Asmeninio archyvo nuotr.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) vis dėlto pasuko skirtingais keliais. Beliko sutvarkyti kelis skyrybų formalumus. Ar skaudžiai Lietuvos žemdirbių tiesioginėms išmokoms ir mūsų maisto produktų eksportuotojų ryšiams su britų pirkėjais atsilieps „Brexitas“? Juk Didžioji Britanija buvo viena iš svarbesnių  Lietuvos užsienio prekybos partnerių ir daug sumokėdavo į ES iždą, iš kurio europinę paramą gauna ir mūsų žemdirbiai.

Pasitraukė, išmušę skylę biudžete

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė naujuoju ES finansinio programavimo laikotarpiu į ES biudžetą turėjo įmokėti 75 mlrd. eurų. Bet vasario 1 d. Jungtinėje Karalystėje buvo nuleistos ES vėliavos – po lemtingojo 2016 m. referendumo ir beveik ketverius metus trukusių išsiskyrimo derybų su ES vadovų taryba JK išstojo iš ES, išmušusi būsimajame Bendrijos septynerių metų biudžete didžiulę spragą. Britai gyvens savarankiškai, patys turės spręsti savo likimą. O pasilikusios Bendrijoje 27 valstybės, ypač mažos, skurdesnės, tarp jų ir Baltijos  šalys, nerimauja, kiek dar sumažintą europinę paramą, kuri ir taip jau apkarpyta klimato kaitai stabdyti, gaus Estijos, Latvijos, Lietuvos žemdirbiai, ar galės mūsų žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai toliau be nuostolių prekiauti su britais. JK yra labai svarbi rinka lietuvių eksportuotojams. Žinoma, ne tokia reikšminga kaip Vokietija, Latvija ar Lenkija. Šalių, į kurias eksportuoja Lietuva, sąraše JK nuolat įsitaiso pirmajame dešimtuke (pernai buvo septintoji).

Du scenarijai

„Kol tęsis pereinamasis laikotarpis, niekas per daug nesikeis. Galios senoji tvarka. O paskui įmanomi du scenarijai: optimistinis ir pesimistinis. Jeigu ekonominiai ir  politiniai ES ryšiai su atsiskyrėliais britais per daug nesikeis, tai ir perdėtai baimintis nereikia. Jeigu išsiskyrimas bus „kietas“, tada svaro kursas euro atžvilgiu kris, o svarui nuvertėjus britų prekės atpigs, pasidarys patrauklios užsieniečiams pirkėjams. Prancūzai skubės apsipirkti Jungtinėje Karalystėje, kaip lietuviai Lenkijoje. Didžiosios Britanijos vyriausybė sėkmingai sutvarkys šalies biudžetą. O eksportas į britų salas atvirkščiai – pabrangs. Padidėtų eksportuojamų prekių kainos, jų patrauklumas sumažėtų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

Grėsmės Rytų Europos virtuvei

Kaip teigia G. Bagušinskas, britų salose paplitę etniniai (latvių, lietuvių, slovakų, vengrų) mažmeninės prekybos tinklai, restoranai ir užeigos.

„Bet didžiausi  – lenkiški. Lenkų maisto produktai – nepralenkiami. Nors apskritai visas maistas etniniuose tinkluose panašus. Britams tai tiesiog Rytų Europos virtuvė.  Lenkiškų produktų daug, todėl jie buvo pigesni, negu lietuviški ar latviški, kurių mažiau parduodama, nes ir išeivių iš šių šalių bendruomenės mažesnės.  Nepalankiausio „Brexito“ scenarijaus atveju lietuviški ir latviški produktai dar labiau pabrangs, juos pirks rečiau, todėl Baltijos šalims eksporto į JK nauda pasidarys abejotina. Apskaičiuojama, kad papildomi muitinės procedūrų mokesčiai (sertifikavimo, leidimų, muitinės tarpininkų paslaugų) ir kitos išlaidos vidutiniškai lietuviškos kilmės prekes JK rinkoje pabrangintų 10 proc. Lenkai dar gali rizikuoti, tikėdamiesi kaip nors sušvelninti kainų šuolį. Didelės valstybės, daug gabenančios į Jungtinę Karalystę, gal bandys perkelti savo maisto gamybos įmones į Didžiąją Britaniją“, – aiškino G. Bagušinskas.

Buvo tvirtai įkėlę koją

Tačiau, Lietuvos maisto produktų eksportuotojų asociacijos administracijos vadovo nuomone, rankų dar nereikia nuleisti.

„Nuo vasario pirmosios JK tapo trečiąja šalimi. O lietuviai įpratę dirbti net neramiuose Afrikos kraštuose, kuriuose eksportą apsunkinantys valdžios perversmai, rūmų sąmokslai, nuskurdusių žmonių sukilimai, iki mirties (natūralios arba dėl sąmokslų) valdantys diktatoriai, įpratę nurodinėti verslininkams, pramoninkams – kasdienybė. Lietuviai maisto eksportuotojai buvo tvirtai įkėlę koją į britų rinką. Pasistenkime neprarasti iškovotų pozicijų“, – ragino  G. Bagušinskas.

Kėdainių krašto ūkininkas Tomas Urbonavičius, pardavinėjantis bulves Didžiosios Britanijos lietuviams, „Brexito“ neišsigando. Atvirkščiai, bandys dar daugiau ir įvairesnių daržovių tiekti tautiečiams Anglijoje.

Tėviškės dūmas šviesesnis

„Ne aš branginsiu, ne man, o galutiniams vartotojams teks daugiau mokėti. Jeigu bulvė bus skani – pirks, jei nepatiks – ne. Man tik vienas biurokratinis popierius prisidės – muitinės dokumentų rinkinys. Emigrantai, kuriems net ir tėviškės dūmai šviesesni už svetimą ugnį, labai laukia lietuviškų maisto produktų. Bandysiu ne tik bulvių, bet ir morkų, svogūnų, česnakų, ridikėlių, burokėlių nuvežti, nuplukdyti. Nebijau išbandymų ir sunkumų. Kas nerizikuoja – negeria šampano“,  – pasitikėdamas savo jėgomis su „Ūkininko patarėju“ optimistiškais ketinimais pasidalijo T. Urbonavičius.

Seniai pamirštos kliūtys

Anot Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko, ŽŪR Tarptautinių ryšių komiteto vadovo Arūno Svitojaus, JK įnašai į ES iždą buvo labai svarbūs ne tik Bendrijos žemės ūkiui, bet ir visai ekonomikai, tačiau tai dar ne visa žala, kurią sukėlė „Brexitas“.

„Lietuvos ūkininkai jau žinojo, kad naujuoju finansinio programavimo laikotarpiu žemės ūkis neteks šiek tiek europinių lėšų dėl ES pasirinkto naujojo žaliojo visuotinės kovos su klimato kaita kurso. Apie tai kalbama jau ne pirmus metus. Ruošėmės. Tačiau po 2016 m. referendumo atsirado, per ketverius metus neišnyko, nors buvo tikėtasi, kad britai apsigalvos, pasiliks, ir kita aplinkybė, surijusi ES žemdirbių pinigus – „Brexitas“. Sunku bus prekiauti su Didžiąja Britanija, gali atsirasti visokių pasienio kliūčių, kurias jau seniai buvome pamiršę, kai savo produkciją gabendavome į ES šalis. Licencijos eksportuoti, importo kvotos, kiti tarifiniai ir netarifiniai prekybos barjerai. O tai neabejotinai pakenks visai Lietuvos maisto gamybos ir tiekimo grandinei „Nuo lauko iki stalo“. Sumažės paukštynų, galvijų ūkių, eksportavusių į JK, prekybos apyvarta“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Svitojus.

Taupusis savanaudžių ketvertas

ŽŪR vadovo nuomone, skaudžiausia, kad Europos Sąjungai trūksta sutarimo sudėtingais laikais.

„Turtingosios šalys atsisako į 2021–2027 metų ES biudžetą mokėti tiek, kiek anksčiau. ES suskilo į dvi stovyklas“, – apgailestavo ŽŪR Tarptautinių ryšių komiteto pirmininkas A. Svitojus.

Prancūzija, Ispanija, Lenkija nori, kad būtų išsaugotos išmokos žemės ūkiui. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tvirtina, kad būtų negarbinga dėl skyrybų su britais bausti ūkininkus ir silpninti Bendrijos gynybą nuo islamo teroristų išpuolių, Rusijos ir Kinijos kibernetinių atakų. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda  daro Briuselyje, ką gali.

O vadinamasis „taupusis ketvertas“ (Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija), atvirkščiai, nesutinka gelbėti ūkininkų tiesioginių išmokų, „nekuriančių europinės  pridėtinės vertės, suteikiamų vien už žemės plotus“, ir reikalauja sudaryti „šiuolaikinį biudžetą pasikeitusiai, sumažėjusiai Europos Sąjungai“. Taip smarkiai skiriasi tai pačiai Bendrijai priklausančių europiečių vertybės.

Dar didesni taupytojai

Suomija siūlo dar labiau mažinti ES 2021–2027 metų išlaidas negu numatė Europos Komisija. Suomijos premjerė Sanna Marin tvirtina, kad dosni parama kai kuriems ES socialiniams sluoksniams (ūkininkams) būtų per didelė prabanga po „Brexito“. Anot premjerės, ES privalo būti „realistė“, išstojus vienai iš didžiausių savo finansuotojų.

Sunku patikėti, kad suomių ūkininkai pritaria savo Vyriausybei. 2014 metais suomiai drauge su estais, latviais ir lietuviais kreipėsi į Europos Komisiją, kad ES atlygintų žalą, kurią Suomijos ir Baltijos šalių ūkininkai patyrė dėl Rusijos embargo ES, Jungtinių Valstijų, kitų Vakarų šalių, taip pat Ukrainos maisto produktams.

Sienų neturėtų atsirasti

Dr. Antanas VENCKUS

Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas

Nieko gero iš „Brexito“ neverta tikėtis, kiek blogybių atsiras – dar neaišku. Britų pinigai labai papildydavo kaimo plėtrai sukurtą Europos žemės ūkio fondą, taip pat neturtingiems ES regionams ir kaimų bendruomenėms svarbų Sanglaudos fondą. Kiek netolimoje ateityje suplonės Lietuvai skiriamos europinės paramos vokas, paaiškės tada, kai pasibaigs derybos dėl ES septynerių metų finansinės perspektyvos. Bet lėšų tikrai gausime mažiau. To neišvengsime. Dar negreitai turėtų paaiškėti, kokie bus ES prekybiniai santykiai su JK. Tikimės laisvesnės prekybos. Lietuva į šią šalį eksportuoja nemažai pieno, mėsos produktų. Deja, jau nebebus taip, kaip tuomet, kai JK priklausė ES bendrajai rinkai. Jeigu nepavyks susitarti, nuostoliai bus dar didesni. Atsiras muitinių, kitų prekybos apribojimų. Pasieniuose produktai bus tikrinami, ar atitinka ES ir naujuosius britų maisto saugos standartus. JK dar turėtų atsiminti, kad ES jie labai aukšti. ES ateities prekyba su JK nebus visiškai laisvas prekių judėjimas, bet kažkas panašaus į ES ekonominius santykius su Norvegija, Šveicarija. Viliamės, kad neįveikiamų sienų tarp buvusių tos pačios šeimos narių neatsiras.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS