Seimas priėmė mokestinių įstatymų pakeitimų paketą, kuris ateinančiais metais labiausiai palies stambiuosius ūkininkus. Nors naujų mokesčių žemdirbiams neatsiras, esminiai pokyčiai įsigalios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) srityje, pasikeis valstybinio socialinio draudimo įmokų bei akcizo mokesčio dydžiai.

Mokėjo mokesčius

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė priminė, kad ūkininkai kasmet moka GPM, žemės, akcizo mokesčius, mokestį už aplinkos teršimą, taip pat valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Mokesčius ūkininkai moka ne tik už save, kaip ūkininkus, vykdančius individualią žemės ūkio veiklą, bet ir už savo ūkyje dirbančius darbuotojus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2016 m. GPM už save mokėjo apie 10 tūkst. ūkininkų, jie paklojo 7,5 mln. eurų mokesčių. „Sodros“ pateiktais duomenimis, 2016 m. 15 230 ūkininkų už save valstybinam socialiniam draudimui mokėjo 20 mln. eurų įmokų. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudarė beveik 7 mln. eurų, už save mokėjo 17 432 asmenys.

Nemažas GPM sumas ūkininkai paklojo ir už ūkyje dirbančius darbuotojus. Per 2016 m. už samdinius jie sumokėjo daugiau nei 3 mln. eurų. Į garantinį fondą už ūkyje dirbančius darbuotojus buvo sumokėta beveik 100 tūkst. eurų įmokų, svalstybinio ocialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos siekė daugiau nei 20 mln. eurų.

Nemažai ūkininkai išleido ir žemės mokesčiui. Jį mokėjo 482 911 asmenų, paklota suma siekė daugiau nei 12 mln. eurų. Beveik tokią pačią sumą 15 316 mokėtojų atseikėjo ir pridėtinės vertės mokesčiui (PVM.) Per 2016-uosius už save ir už ūkyje dirbančius darbuotojus ūkininkai sumokėjo per 81 mln. eurų.

 Gyventojų pajamų mokestis

ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė R.Mininienė papasakojo, kokie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2018-ųjų. „Ūkininkams, kaip ir kitiems individualia veikla užsiimantiems asmenims, padidės gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Nuo ateinančių metų jis priklausys nuo per metus uždirbtų apmokestinamųjų pajamų dydžio (t. y. pelno)“, – sakė R.Mininienė ir pridūrė, kad uždirbtos apmokestinamosios pajamos, kurios sieks iki 20 tūkst. eurų, bus apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu, o pajamos nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. eurų bus apmokestinamos atitinkamai iki 15 proc. didėjančiu tarifu, priklausomai nuo pajamų dydžio. 30 tūkst. eurų viršijančios apmokestinamosios pajamos bus apdėtos 15 proc. tarifo mokesčiu.

Ūkininkams bus nustatomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu jiems vietoje 15 proc. bus itaikomas 10 proc. GPM tarifas. „Vadinasi, kai bus skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis apmokestinant 2018 m. uždirbtas pajamas (pelną), viršijančias 30 tūkstančių eurų, bus taikomas 10 proc. tarifas, o apmokestinant 2019 m. uždirbtas pajamas – 15 proc. tarifas“, – aiškino ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė.

Tiesa, šį mokestį mokės tik tie ūkininkai ir jų partneriai, kurie yra PVM mokėtojai. Pasak R.Mininienės, taip buvo ir ankstesniais metais. Taigi smulkieji ūkininkai ir toliau bus atleisti nuo GPM. Tiesioginės ir kompensacinės išmokos (tarp jų ir gaunamos iš Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos) taip pat išliks neapmokestintos GPM.

ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė R. Mininienė

 Valstybinio socialinio draudimo pokyčiai

R.Mininienė teigė, kad ateinančiais metais nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir toliau bus atleisti tie ūkininkai, kurių ūkio, žemės ūkio valdos dydis neviršija 4 ekonominio dydžio valdų (EDV) vienetų, tačiau pasikeis apmokestinamoji bazė: ūkininkams, kaip ir kitiems individualią veiklą vykdantiems subjektams, įmokos bus apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, t. y. nuo savo veiklos rezultato (pelno).

Pasikeis metinės apmokestinamosios pajamų sumos viršutinės ribos dydis, kuris šiuo metu yra 7 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai (5188,4 euro.) Ūkininkams, kaip ir kitiems individualią veiklą vykdantiems asmenims, bus pritaikyta 28 vidutinių darbo užmokesčių viršutinė riba, ji sieks 22 643,6 euro.

„Nesvarbu, kiek per metus ūkininkas uždirbs: 22 tūkstančius, 50 tūkstančių ar 100 tūkstančių eurų pelno. Mokesčiai jam bus skaičiuojami tik nuo fiksuotos viršutinės ribos sumos, t. y. daugiausia nuo 22 643,6 eurų sumos. Taigi, jei 2018 m. vidutinis darbo užmokestis sudarys 808,7 euro (šiemet jis yra 741,2 euro), jis bus dauginamas iš 28 ir taip bus apskaičiuojamos vadinamosios lubos“, – sakė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė.

Žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims padidintos apmokestinamųjų pajamų viršutinės ribos nuostatos įsigalios taikant vienerių metų pereinamąjį laikotarpį. 2018 m. bus taikoma 14 vidutinių darbo užmokesčių viršutinė riba – 11 221,8 eurų. Tai maksimali suma, nuo kurios bus skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2018-uosius.

Kiti pakeitimai

Pasak R.Mininienės, ateinančiais metais ūkininkų laukia dar viena naujovė. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos padidės 0,2 proc. savarankiškai dirbantiems asmenims, tarp jų ir ūkininkams. Bendras įmokų tarifas išaugs iki 28,9 proc.

„Anksčiau ūkininkai nebuvo draudžiami ligos atveju. Dabar, mokėdami papildomą 0,2 proc. įmoką, jie bus draudžiami ne tik pensijų, bet ir ligos bei motinystės draudimu“, – pabrėžė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė.

Ūkininkai pensininkai, kaip ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys, liks atleisti nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSDĮ) mokėjimo.

Nuo 2018 m. bus panaikintos lengvatos ūkininkaujantiems ir dirbantiems pagal darbo sutartis asmenims, taip pat panaikinama lengvata ūkininkaujantiems asmenims iki 29 metų. Šie asmenys jau nuo ateinančių metų privalės mokėti VSDĮ.

Gera žinia, kad ateinančiais metais bus įtvirtinamos vienerių metų valstybinio socialinio draudimo įmokų „atostogos“, suteikiančios galimybę ūkininkams, pirmaisiais veiklos metais nemokėti VSDĮ.

R.Mininienė sakė, kad Seime priimtame Akcizų įstatyme nustatyta, jog gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veikloje, tarifas nuo ateinančių metų bus padidintas nuo 21 euro už tūkstantį litrų iki 56 eurų. Todėl vieno litro kaina gali padidėti 4 centais. Beje, nuo 330,17 euro už tūkstantį litrų iki 347 eurų bus didinamas ir standartinis tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai ūkininkų nepalies. Nesikeis ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo bei mokėjimo tvarka.

ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė pateikė pavyzdžių, kokią įtaką turės padidintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas ūkininkams, kurių apmokestinamosios pajamos viršys 30 tūkstančių eurų. „Šiuo metu ūkininkams taikomas 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, 2018 metais jiems teks mokėti 10 procentų, o 2109-aisiais – 15 procentų. Pvz., ūkininkas, kurio 2017 metais uždirbtos pajamos sieks 35 tūkstančius eurų apmokestinamų pajamų, už metus turės sumokėti 1 750 eurų gyventojų pajamų mokesčio, o jeigu tokias pat apmokestinamąsias pajamas jis uždirbs 2018 metais, mokės dvigubai daugiau, t. y. 3 500. 2019-aisiais mokės jau 5 250 eurų“, – sakė R.Mininienė.

Pasak pašnekovės, padidintas mokesčio tarifas palies tuos ūkininkus, kurių apmokestinamosios pajamos yra didesnės negu 20 tūkst. eurų per metus, o ūkininkai, kurie uždirba iki 20 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų (pelno), mokės tiek pat, kiek ir mokėdavo iki įstatymo pakeitimo.

R.Mininienė teigė, kad mažas apmokestinamąsias pajamas uždirbantiems ūkininkams anksčiau minėti valstybinio socialinio draudimo apmokestinimo pakeitimai yra palankūs, nes šiuo metu jie įmokas moka nuo visų apmokestinamųjų pajamų, o ateityje mokės nuo pusės. „Jei ūkininkas per 2017 metus uždirbs 7 tūkstančius eurų apmokestinamų pajamų, pritaikius viršutinę ribą – 5 188,4 euro, VSDĮ jam sudarys 1 515 eurų. Tačiau, jei tokią pačią sumą jis uždirbs 2018 metais, socialinio draudimo įmokų jam teks sumokėti 503,5 euro mažiau, t. y.1011,5 euro“, – sakė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė.