Žymančių šeimos ūkis – ekologinis, tad jame, kovojant su piktžolėmis, negalima naudoti jokių cheminių žolių naikinimo medžiagų bei aplinką teršiančių priemonių.

Lazdijų rajono ūkininką Albiną Žymančių naudotis Europos Sąjungos (ES) parama skatina noras efektyvinti prieš beveik 10 metų sukurtą ekologiškų vaistažolių ūkį. Akmenių ir Žemaitkiemio kaimuose apie 20 ha žemės plotuose jis augina vaistines ramunėles bei rugiagėles. Be ES paramos vaistažolininkas nebūtų ryžęsis smulkaus ūkio plėtrai.

Pateisino lūkesčius

Žymančių šeimos ūkis – ekologinis, tad jame, kovojant su piktžolėmis, negalima naudoti jokių cheminių žolių naikinimo medžiagų bei aplinką teršiančių priemonių. Todėl šeimininkas turėjo ieškoti kitų tinkamų būdų – jų išbandė ne vieną, bet piktžolių laukuose niekaip negalėjo išnaikinti.

Rengdamas projektą „Smulkaus ūkio plėtra“ paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ gauti ūkininkas pirmiausia įrašė pakabinamą noraginį skutiką. Šis yra nepigus, kainuoja per 7 tūkst. eurų, todėl įsigyti nuosavomis lėšomis buvo nelengva.

Ūkio šeimininkas jau tik prisiminė, kad piktžolių naikinimas buvo pats sunkiausias darbas ir džiaugėsi, jog šį pavasarį – kur kas lengviau. „Daugybę metų negalėjome naudoti cheminių preparatų. Žemę tekdavo kuo giliau įdirbti, išrankioti šaknis, bet žolės greitai vėl ataugdavo. Bandėme 3–4 kartus suarti lauką, daug kartų „pereiti“ kultivatoriumi, o rezultatas vis tiek nebuvo labai geras. Kai mums reikėdavo tiek daug kartų paruošti žemę, tai ir sąnaudos būdavo labai didelės. Ne veltui buvo nuspręsta, kad reikalingiausias yra skutikas, kurį ir įsigijome“, – pirkinio reikalingumą dar kartą pagrindė Lazdijų rajono ūkininkas.

Dviguba nauda ūkiui

Iki pilno žemės priežiūros, įdirbimo ir sėjos padargų komplekto Žymančiams dar trūko ir dzūkų tarmiškai vadinamos vaistažolių „sėjalkos“. Tad iš smulkaus ūkio plėtrai skirtų 15 tūkst. eurų ES paramos dar užteko ir kompresorinei sėjamajai bei pakabinamoms ekologinėms akėčioms įsigyti.

Įsigytos sėjamosios privalumas – kompiuterinis jos valdymas. Pakanka nustatyti, kokį sėklų kiekį, kokiu tankiu išberti, ir ši viską tiksliai padaro. Labai susitaupo brangiai kainuojanti sėkla. Ir darbų sparta visai kitokia. Su ja dirbant iškart užsėjamas 6 metrų dirvos ruožas.

„Darbo principas – labai paprastas: kai sėklos išbarstomos ant dirvos, tomis akėtėlėmis užakėjamos, po to volu privoluojamos. Šiais padargais lengviau padidinti lauko darbų efektyvumą“, – pasakojo A.Žymančius, pabrėždamas, kad įsigyta vaistažolių sėjamoji su aketėlėmis ir volu ūkyje labai pasiteisino.

Pernykščiai sausringi metai, anot A.Žymančiaus, Dzūkijos nederlingose žemėse jiems buvo labai prasti. Derlingumas buvo menkas. Tą daugiausia lėmė gamta. Tačiau rudenį prastoką nuotaiką kėlė ūkyje atsiradęs nepamainomas pagalbininkas – noraginis skutikas. Ši, dėl ES paramos į ūkį atkeliavusi, naujovė palengvino rudeninį dirvų ruošimą būsimam sezonui. Tad šį pavasarį laukai gražesni, švaresni, juose mažiau piktžolių.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pagelbėtų kooperacija

A.Žymančiaus teigimu, atkeliaujančios ES paramos lėšos smulkiesiems ūkiams yra efektyvios, naudingos ir kuo daugiau jų gaus smulkūs ūkiai, tuo jiems greičiau palengvės darbų našta.

„Tik gal reikėtų atkreipti dėmesį į smulkiųjų ūkių kooperacijos principą. Pavyzdžiu gali būti ir šis noraginis skutikas. Tam, kad jis būtų pilnai išnaudojamas, jį nusipirkti galėtų keli susikooperavę ūkininkai. Būtų dar efektyviau. Mums, vaistažolininkams, ateityje reikėtų didesnį dėmesį kreipti surinktoms vaistažolėms perdirbti. Dabar smulkūs ūkiai užaugina ir atiduoda produkciją kažkam kitam. Ne patys, o kiti fasuoja ir pardavinėja vaistažoles. Reikia pasiekti, kad kiekvienas susikooperavęs smulkus ūkis pasiruoštų bazę ir išsiaugintą produkciją galėtų patys parduoti vartotojui. Čia yra pagrindinis mūsų uždavinys ateičiai“, – apie mintyse gimstančius naujus planus pasakojo Dzūkijos krašto vaistažolininkas. O siekti tokių tikslų gali padėti ir KPP – tai numato priemonė „Bendradarbiavimas“, veikos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.

Ūkininkas skaičiavo, kad perdirbimo bei pakavimo įranga yra tikrai brangoka. Tačiau susikooperavus keliems ūkininkams, ekologiškai auginantiems vaistažoles, svajonė galėtų tapti realybe. Albinas pasakojo, kad jų ūkis vaistažoles augina 20 ha plote, tačiau kooperuojantis svarbiausia ne plotų dydis – kiti galėtų auginti ir 5 ha ar 10 ha, bet susijungus rezultatai būtų daug efektyvesni. Jis tiki, kad trise susijungus produkciją būtų galima sufasuoti ir realizuoti patiems. Bet tai kol kas – tik svajonė.

„Kiekvienam norui išsipildyti dar labai svarbu ir kaip seksis užauginti. Noro tikrai yra“, – ateities planų A.Žymančius nespartinąs, nes jam dabar labai svarbu, kokie po pernai patirtų išbandymų vaistažolių ūkiui bus šie metai.

Ir žemė prašo poilsio

Paskutinį kovo šeštadienį Žymančių ūkyje šeimininkas laukus dar kartą perėjo skutiku. Žemė ruošiama, bet gali būti, kad dar kartą išskus ir duos žemei truputį pailsėti. Laboratorijoje atlikę tyrimus matys, gal reikės vieneriems metams pasėti dobilus, kad žemė gautų trūkstamų medžiagų. Ūkininkas dar ir neapsisprendė, kokias vaistažoles sės šiais metais. Viską lems žemės tyrimai, kuriuos šiemet atlikti įsipareigojo VšĮ „Ekoagros“. Paskutinį kartą tyrimai daryti prieš penkerius metus, todėl atėjo laikas juos pakartoti.

„Kiek mes kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, į „Ekoagros“ specialistus, jie visada ištiesia pagalbos ranką“, – smulkiuosius ūkininkus nebijoti klausti patarimo ragino A.Žymančius.

Jo nuomone, jeigu nebūtų ES paramos, vaistažolių ūkis dirbtų archajiškai. Be skutiko, sėjamosios, akėčių, anksčiau į Žymančių ūkį su ES parama dar atkeliavo naujas traktorius, kitų inovatyvių padargų, kurie buvo įsigyti pasinaudojus ES parama dar ankstesniais metais. Šeimininkas suskaičiavo apčiuopiamą į vaistažolių auginimo ūkį atkeliavusią paramą. Sako, kad tie, kurie nederlingose žemėse augina vaistines žoleles, pelno gauna ne kasmet, todėl vertina bet kokią finansinę paramą. Minėjo, kad ir patys nemažai investuoja į ūkį – statėsi vaistažolių džiovyklą, pirko ramunėlių nuėmimo kombainą. A.Žymančius visus darbus dalinasi su tėčiu, o pagalbininkų vyrai samdo tik per darbymetį.

Vaistažolių auginimą palengvino speciali ir moderni sėjamoji.

Vaistažolių auginimą palengvino speciali ir moderni sėjamoji.

Pagrindiniai reikalavimai

Iki gegužės 31 d. smulkieji ūkininkai jau gali teikti paraiškas paramai savo ūkiams plėsti ir modernizuoti gauti.

KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėse pagrindiniai reikalavimai paramos gavėjui išliko tie patys, kaip ankstesniais paraiškų surinkimo laikotarpiais – paramos pagal priemonę gali kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, savo vardu iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravę valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį. Paraiškas galės teikti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, pagamintų ar išaugintų valdoje žemės ūkio produktų perdirbimu ir realizavimu. Pažymėtina, kad į paramą gali pretenduoti tik tie smulkūs ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur. Tačiau naujai patvirtintose taisyklėse numatyta itin svarbi nuostata – parama pagal šią veiklos sritį pareiškėjui gali būti teikiama tik vieną kartą per Programos įgyvendinimo laikotarpį, t. y. parama pagal veiklą ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ šiuo paraiškų surinkimo laikotarpiu galės būti skirta tik tiems smulkiesiems ūkininkams, kurie šiuo – 2014–2020 metų – programiniu laikotarpiu pagal priemonę dar nėra gavę paramos.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10 mln. Eur paramos lėšų. Didžiausia išmokos suma vienam verslo planui įgyvendinti – 15 000 Eur. Paramos gavėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštą valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus bei vykdyti pelningą veiklą.

Parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

Kaip ir anksčiau, paramą numatyta mokėti 2 dalinėmis išmokomis: pirmoji išmokos dalis (80 proc.) bus išmokama po sprendimo skirti paramą (be mokėjimo prašymo pateikimo), o likusioji dalis (20 proc.) bus mokama kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo ir tik tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Išliko ir reikalavimas pradėti įgyvendinti verslo planą per 9 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Svarbiausi pakeitimai

Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse numatyta ir nemažai būsimiems pareiškėjams svarbių naujovių, viena jų – supaprastintos paramos paraiškos ir verslo plano formos. Taip pat atkreipiame dėmesį į kitus svarbiausius taisyklių pakeitimus.

Paraiškas planuojantiems teikti smulkiesiems ūkininkams svarbu žinoti, jog paramą numatyta skirti tik jei suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, jos susijusios su remiama veikla ir yra ne mažesnės negu prašomos išmokos dydis.

Vienas palengvinimų teikiantiems paraiškas – šiuo paraiškų teikimo laikotarpiu nebebus reikalaujama teikti komercinių pasiūlymų tinkamoms finansuoti išlaidoms pagrįsti. Taip pat neliko reikalavimo su paraiška pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog į paramą pretenduojančio smulkaus ūkio buhalterinė apskaita turės būti tvarkoma nuo pat paraiškos pateikimo dienos.

Naujose įgyvendinimo taisyklėse taip pat numatyta, kad nebereikės pagrįsti kiekvienos investicijos finansavimo šaltinio, taigi pareiškėjui paliekama laisvė ir atsakomybė projektui reikalingų lėšų skolintis iš bet kurio jam priimtino finansavimo šaltinio.

Svarbūs ir su projekto įgyvendinimu susiję pakeitimai – nuo šiol paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais paramos gavėjas nebeprivalės pasiekti 2 proc. grynojo pelningumo, tačiau svarbu, kad veikla būtų pelninga. Atsisakyta reikalavimo apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą, tačiau įvykus įvykiui, kurio metu būtų sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, paramos gavėjas įsipareigoja atstatyti turtą ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų. Taip pat atsisakyta projektų kontrolės laikotarpio, tačiau pažymėtina, jog prisiimtų įsipareigojimų bus privalu laikytis iki bus išmokėtos visos lėšos.

Priemonė finansuojama ES ir valstybės biudžeto lėšomis.