Priemonės koronavirusui stabdyti paralyžiuoja įprastą gyvenimą, kalbama apie globalias pasekmes pasaulio ekonomikai. Lietuvos Vyriausybė jau patvirtino priemonių planą, pagal kurį krizei suvaldyti skiriami 2,5 mlrd. eurų.
Išaugo pardavimai
Lietuvos Vyriausybei nuo kovo 16 d. dviem savaitėms paskelbus karantiną šalies mastu ribojamas judėjimas per sieną ir šalies viduje, uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto prekių, apribotas daugelio paslaugų teikimas. Rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu. Prekių judėjimas neribojamas, eksportas vyksta, tačiau pasienyje rikiuojasi didelės sunkvežimių eilės.
Kiek besitęstų tokia situacija, maisto poreikis išliks. Vadinasi, žemės ūkio produkcijos gamintojams ir perdirbėjams darbo bus.Dar iki karantino gyventojai šlavė maisto prekių lentynas, daugiausiai buvo perkama kruopų, makaronų, miltų ir konservuotų produktų. Jų gamintojai skaičiavo kelis kartus išaugusią paklausą. Praėjusį savaitgalį Vyriausybei paskelbus karantiną, žmonės daugiau pirko ir pieno produktų, bulvių beikitų daržovių, daug kur pristigo šviežios mėsos.
Trukdžiai pasienyje
Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai ir perdirbėjai yra stipriai susiję su eksportu. Eksportuojame jautieną, paukštieną, daržoves, o ypač daug užsienio rinkose parduodame grūdų ir pieno produktų. Pienininkai pirmieji prakalbo apie sunkumus eksporto rinkose dėl pasaulyje plintančio koronaviruso. Daug pieno produktų, ypač sūrių, keliauja į Italiją, kuri dabar gyvena ypatingo režimo sąlygomis.
Į Italiją daugiausia sūrių parduodančios bendrovės „Rokiškio sūris“ vindikacijos direktorius Jonas Kvedaravičius sakė, kad eksportas nesustojęs, tačiau prasideda trukdžiai pasienyje. „Italai ir toliau valgo mūsų sūrius, visus užsakymus turime išpildyti, nes kitaip prarasime pasitikėjimą ir rinkas. Gamybos nestabdome, bet nerimaujame dėl apribojimų kertant sienas. Be to, iškyla problemų dėl darbuotojų, nes vairuotojus, grįžusius iš užsienio, privalu 14 d. karantinuoti“, – teigė jis.
Pieno perdirbėjams trukdžių gali būti ir įsivežant žaliavinį pieną iš Estijos ir Latvijos. Dėl apribojimų pasienyje bus mažesnis transporto pralaidumas.
Spaudžia mažinti kainas
Nuo eksporto rinkų itin priklauso įmonė „Vilkyškių pieninė“, į užsienį išvežanti net 80 proc. pagamintų produktų. Jos generalinis direktorius Gintaras Bertašius praėjusios savaitės pabaigoje „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad eksportas į Italiją jau ima striginėti, tačiau kitose eksporto rinkose reikšmingų trukdžių kol kas nejaučiama. Tiesa, ši bendrovė į Italiją parduoda vos 1 proc. eksportuojamos produkcijos.
„Kovo pirmąją savaitę į Italiją išvažiavo visa numatyta produkcija, dabar irgi ją krauname į sunkvežimius,bet jau kitai savaitei kai kurių produktų vežimas stabdomas. Visgi mūsų įmonei tai nėra ženkli dalis – Italijos rinkai tenka iki 1 proc. apyvartos. Į kitas rinkas produkcija kol kas važiuoja, pardavinėjame, tačiau yra spaudimas kainoms“, – tvirtino pieno perdirbimo įmonės vadovas.
„Vilkyškių pieninė“ eksportuoja daugiau nei į 50 pasaulio šalių.„Aišku, rinka nevienalytė. Pavyzdžiui, į Kiniją 50 proc. pabrango logistika.Tai atsiliepia produkto kainai. Tai jautru, bet situacija valdoma. Pats svarbiausias dalykas, kad produkcija kol kas dar nesikaupia sandėliuose, yra pardavinėjama, mes gauname pajamas ir atsiskaitome. Tačiau esame spaudžiami mažinti kainas“, – sakė G.Bertašius.
Kris supirkimo kainos
Mūsų pieno gamintojai nuogąstauja, kad sunkumai dėl koronaviruso visu svoriu užguls jų pečius. Pieno perdirbėjai neslepia, kad teks mažinti pieno supirkimo kainas.
„O kas padengs skirtumą? Valstybė nepadengs, o mes dirbame su 1–2 proc. marža, pernai dirbome nuostolingai. Jeigu mums sumažins kainas, mes irgi privalėsime tai daryti, rezervų neturime.Artimiausioje ateityje neišvengiamai reikės mažinti pieno supirkimo kainas. Klausimas – kiek: bus tik nedidelė korekcija, ar teks mažintistipriau?Kol kas to negaliu pasakyti, tik bandau modeliuoti. Mes jau pigiau parduodame sūrius, žemyn eina ir išrūgų produktų kainos.Net ir pasirašius kontraktus turime jas mažinti“, – aiškino G.Bertašius.
Apeliuoja į valstybę
Apie sunkumus eksportuojant kalba ir mėsos produktų gamintojai.Pirmiausia jie mini Italiją, kur patenka maždaug ketvirtadalis viso šviežios atšaldytos jautienos eksporto. Pernai eksportuota 20 tūkst. t jautienos, iš kurios per 5 tūkst. t teko Italijos rinkai.
„Situacija blogėja, klientai pradėjo atšaukinėti užsakymus, pristabdymas yra ženklus“, – komentavo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas Egidijus Mackevičius. Jis pridūrė, kad į Italiją jautieną veža ir vokiečiai, prancūzai ir kt., tad rinkoje netrukus atsiras jautienos perteklius. Tai gali atsiliepti kainoms. Vartotojams, žinoma, tai – gera žinia, tačiau gamintojams – nerimas.
Egidijus Mackevičius
„Gali būti įvairių pokyčių, kurių dabar negali prognozuoti. Ir tai kelia nerimą. Gali sustoti ir galvijų skerdimas arba ženkliai mažėti jų supirkimo kainos. Trumpą laiką gyvulį galima palaikyti, bet tai gali užtrukti ilgiau. Taigi priklausys nuo to, kaip viskas plėtosis“, – svarstė LMPA vadovas.
Pasak jo, galvijų supirkimo kainoms gali atsiliepti ir situacija pieno sektoriuje. Jeigu dėl sunkumų eksporto rinkose ims ženkliau kristi pieno supirkimo kainos, žemdirbiai į skerdyklas veš daugiau pieninių galvijų. „Jeigu situacija užsitęstų, manome, kad valstybė turėtų imtis tam tikrų priemonių, kad pas mus kitos šalys nepermestų perteklinės jautienos“, – sakė E.Mackevičius.
Kiaulienos pristigtume
Kitokia situacija kiaulienos rinkoje? Kadangi jau seniai patys neapsirūpiname kiauliena, daugiau nei pusę suvartojamo kiekio importuojame, sustojus importui, kiaulienos pristigtume. Pritrūkus jos, gali būti vartojama daugiau jautienos.
„Bet kuriuo atveju mėsos reikės, jeigu pigtų, gal atsigautų jautienos vartojimas. Kokių nors drastiškų pokyčių neturėtų būti, nebent tiekimo grandinėje gali būti sutrikimų.Be to, jautiena gali ilgiau pastovėti ir pasibrandinti, Lietuvoje daug jautienos sunaudojama produktų gamybai. Vartotojai nenukentės, blogiau gali būti augintojams“, – svarstė LMPA vadovas.
Renkasi vietos paukštieną
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis sakė, kad kol kas nėra pokyčių dėl paukštienos pardavimų į užsienio rinkas. Lietuviška paukštiena pasiekia maždaug 50 pasaulio šalių. Tačiau pagrindiniai lietuviškos paukštienos pirkėjai – kaimynai latviai bei estai ir Skandinavijos šalys.Kitos rinkos nėra tokios reikšmingos. Pavyzdžiui, į Kiniją išvežamos vištų kojų pėdos. Praėjusią savaitę šių produktų eksportas nebuvo nutrūkęs.
Vytautas Tėvelis
Paukštienos gamintojams gera žinia vietos rinkoje – pastebimas lietuviškos paukštienos paklausos augimas. „Taip, paukštynai pastebi tokią švelnią tendenciją. Pirkėjai dabar, kai plinta koronavirusas, labiau orientuojasi į savo šalies produkciją. Lenkijoje, kaip žinia, vis pasireiškiair paukščių gripas, gal todėl pirmenybė dažniau teikiama lietuviškam maistui“, – svarstė V.Tėvelis.
Grūdų eksportas nestoja
Kruopos, miltai, makaronai ir kiti grūdų gaminiai šluojami iš lentynų, dar vasarį jų gamintojai padidino apyvartas. Nesiskundžia ir grūdų eksportuotojai. Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas teigė, kad grūdų eksporto rinkos nėra pasikeitusios, logistikos grandinės nesutrikusios, didžiausias šiandienos iššūkis – saugiai organizuoti darbus karantino sąlygomis.
„Tenderiai vyksta, net suintensyvėjo, grūdų nenustoja pirkti Kinija. Dabar kaip tik geras momentas į šią rinką parduoti daugiau, nes šalys, kurios iš dalies save izoliuoja arba nėra užsiauginusiospakankamai grūdų, nori sukaupti didesnes atsargas. Bet mes jau nelabai ko turime ir parduoti, nes visas derlius užkontraktuotas“, – tvirtino įmonės vadovas.
Bendrovė į Kiniją jau yra pardavusi 7 laivus, kur talpinama apie 65 tūkst. t grūdų. Dar trys grūdų laivai užkontraktuoti, bet neišsiųsti. Jeigu būtų žaliavos, į šią šalį galėtų parduoti darvieną kitą laivą grūdų.
„Grūdų gaminių rinkai gali būti teigiamas poveikis, nes kruopos, makaronai – pirmojo būtinumo prekė. Ir grūdai pašarams bus reikalingi. Galbūt tik kalbant apie bioetanolio ir biodyzelino sritį poveikis didesnis, koreliuoja su kitomis rinkomis, nes bendra tendencija „raudonuoja“. Tad natūralu, kad ir grūdų bei rapsų biržose kainos nukrito. Kita vertus, Europoje pusė rapsų sunaudojama degalams, pusė – maistiniam aliejui gaminti. O šis produktas irgi reikalingas ir perkamas tokiu atveju“, – aiškino K.Šimas.
Jis pabrėžė, kad grūdų kainos gali momentiškai reaguoti į visą bendrą ekonominę situaciją, bet ilguoju laikotarpiu ši rinka turėtų būti paveikta mažiaunei kitos. „Šį sektorių minimaliai paveikė ir 2008-ųjų ekonominė krizė. Tikėtina, kad ir dabar paliesmažiau. Kiek betruktų izoliacija ir pan., maisto poreikis visada bus. Tokiu atveju kaip tik dar labiau kaupiamos atsargos“, – sakė grūdus eksportuojančios bendrovės vadovas.
Pasak jo, tam tikrų niuansų gali iškilti, jeigu tarp šalių pradėtų trūkinėti logistinės grandinės. „Gabenti laivais gal ir nebus problemų, o jeigu pradėtų riboti eksportą mašinomis, tada tai kenktų verslui“, – svarstė K.Šimas.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija pirmadienį apklausė savo narius, ar užteks grūdų žaliavos Lietuvos perdirbimo įmonėms. Šios nuramino, kad turi pakankamai grūdų perdirbimui iki naujo sezono, tad miltų, makaronų ar kitų gaminių tikrai nepritrūksime.
Neteko penktadalio kainos
Tomas Raudonius, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas
Koronavirusas jau paveikė pieno sektorių. Pieno baltymai per paskutinį mėnesį neteko penktadalio kainos, nors grietinėlės kaina dar laikosi. Kiek tai atsilieps žaliavinio pieno kainai, parodys artimiausias laikas. Daug kas priklausys nuo to, kiek neigiami bus pokyčiai rinkose. Galbūt kritusi naftos kaina kiek atsvers pieno sektoriaus nuostolius, bet, tikėtina, kad pieno supirkimo kaina mažės. Gera aplinkybė, kad pasaulyje nėra pieno produktų pertekliaus kaip 2015–2016 m., antraip perpardavinėtojai supirkimo kainas jau būtų numušę.
Kadangi „Pienas LT“ pieno produktų gamybos grandinėje veikia kaip žaliavos tiekėjas, esame priklausomi nuo rinkos svyravimų. Mažėjant pieno produktų paklausai pasaulyje, gali mažėti mūsų gamybos apimtys.Įmonė jau pajuto pasaulinės pieno rinkos svyravimus – kai kuriose rinkose pieno baltymų kainos sumažėjo.
Vykstant neigiamiems pokyčiams rinkoje, įmonė išnaudoja visas galimybes, kad išlaikytų stabilią padėtį pasaulinėje baltymų rinkoje ir apgintų kooperatyvo narių ekonominius interesus. Artimiausiu metu „Pieno LT“ žaliavos supirkimo kainas nulems ne tik bendra rinkos situacija, bet ir kainodaros modelio saugikliai, kurie leis amortizuoti kainų svyravimus rinkoje.
Maisto reikės
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas
Nežinia, kiek tokia situacija užtruks, tad sudėtinga daryti gilesnes išvadas dėl poveikio perdirbėjams, žemdirbiams. Viena aišku – maisto reikės. Keista, kad pienininkai iškart kalba, kad reikia mažinti pieno supirkimo kainas. Turime patirties, kai žemdirbiams kainos mažėja, o produktai vartotojams nepinga. Jeigu parduotuvėse produktų kainos nemažės, tai ir pieno gamintojams jos neturėtų mažėti. Pieno produktai – kasdienis mūsų maistas, dėl viruso jo neatsisakys. Gal bus perkamanet ir daugiau, pavyzdžiui, ilgiau galiojančių fermentinių sūrių.
Sutinku, kad į Italiją sūrius bus sunkiau išsiųsti, bet tuomet kyla klausimas, kodėl pieno plėtros strategijoje numatyta iki 3 mln. t padidinti pieno žaliavos gamybą? Jeigu dabar,gaminant 1,5 mln. t žaliavos,jau kalbame, kad tiek pieno nereikės, kainas mažins? Tai paradoksas.