daugiametės finansinės perspektyvos (ES biudžeto) bei tiesioginių išmokų finansavimo (finansinių vokų pasiskirstymo) kiekvienoje valstybėje narėje, įvertina esamą situaciją ir remiasi konkrečiais metais fiksuotais duomenimis.
Vėlesni pokyčiai, susiję dirbamos žemės plotų augimu ar mažėjimu nėra peržiūrimi, o išmokų lygis nėra atnaujinamas. Paprastai kalbant, numačius tam tikrą bendrą sumą tiesioginėms išmokoms, tačiau padaugėjus dirbamos žemės plotui, tą sumą reikia dalyti iš didesnio skaičiaus. Taip taip pat viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje išmokos dar nepasiekė ES vidurkio.