Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kovodami su maru gręžiasi į smulkiuosius

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketvirtadienį pristatė galimus kovos su afrikinio kiaulių maru (AKM) būdus. Spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pabrėžė, kad šio užkrato išvengti galima tik atsisakius auginti kiaules, tačiau draudimo jas auginti tikrai nebus.

Situaciją kontroliuoja

„Situacija kontroliuojama, tai ne krizinė situacija, mes ją valdome. Nei kiaulienos kaina kis, nei yra pavojus žmogaus gyvybei dėl tokios mėsos vartojimo“, – tikino G.Surplys. Visiems kiaulių augintojams, anot jo, reikia įsisąmoninti, kad maras – pandemija, kuri plinta visoje šalyje, tad reikia saugotis visiems, ne vien didiesiems ar mažiesiems augintojams. Medžiotojus jis ragino mažinti šernų populiaciją ir žiūrėti į tai kaip į pareigą valstybei. Smulkiesiems kiaulių augintojams ŽŪM parengė, kaip vadina, motyvavimo planą laikytis biosaugos reikalavimų arba atsisakyti kiaulininkystės. Šis planas esą turėtų būti efektyvesnis nei ankstesnės priemonės. Kiekvienam smulkiajam augintojui rajonuose, kur yra kritusi kiaulė ar šernas, siūloma apsvarstyti pasiūlymą pereiti prie kitų gyvūnų auginimo. Auginantys nuo 1 iki 100 kiaulių gaus po 100 eurų už kiekvieną paskerstą kiaulę. Taip pat galės gauti iki 1500 eurų paramą kitiems ūkio gyvūnams įsigyti. Nenorintieji atsisakyti kiaulininkystės galės gauti iki 1500 eurų paramos biosaugos priemonėms. „Tokių, kurie turi daugiau nei 100 kiaulių, yra 51 augintojas. Tai stambūs ūkiai. Jie turi galimybes tinkamai įdiegti biosaugos reikalavimus. Pagalbą orientuojame į smulkiuosius, kuriems jos itin reikia“, – kalbėjo ministras. Jis taip pat pabrėžė, kad bus sustiprinta ir kontrolė, kaip laikomasi reikalavimų. „Be to, derėsimės su ES, kad iš teritorijų, kur 10 km spinduliu buvo užkrėsta kiaulė, sąlygos išvežti kiaulieną būtų liberalizuotos“, – planus dėstė G.Surplys. Pasak G.Surplio, pasiūlymas būtų aktualus 14 rajonų – tiek jų dabar yra paliesta AKM. Jeigu visi tų rajonų augintojai sutiktų pasinaudoti siūlomu paketu, šiemet tam reikėtų 3 mln. eurų, kitais metais skaičiavimai turėtų būti atnaujinami. Skaičiuojama, kad 14-oje AKM paliestų zonų yra apie 6000 kiaulių augintojų, turinčių apie 18 tūkst. kiaulių.

[caption id="attachment_79562" align="alignnone" width="300"]G. Surplys G. Surplys[/caption]

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika sakė, kad baudos už biosaugos reikalavimų nesilaikymą dabar siekia vos nuo 15 eurų. Per Seimo rudens sesiją bus svarstomas ir klausimas dėl sankcijų už biosaugos nesilaikymą taikymo ir jų griežtumo lygmens. Biosaugos reikalavimus taip pat svarstoma griežtinti. Parama – juokinga?

Vis dėlto smulkieji kiaulių augintojai pasiūlytomis priemonėmis nėra patenkinti. Anot smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovės Jurgitos Patašienės, kompensacija smulkiesiems kiaulių augintojams už vieną nugaišintą kiaulę turėtų prilygti rinkos kainai, o ne 100 eurų sumai, kuri yra juokinga: „100 eurų už kiaulę yra juokinga suma. Kitas dalykas – mūsų valdžiai atrodo labai paprasta pasiūlyti pereiti prie kitų ūkinių gyvūnų. Bet prie kokių jie įsivaizduoja? Karvės žmonės nebelaikys, nes už pieną mokami centai, toms pačioms karvėms ir avims reikalingos ganyklos, kurių toli gražu ne kiekvienas turi. Pasiūlymas yra geriau nei nieko, bet <...> tie sprendimai truputį pavėluoti, apie tai reikėjo galvoti anksčiau“, – savo nuomonę dėstė J.Patašienė. Ji siūlo skiriamą kompensaciją už paskerstą kiaulę prilyginti rinkos kainai. „Jei užauginu kiaulę ir galiu parduoti ją už kokius 400–500 eurų, tegul tada tiek ir kompensuoja, nes ateityje jų auginti jau nebegalėsiu. Tai ką man su tuo 100 eurų veikti?“ – retoriškai klausė ji. Pasiteiravus, ar smulkieji kiaulių augintojai ketina ŽŪM pateikti savo siūlymų, J.Patašienė sakė, kad toks susitikimas yra planuose. „Planuose susitikimas yra, tik norėčiau, kad daugiau žmonių važiuotų, ne tik aš viena“, – akcentavo ji. Paramos laukia ir stambieji

Stambiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, kad stambieji kiaulių augintojai taip pat tikėtųsi paramos biologinei saugai užtikrinti. Anot jo, tai nebūtų milžiniški pinigai, o pagalbos priemonė būtų efektyvi. „Mes nuo 2014 m. prašėme, kad būtų atkreiptas dėmesys į ūkių biologinę saugą ir būtų skirta pinigų iš paramos kaimo plėtrai įsidiegti saugos priemonėms. Šitos paramos ūkiai negavo, aišku, jie verčiasi savo lėšomis, bet yra kitas aspektas – Lietuva yra ES narė. Teikiama pagalba visam žemės ūkiui, bet kažkodėl kiaulininkystės sektoriui pasakoma: „Jūs patys pasidarykite.“ Taip, pasidarys, kiek galės, bet juk tai buvo prašymas pagelbėti. Tai nebūtų milžiniški pinigai, o pagalbos priemonė būtų efektyvi“, – sakė A.Baravykas. Anot jo, ŽŪM yra pažadėjusi kitais metais ieškoti lėšų skirti paramą stambių ūkių biosaugai, tad tikimasi, kad jų bus surasta. „Tai nedidelė suma, palyginti su kitomis Kaimo plėtros programos paramos sritimis, – apie 2–3 milijonai eurų visai kiaulininkystės šakai, kai ūkiams modernizuoti ir pan. skiriama šimtai milijonų eurų“, – kalbėjo asociacijos vadovas. Vis dėlto ŽŪM pasiūlymą smulkiesiems ūkininkams skirti iki 1500 eurų paramos biosaugos priemonėms A.Baravykas vadino abejotinu. „Pasirinkta kryptis dėti pinigus į smulkiųjų ūkių biosaugos stiprinimą yra abejotina. Ji brangi ir vargu ar pasiteisins. O pasitraukimas iš tos šakos yra logiškas ir sveikintinas, nes šitomis sąlygomis turėti labai daug biologiškai nesaugių vietų yra neišmintinga“, – akcentavo jis. Skirti iki 1500 eurų smulkiesiems augintojams, kurie norėtų įsigyti gyvūnų iš kitų ūkio šakų, A.Baravyko nuomone, sveikintina iniciatyva.

Plinta

Kaip žinoma, AKM protrūkių kiaulių laikymo vietose Lietuvoje, taip pat ir kaimyninėse valstybėse toliau sparčiai daugėja. Antradienį pranešta, kad maro protrūkis užfiksuotas Akmenės rajono Papilės seniūnijoje, Skabeikių kaime esančioje bendrovei „Idavang“ priklausančioje kiaulių fermoje, kurioje laikoma apie 20 tūkst. kiaulių. Visos komplekse laikomos kiaulės turės būti nugaišintos, o jų gaišenos – saugiai sunaikintos. Tai jau 41 AKM atvejis kiaulių laikymo vietose šiais metais užfiksuotas Lietuvoje ir 5 ligos židinys Akmenės rajone. Anksčiau šiame rajone užfiksuoti 4 AKM atvejai buvo fiksuoti smulkiuose ūkiuose.

Apie naujus AKM atvejus kiaulių ūkiuose nuolat informuoja ir kaimyninės valstybės. Kaliningrado srities atsakingos institucijos šiemet pranešė apie keliolika AKM židinių regione, vienas jų – komerciniame kiaulininkystės komplekse, kuriame laikyta apie 50 tūkst. kiaulių. Lenkijos ūkiuose užregistruota apie 90, o Rumunijoje apie 600 ligos židinių. Praėjusią savaitę AKM židinys patvirtintas viename didžiausių Latvijos kiaulininkystės kompleksų, jame buvo laikoma apie 15 tūkst. kiaulių. Be to, apie pirmąjį AKM židinį praėjusią savaitę informavo ir daugiausia kiaulių per metus pasaulyje užauginanti valstybė Kinija.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pabrėžia, kad AKM žmonių sveikatai yra visiškai nepavojingas virusas, o oficialiai, turint visus VMVT leidimus, pagaminta ir Lietuvoje parduodama kiauliena – saugi ir kokybiška. Lietuvos vartotojams parduodama kiauliena yra saugi ir kokybiška: kiauliena pagaminta iš kiaulių, kurių sveikatos būklė buvo sistemingai tikrinama tiek ūkyje, tiek skerdykloje prieš ir po skerdimo.

Viena priemonių marui suvaldyti – nustatyti zonas. Lietuvos teritorija yra suskirstyta į tris zonas pagal tai, kokie taikomi veiklos apribojimai kiaulių augintojams ar mėsos perdirbimo įmonėms. I zona – AKM nėra nustatytas, tačiau zona ribojasi su AKM užkrėstomis teritorijomis. Kiaulių judėjimui netaikomi jokie apribojimai, visose kiaulių laikymo vietose privalomi aukščiausio lygio biologinio saugumo reikalavimai. Šviežios kiaulienos ir jos produktų eksportui ribojimai netaikomi. Kiauliena ženklinama ovaliu VMVT suteiktu veterinarinio sveikumo ženklu. II zona – AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams). Ribojamas gyvų gyvulių (kiaulių) eksportas, visose kiaulių laikymo vietose privalomi aukščiausio lygio biologinio saugumo reikalavimai. Šviežios kiaulienos ir jos produktų eksportui ribojimai netaikomi. Kiauliena ženklinama ovaliu VMVT suteiktu veterinarinio sveikumo ženklu. III zona – AKM nustatytas šernams ir kiaulėms. Taikomi apribojimai prekybai gyvomis kiaulėmis, jų perkėlimui į kitas laikymo vietas ar vežimui į skerdyklas. Šioje zonoje užaugintas kiaules leidžiama skersti tik specialiai patvirtintose skerdyklose. Taikomi ribojimai kiaulienos ir jos produktų eksportui. Kiauliena ženklinama kitokios formos – apvaliu veterinarinio sveikumo ženklu, reiškiančiu, kad produkcija yra saugi, kokybiška ir ją galima parduoti Lietuvos parduotuvėse, turgavietėse ir pan.

Rekomenduojami video