Jei domitės žemės ūkio naujienomis ir Jūsų paklaustų, kokia yra šių dienų labiausiai aptariama aktualija, greičiausiai nedvejodami pasakytumėte kelias frazes: Europos žaliasis kursas, klimato kaitą švelninančios priemonės, klimatui neutralus žemės ūkis ar ekonomika iki 2050 m.

O ar Jums nekyla klausimas – ar galima pagaminti kokybišką ir sveiką produkciją vartotojams, bet kartu tausoti aplinką? Ūkininkauti tvariai ir efektyviai – įmanoma? Į šiuo klausimus bus bandoma atsakyti tarptautinės nuotolinės konferencijos „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, vyksiančios vasario 4 d., metu.

Renginio metu bus aptariamas Klimato kaitos mažinimo priemonių taikymas – iššūkiai, lūkesčiai ir realybė, užsienio ir Lietuvos mokslo, ūkininkavimo praktika, pasidalinimas gerąja patirtimi naudojant sumanias, aplinkai draugiškas žemės ūkio technologijas ir IT įrankius.

Žaliasis kursas

„Žaliasis kursas – Europos iniciatyva, strategija, kelianti gana ambicingus tikslus, kurie neabejotinai palies ir žemės ūkio sektorių. Ši iniciatyva pakankamai jauna, todėl dar intensyviai diskutuojama ir tik dabar pradedamos rengti konkrečios jos įgyvendinimo priemonės, teisės aktai ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu. Strateginiai tikslai, siekiai yra suformuluoti, įsipareigojimai derinami, tačiau konkrečių suderintų veiksmų ir priemonių dar nėra. Dabar pats metas gilintis ir diskutuoti šia tema, tad džiaugiamės, kad renginyje dalyvaus ir LR ŽŪM ministras K. Navickas“, – mintimis apie vieną iš esminių renginio temų dalijosi LŽŪKT direktorius ir konferencijos pranešėjas dr. Edvardas Makelis.

Konferencijos pranešėjas dr. Edvardas Makelis.

Savo ir šalies ūkininkų mintimis, iššūkiais, susijusiais su klimato kaita, pasidalins ūkininkas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Tikimasi, kad LR ŽŪM Tvarios žemės ūkio politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius konferencijos metu pristatys Klimato kaitos valdymo gaires, kurias planuojama taikyti Lietuvoje.

Geroji Airijos patirtis

Konferencijoje dalyvaus net trys pranešėjai iš Airijos, kurie savo šalyje tampriai dirba su Klimato kaitos švelninimo priemonėmis. Jie pasidalins įžvalgomis, su kokiomis problemomis susiduria jų šalies ūkininkai ir kokius technologinius sprendimus naudoja, siekdami tausiai, tačiau efektyviai ūkininkauti.

Konferencijos pranešėjas Dale Crammond.

Airis Dale Crammond, dirbantis Klimato kaitos ir bioenergetikos politikos skyriuje, daugiausia dėmesio savo pranešime skirs ŠESD išsiskyrimo į aplinką mažinimo priemonėms. Jis pristatys 2020 m. gruodžio mėnesį Airijos žemės ūkio ministerijos publikuotą praktinį klimato kaitos mažinimo planą AG Climatise, skirtą Airijos žemės ūkio sektoriui. Planas sukurtas siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus – iki 2050 m. Europa turi tapti pirmuoju anglies dioksido neišskiriančiu žemynu, kuriant švaresnius energijos išteklius bei žaliąsias technologijas.

Konferencijos pranešėja Dominika Krol.

Airijos žemės ūkio konsultavimo organizacijoje „Teagasc“ dirbanti mokslinė darbuotoja Dominika Krol neabejoja, kad žemės ūkis ir klimato kaita yra tampriai susiję, tačiau reikia ieškoti būdų / priemonių, kaip sušvelninti šiltnamio dujų efektą ir kt. Airijos mokslininkai daug metų dirba su žemdirbiais, kurdami ir siūlydami praktikoje taikyti atitinkamas priemones, padedančias mažinti poveikį aplinkai, tvariai ūkininkauti. Savo pranešime D. Krol daugiausia dėmesio skirs mėšlo tvarkymo problemai, efektyviam mėšlo panaudojimui, tręšimui, organinių trąšų naudą derliaus rodiklių gerinimui.

Pranešimą skaitys ir dar vienas „Teagasc“ mokslinis darbuotojas – Macdara O‘Neill. Jis kalbės apie rapsų auginimo sistemas – poveikį pasėliams, ŠESD susidarymui ir dirvožemiui.

Suomijos patirtis

Konferencijos pranešėja Sari Peltonen.

„Savo pranešime noriu paneigti mitą, kad taikomos klimato kaitos mažinimo priemonės būtinai turi būti nukreiptos į produkcijos gamybos apimčių mažinimą. Manau, kad didžiausią dėmesį reikia skirti dirvožemio kokybės gerinimui taikant tvarias priemones. „Sveikesnis“ dirvožemis ir bioįvairovė neabejotinai pagerina ne tik derliaus kokybę, bet ir kiekybę, tad natūraliai gerėja ekonominiai ūkio rodikliai. Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę savo praktine patirtimi pasidalinti su Lietuvos ūkininkais“, – sakė Suomijos žemdirbių konsultavimo organizacijos „ProAgria“ vyriausioji specialistė Sari Peltonen.

Tikslusis ūkininkavimas ir skaitmeniniai įrankiai

LŽŪKT IT skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė.

Konferencijos metu LŽŪKT IT skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė pristatys unikalų nemokamą įrankį žemdirbiams. IKMIS – gerosios praktikos pavyzdys tausaus augalų apsaugos produktų naudojimui Lietuvoje, taip įvardijama Europos audito rūmų išvadoje bei žemdirbių atsiliepimuose. Tai skaitmeninis įrankis ūkininkams, sudarantis sąlygas vykdyti efektyvesnę bei aplinką tausojančią žemės ūkio veiklą.

Tiksliojo ūkininkavimo ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas.

„Žinome, kad žemės ūkis prisideda prie klimato kaitos ir siekia kuo efektyviau sumažinti šį procesą. Tam naudojamos įvairios tiksliojo ūkininkavimo priemonės, viena iš jų – tikslusis tręšimas. Tai toks tręšimo būdas, kai trąšos išberiamos kada, kur ir kiek reikia – taip augalas aprūpinamas reikalingu maistinių medžiagų kiekiu, išvengiama išsiplovimų, nuostolių gamtai ir sutaupomos trąšos. Šią temą plačiau aptarsime mano pranešime naudodami ir praktinius pavyzdžius“, – apie savo pranešimą kalbėjo LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas.

Tikimasi realios naudos ūkininkams

Anot vienos iš konferencijos organizatorių, LŽŪKT Profesinių kompetencijų padalinio vadovės Astos Šakickienės, renginys visų pirma skirtas ūkininkams, nes siekiama, kad jie iš pirmų lūpų išgirstų apie artėjančius žemės ūkio pokyčius, susipažintų su užsienio šalių, kurios ūkininkavimo sąlygomis panašios į Lietuvą, patirtimi. „Mes tikimės, kad pasibaigus renginiui žemdirbiai turės daugiau žinių apie klimato kaitos mažinimo priemones, praktinę jų naudą ūkio rezultatams ir ūpo jas taikyti savo ūkiuose. Konferencijoje bus sudarytos sąlygos užduoti rūpimus klausimus, vyks diskusijos, tad visus kviečiame registruotis į renginį“, – sakė A. Šakickienė.

Renginys vyks dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Vertimu bus pasirūpinta.

Registruotis į tarptautinę konferenciją galima internetu – https://konsultacijos.lzukt.lt/klimato-kaitos-konferencija.

Parengė Erika Mankutė