Praeitų metų lapkričio gale ūkininkų protesto simboliu tapo žalieji kryžiai, kurie simboliškai pažymėjo mirštantį Lietuvos žemės ūkį. Kai kur šie simboliniai kryžiai tebestovi ir dabar. Tiesa, praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, dalis kryžių buvo nuimti, kai kurie tebestovi, tačiau jau „pavargę“.

Sprendžia patys

Kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas teigė, kad kryžius jau galima būtų nuimti, o ką su jais daryti toliau, nuspręsti galima pasirenkant vieną iš variantų.

„Pakrypusius, nusvirusius kryžius reikėtų nusirinkti nuo laukų arba, jeigu jie ūkininkams netrukdo ir yra poreikis dar juos laikyti – reikėtų sutvirtinti.

Yra ūkininkų, kurie pašventino kryžius, tai tie ūkininkai tokius kryžius gali palikti lauke, jeigu jiems netrukdo. Gali ir nuimti nuo lauko, ir laikyti sau, kaip atsiminimą. Kadangi kryžius pašventintas, tai reikia atitinkamai gerbti jį.

Tie, kurie nešventinti, yra traktuojami tiesiog kaip tokia forma sukalta mediena. Nereikėtų ten matyti su tikėjimu ir religija susijusių dalykų. Tokius kryžius galima išardyti. Tik deginti negalima, nes kryžiai dažyti, tad juos deginant būtų teršiama aplinka“, – kalbėjo J. Talmantas.

Ketina surinkti

Lietuvos ūkininkų sąjunga turi minčių, kaip žaliuosius kryžius panaudoti dar vienam projektui.

„Kovo gale bus mūsų prezidiumo posėdis, tad apie žaliuosius kryžius jame plačiau padiskutuosime. Tačiau dabar yra minčių, kad ar atskirose savivaldybėse, ar respublikiniu mastu surinktume tuos kryžius, suvežtume į vieną vietą ir pastatytume. Jie liktų kaip istorija.

Taigi jei tie kryžiai labai netrukdo, galima būtų juos nuimti, bet neišardyti, o palikti šiam projektui“, – kalbėjo sąjungos pirmininkas.

Darys vieną

„Taip pat Ūkininkų sąjunga šiuo metu ieško nagingo meistro, kuris sukurtų gražų didelį ąžuolinį kryžių. Jį mes vasarą, kai bus geri orai, vešime į Kryžių kalną. Uždėsime lentelę su visa informacija apie vykusį protestą. Norime, kad jis liktų kaip istorija ateities kartoms“, – pasakojo J. Talmantas.