Roberto Patronaičio nuotr.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) darbuotojai nuolat stebi šalies žemės ūkio augalų būklę. Supažindiname su stebėsenos rezultatais – kaip nuo gruodžio iki užvakar atrodė įvairiose Lietuvos dalyse augantys javai, kukurūzai, pupos, žirniai, bulvės ir kiti naująjį derlių brandinantys augalai. Jei gamtoje neįvyks stichinių reiškinių, labai tikėtina, kad žemės ūkio augalų derlingumas šiais metais bus didesnis nei vidutinis.

Vakarų Lietuvoje

LAMMC Vėžaičių filialo duomenimis, Vakarų Lietuvoje 2019 metų ruduo buvo šiltas ir palankus žiemkenčių bei žieminių rapsų sėjai. Augalų vegetacija baigėsi lapkričio 26 d. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo
3,9° C aukštesnė už 1981–2010 metų standartinę klimato normą. Kritulių iškrito 88,5 mm, tai artima standartinei klimato normai (SKN). Nei sniego dangos, nei įšalo neužfiksuota. 2020-ųjų sausis buvo šilčiausias nuo 1961 m. Vidutinė vasario oro temperatūra buvo 2,9 °C. Kritulių iškrito 100,4 mm (1,8 SKN). Kovo vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 °C aukštesnė už SKN. Per mėnesį kritulių iškrito 95 proc. SKN. Balandžio vidutinė oro temperatūra buvo 6,3 °C (lygi 1981–2010 metų SKN). Kritulių iškrito tik 6,9 mm (18,4 proc. SKN). Mėnesio viduryje dirvožemio drėgnis 0–10 cm gylyje buvo 17,6, o 10–20 cm – 19,0 proc. Gegužės mėnuo buvo vėsus ir sausas. Vidutinė oro temperatūra buvo 1,7 °C žemesnė už SKN. Kritulių iškrito 26,9 mm, t. y. tik 56,4 proc. SKN. Dėl besitęsiančių sausesnių nei įprastai orų pirmoje mėnesio pusėje drėgmė daugeliu atvejų buvo mažesnė už augalams reikalingą. Aktyvioji augalų vegetacija (oro temperatūros perėjimas per 10 °C) prasidėjo gegužės 23 d. Birželio 1–21 dienomis kritulių iškrito 54,1 mm, arba du trečdaliai mėnesio normos, o vidutinė oro temperatūra buvo 16,8 °C (2,1° aukštesnė už SKN). Birželio mėnesį dirvožemio produktyvioji drėgmė buvo ženkliai mažesnė už augalų augimui reikalingą optimalią (16–18 proc.) – tai parodyta 1 lentelėje.

1 lentelė. Dirvožemio drėgmė 2020 m. birželio 15 d.

Pasėlis Armens sluoksnio gylis, cm Dirvožemio drėgmė, proc. Dirvožemio temperatūra, °C
Lubinų avižų mišinys 0–10 11,6 17
10–20 14,2
Žieminiai rapsai 0–10 12,8 17
10–20 14,5
Žieminiai kviečiai 0–10 10,6 17
10–20 12,2
Daugiametės žolės 0–10 12,2 17
10–20 12,9

Lietūs birželio 19–20 dienomis sudrėkino viršutinį dirvožemio sluoksnį. Dirvožemio drėgnis 0–10 cm gylyje birželio 22 d. buvo 18,1 proc., o 10–20 cm gylyje – 15,0 proc.

Nors krituliai gegužę ir birželį Vėžaičiuose iškrito netolygiai, gegužės mėnesį ir birželio 1–21 dienų hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmės rodo optimalų drėkinimą (atitinkamai: HTK 1,50 ir 1,53).

Žieminių rapsų pasėliuose buvo pastebėti paslėptastraubliai, rapsiniai žiedinukai. Prieš žydėjimą vasariniuose javuose (kviečiuose, miežiuose) buvo pastebėti amarai ir geltonųjų rūdžių bei milt­ligės plitimas. Tačiau, panaudojus fungicidus ir insekticidus, ligų bei amarų plitimas sustabdytas. Šiemet Žemaitijos zonoje gerai auga žirniai bei pupos. Jie gausiai žydi.

Žieminių javų pasėliai atrodo neblogai. Kai kurie Kretingos, Plungės, Telšių, Skuodo ūkininkai, kurių žemės prastesnės, pastebi, kad dėl sausų ir karštų orų bei kritulių stygiaus atmesti šoniniai javų ūgliai. Klaipėdos rajono ūkininkas spėja, jog gali būti smulkesni grūdai. Pasitaikė žieminių rapsų laukų, kur nepanaudotas herbicidas. Todėl rapsai dėl gausesnio piktžolių skaičiaus prasčiau šakojosi.

Vidurio Lietuvoje

Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis, Vidurio Lietuvoje gruodį vyravo šilti, vėjuoti ir apniukę orai. Vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 2,4 °C. Šilčiausia buvo gruodžio 18 d., kai oro temperatūra pakilo iki 9,7 °C šilumos, o šalčiausia buvo gruodžio 12 d. naktis, kai žemiausia oro temperatūra nukrito iki –5,1 °C. Kritulių per mėnesį iškrito 45,3 mm ir tai sudarė 119 proc. daugiamečio vidurkio. Gruodžio 1 d. susiformavo įšalas ir iškrito pirmas sniegas, tačiau jau gruodžio 5 d. jis ištirpo. Sausį vyravo vėjuoti, šilti orai. Nežiemiškai šiltas buvo antrasis dešimtadienis, kai oro temperatūra dienomis pakildavo iki 5–7 °C šilumos. Sausį minimali oro temperatūra buvo nukritusi iki –2,7 °C šalčio. Šių metų sausis buvo šilčiausias per paskutinius 15 metų. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 7,5 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį (1924–2018 m. vidurkis yra –4,8 °C). Kritulių iškrito 52,2 mm, tai sudarė 166 proc. daugiamečio vidurkio. Vasarį vyravo šilti, saulėti ir vėjuoti orai. Vasario antrąjį dešimtadienį vyravo nežiemiškai šilti ir saulėti orai. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 6,6 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį. Kritulių iškrito 47,3 mm, o tai sudarė 181 proc. daugiamečio vidurkio. Vasarį sniego dangos nebuvo. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 3,5 °C, t. y. 4,1 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį. Pastebėtina, kad praėjusių metų kovas taip pat buvo šiltesnis nei daugiametis vidurkis. Balandžio mėnesį vyravo sausi ir saulėti orai. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 6,8 °C, t. y. 0,8 °C žemesnė, palyginus su daugiamečiu vidurkiu. Pastebėtina, kad praėjusių metų balandis buvo 2,9 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį ir 2,1 °C nei 2020 m.

Pirmoje antrojo dešimtadienio pusėje sparčiai pradėjo augti ir ryškiau žaliuoti visi žieminių javų pasėliai bei daugiametės žolės. Remiantis LAMMC atliekamų dirvožemio tyrimų duomenimis, vyraujant sausiems ir vėjuotiems orams dirvos greitai džiūvo ir mėnesio pabaigoje drėgmės atsargos jau tapo kritinės, panašiai kaip pernai. Mėnesio viduryje viršutinis dirvos sluoksnis įšilo iki 9–10 °C. Pirmajame dešimtadienyje prasidėjo masiniai lauko darbai: buvo ruošiamos dirvos, vyko vasarinių augalų sėja. Jų sėja prasidėjo apie 5–7 dienomis anksčiau nei pernai.

Gegužės mėnesį vyravo permainingi, vėjuoti ir vėsus orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 10,6 °C, t. y. 1,8 °C žemesnė, palyginus su daugiamečiu vidurkiu. Gegužės 12–15 dienomis dirvos paviršiuje užfiksuotos šalnos (–0,9 °C). Gegužės 12 d. naktį iškrito sniegas ir susiformavo 3–4 cm šlapio sniego danga, tačiau greitai nutirpo. Mėnesio pradžioje intensyviai augo žiemkenčių stiebai, krūmijosi vasarojus ir ilgėjo jų stiebai. Antrojo dešimtadienio pirmoje pusėje išplaukėjo miežiai, o antroje – žieminiai kviečiai ir rugiai. Birželio mėnesį vyravo labai karšti, lietingi saulėti ir vėjuoti orai, užfiksuotos 4 liūtys. Drėgmės kiekis dirvoje padidėjo. Sąlygos augalams vystytis tapo normalios. Šiuo metu dažnai, bet trumpai palyja. Neretai būna intensyvaus pobūdžio lietūs. Augalams drėgmės pakanka. Per Lietuvą praslinkusios liūtys ir kruša pasėliams ženklesnių nuostolių nepadarė, bet yra ir krušos pažeistų cukrinių runkelių bei vėjo paguldytų javų pasėlių.

Kenkėjų mažai

Vidurio Lietuvoje žieminių kviečių pasėliai yra labai geros arba geros būklės. Šiuo metu augalai baigė žydėti – pradeda auginti grūdą. Ligų ir kenkėjų mažai. Lapų septoriozė daugiausia yra ant ketvirto lapo, jis augalui jau ne toks reikalingas biomasei auginti. Liga aptinkama ant trečio augalo lapo. Išskirtinai jautrūs septoriozei žieminiai kviečiai tos ligos požymių turi ant aukštesnio ardo lapų. Miltligė ir geltonosios rūdys nustatomos taip pat tik labai jautrioms veislėms. Buvo labai susirūpinta dėl balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje buvusio drėgmės trūkumo dirvose, tačiau ženklių neigiamų pasekmių pasėliams tai nepadarė. Gerai prižiūrimuose laukuose galima tikėtis ir 8–9 t/ha žieminių kviečių grūdų derlingumo. Deja, laukuose galima pamatyti ir labai plintančių dirvinės smilguolės bei tuščiosios avižos augalų. Tai tampa rimta dirbamų laukų problema.

Žieminių rapsų augalai daugelyje laukų labai vešlūs, gerai išsivystę, šiek tiek pagulę, rodo didelį derliaus potencialą. Paminėtina, kad žieminių rapsų pasėlių plotai dominuoja, palyginti su vasarinių rapsų plotais, jų labai sumažėjo.

Žieminių rugių ir kvietrugių pasėlių būklė gera, pasitaiko piktžolėtų. Žieminiai miežiai taip pat geros būklės. Baigia formuotis grūdas, augalai pradeda gelsti. Bus laukų, iš kurių derlingumas gali siekti iki 10 t/ha grūdų.

Vasariniuose kviečiuose pradėjo plisti miltligė, jautrios veislės jau pažeistos, bet kol kas nestipriai, tik pradžia. Pasėlių būklė gera. Vasariniuose miežiuose ir avižose ligų kol kas nėra. Randami kenkėjai – amarai, lemai. Pavasarinė sausra kiek apsunkino augalų dygimą ir augimą, tačiau dabar jų būklė gera. Vasarinių kvietrugių sėjama nedaug. Augalų būklė gera.

Daugumoje laukų žirniai veš­lūs. Juose ligų dar nepasireiškia, išskyrus užmirkusius plotus. Randama vaisėdžių. Drėgnesnėse laukų vietose pradėjo pūti augalų šaknys, augalai gelsta dėl drėgmės pertekliaus.

Linų Lietuvoje jau beveik neauginama. To priežastis – augalai neturi komercinės paklausos.

Vis daugiau ūkininkų augina kanapes. Jų pasėliai, nepaisant sausringo pavasario, šiuo metu atrodo neblogai.

Pupos sudygusios gerai, žydi. Yra amarų.

Kukurūzų būklė patenkinama. Jei bus drėgmės ir šilumos, tikėtinas geras jų derlingumas rudenį. Yra ir piktžolėtų pasėlių.

Cukrinių runkelių pasėliai labai įvairūs – nuo patenkinamų iki labai gerai sudygusių bei prižiūrimų.

Bulvių būklė įvairi. Dėl pavasarinių šalnų nukentėjo anksti sodintų ankstyvų veislių bulvės. Jos jau kasamos.

Vidurio Lietuvoje grikių pasėlių būklė gera. Nepaisant buvusio sausringo laikotarpio, grikiai gerai sudygę, žydi. Nuimtas pirmasis daugiamečių žolių derlius panašus į praėjusių metų. Drėgni ir šilti orai palankūs žolėms augti. Dobilų, auginamų sėklai, pasėliai – tankūs, nepiktžolėti, žydi.

Esant drėgniems ir šiltiems orams, laukuose suintensyvėjo piktžolių augimas. Užmirkusiuose plotuose augalai pradeda gelsti dėl drėgmės pertekliaus ir deguonies trūkumo dirvoje.

Suvalkijoje

LAMMC Rumokų bandymų stoties duomenimis, Suvalkijoje balandžio vidutinė paros oro temperatūra buvo 7,1 °C, t. y. artima SKN. Kritulių beveik nebuvo: per visą mėnesį iškrito vos 2,1 mm. Gegužė buvo vėsi, vidutinė oro paros temperatūra – 10,5 °C (SKN – 13,0 °C). Ypač šaltos buvo naktys. Nors pirmuoju ir trečiuoju dešimtadieniais drėgmės jau buvo pakankamai, tačiau dėl vėsaus oro augalai augo labai lėtai.

Cukrinių runkelių dygimas užsitęsė visą mėnesį. Birželio pirmasis dešimtadienis buvo šiltas, vidutinė paros temperatūra 15,7 °C (SKN– -15,5 °C). Kritulių iškrito 34,5 mm (dešimtadienio norma – 13 mm). Visgi lietūs buvo intensyvūs, dažnai su stipriu vėju ir kruša. Antrasis dešimtadienis buvo 4,5 °C šiltesnis negu SKN. Lietaus iškrito 39,6 mm, visas – smarkių liūčių pavidalu. Dėl šilto ir drėgno oro sparčiai augo augalai, kartu pradėjo plisti grybinės ligos.

Žieminių kviečių pasėliai atrodo gerai. Pasėliai tankūs, augalai aukšti, bet yra išgulusių. Plinta septoriozė, yra lemų ir pjūklelių pažeidimų. Kai kuriuose pasėliuose ypač daug dirvinės smilguolės.

Žieminių rapsų pasėlių būklė gera. Randama nemažai ankštarinio gumbauodžio ir rapsinio paslėptastraublio pažeidimų.

Vasarinių rapsų būklė tik vidutinė. Yra retų pasėlių. Pavasarį dygstantiems augalams pakenkė sausas šaltas oras ir spragės.

Vasarinių kviečių pasėlių būklė gera. Pasėliai tankūs. Yra miltligės pažeidimų. Daug pjūklelių ir lemų pažeidimų.

Vasarinių miežių pasėliai gražūs. Tačiau jautresnėse veislėse labai daug miltligės pažeidimų.

Daug piktžolėtų kukurūzų pasėlių. Pasėliai netolygūs. Tai gali būti pavasarinės sausros pasekmė.

Cukrinių runkelių pasėliai labai nevienodi. Dauguma gražūs, bet yra laukų, kuriuose dėl šalto ir sauso pavasario, mažesnio drėgmės kiekio dirvožemyje (lengvuose dirvožemiuose) augalai blogai sudygo. Yra laukų, kuriuose runkeliai nesudygo dėl vėjo erozijos, juos tiesiog nupustė vėjas. Dabar yra užmirkusių laukų vietų. Yra plotų, pažeistų krušos. Daug kur plinta bakterinė lapų liga – lapų dėmėtligė.

Šiaurės Lietuvoje

Joniškėlio bandymų stoties duomenimis, šįmet Šiaurės Lietuvoje neigiamą augalų vystymąsi ankstyvuose tarpsniuose lėmė lietaus trūkumas balandžio mėnesį (iškrito tik 6,1 mm). Didžiąją dalį pavasarinės drėgmės kiekio sudarė kovo mėnesio krituliai (21 mm), dalis jų – sniego vanduo. Gegužės pradžioje negausiai palijo: 11 d. iškrito 8,5 mm, 12 d. – 2,8 mm, 13 d. – 5,0 mm kritulių. Bendras kritulių kiekis gegužę siekė vos 23,3 mm, birželio mėn. – 67,7 mm. Birželio 25 d. dirvožemis buvo drėgnas – augalai turi geras sąlygas augti. Tačiau šilti ir drėgni orai skatina augalų ligų plitimą.

Prognozuojama, kad žieminių javų (kviečių, rugių) grūdų derlingumas Šiaurės Lietuvos našiose dirvose bus 1–2 t/ha didesnis nei pernykštis. Deja, šioje zonoje jau yra pavienių laukų, kur vėjuoti ir su lietingi ciklonai išguldė didelį derlingumą žadančius žiemkenčių pasėlius.

Tikėtina, kad šiųmetis vasarinių kviečių ir miežių derlius bus apie 20 proc. didesnis nei pernykštis.

Žirnių ir pupų pasėlių būklė yra gera, tikėtina, derlius sieks daugiametį vidurkį.

Pietryčių Lietuvoje

LAMMC Trakų Vokės filialo duomenimis, Pietryčių Lietuvoje birželio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo artima standartinei klimato normai 15,4 °C. Antrojo dešimtadienio temperatūra buvo žymiai aukštesnė. Daugelį dienų buvo daugiau nei 30 °C. Pirmoje birželio pusėje Lietuvoje vidutiniškai iškrito 37 mm kritulių, tai beveik 2 SKN. Aukštaitijoje ir Dzūkijoje vietomis kritulių kiekis neviršijo 30 mm (0,9–1,9 SKN), kitur – 30–90 mm (1,3–4,1 SKN).

Gausus kritulių kiekis turėjo įtakos dirvožemio drėgmės kiekiui. Daugelyje vietų jis siekė 15,0–17,0 proc. Tai sudarė geras sąlygas javų pasėliams augti. Žiemkenčių (rugių, kviečių, kvietrugių, miežių) pasėliai tankūs, vešlūs. Varpos didelės ir sodrios. Tačiau lengvose Rytų Lietuvos dirvose yra ir nepatręštų pasėlių. Jie retoki, mažiau iškrūmiję. Jau brandina grūdus.

Rudenį pasėti žieminiai rapsai turėjo geras sąlygas peržiemoti. Jų pasėlis tankus, 60–80 proc. ankščių pasiekė galutinį dydį. Vasarinių rapsų pasėliai baigia žydėti, jie gerokai retesni nei žieminiai.

Vasariniai javai (miežiai, kviečiai, avižos, kvietrugiai), po sėjos gavę didelį drėgmės kiekį, vešliai auga. Tačiau ankstesniais metais tokiu metu jau žydėdavo, šiuo metu dar tik ruošiasi. Varpos dar tik pradeda rodytis.

Kanapių pasėliai įvairios būklės. Patręštos, optimalaus tankumo kanapės užaugo iki 1–1,2 m. Nepatręštos, per tankiai pasodintos užaugo iki 0,5 m. Dar nežydi. Per retai pasodintos kanapės – piktžolėtos.

Kukurūzai, auginami silosui arba grūdams, – apie 30–50 cm aukščio. Ypač vešlūs – gerai prižiūrėti pasėliai, t. y. tręšti, purkšti nuo piktžolių.

Grikiai, pasėti anksčiau, pradeda žydėti. Pasėti vėliau dar tik formuoja lapus.

Žydi pupos, žirniai, jų pasėliai vešlūs.

Vėlyvosios bulvės – 5–10 cm, ankstyvosios 20–25 cm aukščio. Ligų ir kolorado vabalų dar nepastebėta.

Apibendrinti žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai pateikti 2 lentelėje.

Birželio 25 d. prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha) atskirose šalies agroklimatinėse zonose bei vidutiniškai Lietuvoje pateiktas 3 lentelėje. Joje – apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių: Vilniaus r. Trakų Vokės, Klaipėdos r. Vežaičių, Pasvalio r. Joniškėlio, Vilkaviškio r. Rumokų bei Kauno r. Agrocheminių tyrimų laboratorijos, duomenys.

2 lentelė. Žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai Lietuvoje 2020 m. birželio 25 d.

Augalas Vystymosi tarpsnis(pagal BBCH) Vystymosi tarpsnis(žodžiu)
Žieminiai kviečiai 69–75 Grūdo formavimasis: ankstyva pieninė-pieninė branda
Žieminiai rugiai 69–75 Grūdo formavimasis: ankstyva pieninė-pieninė branda
Žieminiai kvietrugiai 69–75 Grūdo formavimasis: ankstyva pieninė-pieninė branda
Žieminiai miežiai 73–75 Grūdo formavimasis: pieninė branda
Žieminiai rapsai 79–80 Grūdo formavimasis: žalios sėklos normalaus dydžio
Vasariniai rapsai 63–65 Žydėjimas
Vasariniai miežiai 71–73 Plaukėjimo pabaiga
Vasariniai kviečiai 63–65 Plaukėjimo pradžia
Vasariniai kvietrugiai 63-65 Plaukėjimo pradžia
Avižos 55–56 Plaukėjimo pabaiga
Pluoštinių linų pluoštas 75 Žydėjimo pradžia
Sėmeninių linų sėmenys 75 Žydėjimo pradžia
Sėjamosios kanapės 1010–1014 5–7 poros lapų
Kukurūzai (silosui) 15–31 Lapų vystymasis-bamblėjimas
Kukurūzai (grūdams) 15–31 Lapų vystymasis-bamblėjimas
Grikiai 62–65 Žydėjimo pradžia
Žirniai 60–65 Žydėjimas
Pupos 60–65 Žydėjimas
Cukriniai runkeliai 35–37 Skrotelės augimas: lapai dengia 60 % tarpueilių
Bulvės 55–93 Vėlyvų veislių žydi, ankstyvų – kasamos

 

3 lentelė. Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas 2020 m. birželio 25 d.

 

Augalas Prognozuojamas derlingumas (t/ha)
Vakarų Lietuva Vidurio Lietuva RytųLietuva Vidutiniškai Lietuvoje
Žieminiai kviečiai 4,5 6,0 3,5 5,5
Žieminiai rugiai 2,8 4,1 2,5 2,7
Žieminiai kvietrugiai 3,5 4,6 3,2 3,7
Žieminiai miežiai X 4,4 2,5 4,0
Žieminiai rapsai 2,7 3,8 2,3 3,3
Vasariniai rapsai 1,8 1,8 1,5 1,6
Vasariniai miežiai 2,5 4,0 2,3 3,6
Vasariniai kviečiai 3,0 3,9 2,5 3,5
Vasariniai kvietrugiai X 3,5 2,3 3,0
Avižos 2,3 3,3 2,0 2,6
Pluoštinių linų pluoštas X X X X
Sėjamosios kanapės (pluoštas)
Sėmeninių linų sėmenys
Kukurūzai (silosui)
Kukurūzai (grūdams)
Grikiai 1,1 1,3 1,2 1,2
Žirniai 2,2 3,7 2,1 3,0
Pupos 2,0 3,8 2,0 3,2
Cukriniai runkeliai X 60 X 60
Bulvės 16 20 18 17
Daugiametės žolės (šienas) 2,4 4,0 2,2 3,0

Pastaba: X – nėra duomenų arba neauginama; * – didelių gamybinių plotų Lietuvoje nėra; „–“ – prognozuoti derlingumą dar anksti.

Apibendrinant šiuo metu esamą žemės ūkio augalų būklę Lietuvoje galima prognozuoti, jog potencialas geriems derliams gauti šiuo metu yra gan didelis. Jei neįvyks stichinių reiškinių gamtoje, labai tikėtina, kad žemės ūkio augalų derlingumas šiais metais bus aukštesnis nei vidutinis.

 

Dr. Virgilijus FEIZA

LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas,

Dr. Algė LEISTRUMAITĖ

LAMMC ŽI Javų selekcijos skyriaus vedėja,

Dr. Virmantas POVILAITIS

LAMMC ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas,

Dr. Jūratė RAMANAUSKIENĖ

LAMMC ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja