Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kovotojas ar sukčius?

Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, kad ir už ką jos būtų skiriamos, dažnai tampa manipuliacijų, ciniško gudravimo, brutalaus pasipelnymo objektu. Tuo užsiima ne tik parazitinės, vien tam ir sukurtos, „konsultantų“ kontorėlės. Kartais pripulti prie lovio linkę ir iškilūs visuomenininkai bei politikai.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis yra ne tik aktyvus pieno gamintojų vėliavnešys, be baimės grasinantis valdžiai, kad atveš karves ar atvarys traktorius prie Vyriausybės ar prezidentūros. Jis dar ir gabus ES lėšų naudotojas. Tiesa, ne jis vienas sukasi šiame specifiniame versle.

Kiek reikia, tiek ir bus

Visiems žinomas anekdotas apie tai, koks buhalteris yra geriausias. Tas, kuris į klausimą, kiek yra dukart du, atsako: „Kiek reikės, tiek ir bus.“ Šis anekdotas puikiai tinka kalbant ne tik apie mokesčius, bet ir apie karvučių augintojams skiriamą ES malonę.

Lietuvos pienininkų lyderis JonasVilionis iki 2016 metų, kol Europos Komisija (EK) maloningai skyrė pinigų amžinai verkiančiam pieno sektoriui už tai, kad šis mažintų gamybą, buvo vienas iš tų, kurie, panašu, realiai gamybos nemažino, bet pinigus už „mažinimą“ ėmė be skrupulų.

Prienų rajono tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikas, kai tik ES pradėjo skirti lėšų krizės krečiamam sektoriui paremti, ėmė deklaruoti mažinantis savo ūkyje laikomų karvių skaičių ir perdirbti skirto pieno kiekį. Tuo pat metu karvių proporcingai ėmė daugėti jo sūnėno Jauniaus Vilionio ūkyje. Pastarasis, „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, gyvulius laiko toje pačioje fermoje.

Redakcijos šaltiniai Seimo Kaimo reikalų komitete ir Prienų r. ūkininkų tarpe patvirtino, kad realūs karvių skaičiaus ir jų produktyvumo rodikliai Jono Vilionio ūkyje yra tokie (žr. lentelę)

Iš pateiktų skaičių gana aiškiai matyti, kad Jonas Vilionis savo karvutes tiesiog užrašė giminaičiui Jauniui. Taigi, ir pieno gamyba mažinama nebuvo, ir europinių pinigų į kišenę įkrito.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis. ELTA nuotr.

Saugo paslaptį

Įdomu, kad šį reikalą prižiūrinčios valdžios institucijos skirtingai vertina viešų (politikoje dalyvaujančių) asmenų duomenų konfidencialumą. Jonas Vilionis, kaip jau minėta, yra Prienų r. tarybos narys, tačiau oficialiai užklausus apie jo ir jo giminaičio turimą karvių skaičių bei gamybos mastą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ( ŽŪIKVC) nesugebėjo identifikuoti asmens, apie kurį klausiama. Neįtikėtina, bet Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios įmonės klerkai teigė nieko negirdėję apie Joną Vilionį – vieną iš Žemės ūkio rūmų šulų, aktyvų visuomenininką, politiką ir viešą asmenį. Juolab kad šis ūkininkas nuolat dalyvauja įvairiuose ŽŪM rengiamuose posėdžiuose, pasitarimuose ir susitikimuose su socialiniais partneriais.

„Jūs prašote pateikti asmens duomenis. Asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kurio 6 straipsnis numato, kad vienkartinio teikimo atveju (koks dabar ir yra) duomenys teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą. Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo konkretus tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Gavę prašymą, kuriame bus nurodyti visi išvardyti duomenys, vertinsime jį.

Atkreipiame dėmesį, kad mūsų šalies politikai neturi pareigos ŽŪIKVC registruose arba informacinėse sistemose registruoti ar deklaruoti turimus gyvulius ar pagaminamą produkciją. Pareigą turi ūkininkai (kurie gali būti ir politikai), ypač siekiantys gauti nacionalines ir europines išmokas. Be to, neturime galimybės registruose ar informacinėse sistemose identifikuoti duomenis pagal asmens politinių pareigų pavadinimą ar politikų giminystės ryšius“, – į oficialų „Valstiečių laikraščio“ paklausimą atrašė ŽŪIKVC patarėja komunikacijai Ramunė Visockytė.

Iš atsakymo liko neaišku, ko centras nesuprato klausiamas, kiek Prienų rajono tarybos narys Jonas Vilionis ir jo giminaitis Jaunius Vilionis, ūkininkaujantys Prienų rajone, turėjo karvių 2016–2017 metais (kiekvieną mėnesį) ir kiek pieno melžė pamėnesiui.

Tiek jau to, išsiaiškinome ir be oficialaus ŽŪIKVC klerkų patvirtinimo (lentelė pateikta anksčiau) – Jonas, kaip galima pagrįstai manyti, tiesiog perleido karves Jauniui ir toliau melžė – ir karves, ir ES paramą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neįžvelgė jokio poreikio laikytis konfidencialumo, žmones, apie kuriuos klausė „Valstiečių laikraštis“ nesunkiai atpažino, ir duomenis pateikė.

„Jaunius Vilionis minėtos paramos nėra gavęs. Jonas Vilionis yra gavęs 14 560 eurų paramos už pieno, perduodamo perdirbti, kiekio sumažinimą. Informacija apie turimas karves disponuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, – patvirtino „Valstiečių laikraščiui“ NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė.

Neigia pasinaudojęs padėtimi

Pats Jonas Vilionis neigė kaip nors pasinaudojęs savo padėtimi ir aiškino nepadaręs nieko neteisėto. Kaip nurodė pienininkų lyderis, save vadinantis paprastu ūkininku, karvės sūnėnui buvo perrašytos anksčiau, negu pradėta teikti ES parama. Be to, esą jo ir Jauniaus ūkiai yra atskiri, karvės visur registruotos tvarkingai ir nesama jokių problemų.

„Jaunius yra jaunas ūkininkas, nutarė pabandyti imtis pienininkystės. Jeigu būtų buvę taip, kad aš perrašiau karves, pasiėmiau pinigus, o paskui jas vėl atsiėmiau, tada būtų galima sakyti, kad pasinaudojau. O dabar vaikas (sūnėnas Jaunius – red. past.) ir toliau laiko tas karves, jas melžia. Turi ir mėsinių karvių, vykdo kitų veiklų“, – aiškino jis.

Įdomu, kad pats Jonas Vilionis, ūkininkas, visuomenininkas, politikas, pabrėžė, jog visi duomenys yra vieši ir nėra jokių paslapčių. Netgi nustebo sužinojęs, kad ŽŪIKVC informaciją apie jo laikomus gyvulius ir perdirbti skirtos produkcijos kiekį laiko įslaptinusi.

Kartu Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas tikino žinąs, kad prieš jį rengiamas sąmokslas. „Yra čia ir Prienų rajone susiorganizavę. Surengsime suvažiavimą, jeigu kas nors nori, tegul eina vietoj manęs ir dirba. Aš čia savo iniciatyva važinėju ir kalbu už visus, kaip sugebu. Kad man kas kokią algą už tai mokėtų.... <...> Man jau pasakė ir tai, kad nei „Valstiečių laikraštis“, nei „Ūkininko patarėjas“ mano kalbų daugiau necituos. Tad ir mes nekviesime ir nelauksime jų. Kam mums tada reikalingas tas „valstietis“ ar „ūkininkas“? Nors šiaip esu atviras – gali visi važiuoti, žiūrėti, kalbėti“, – sakė pašnekovas.

„Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Gintautas Misiukevičius, paklaustas, kodėl „išbrokavo“ svarbiausią šalies pienininką, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jų laikraštis atviras visiems Lietuvos ūkininkams. „Tačiau pastebėjome, kad susiformavo tam tikra verksnių ir rėksnių grupė, kuri tiesiog uzurpavo ištisų žemės ūkio šakų nuomonę ir žiniasklaidą pradėjo naudoti kaip priemonę savo asmeniniams tikslams siekti. Pieno gamintojams skiriame ypač daug dėmesio ir kiek įmanydami juos palaikome bei palaikysime ateityje“, – sakė „Ūkininko patarėjo“ vadovas.

NMA netikrino

„Valstiečių laikraščio“ šaltiniai NMA patvirtino, kad Jonas Vilionis – ne vienintelis ūkininkas, kuris panašiu būdu, perrašydamas karves giminėms, faktinės pieno gamybos nesumažino, o piniginę prisikišo ES pinigų.

„Taip pasielgė daug kas ne tik Lietuvoje. Skirstydama paramą tarnyba visiems ir sakė, kad tų dalykų netikrins. Toks buvo bendras susitarimas ir apie tai puikiausiai visi žinojo. EK taip pat. Jei dabar imtume kelti šį klausimą, paaiškėtų, kad tai tikrai masinis reiškinys“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė šaltinis ir pridūrė, kad aktyviai visuomenine veikla užsiimantys asmenys, tokie kaip straipsnyje minimas Jonas Vilionis, be jokios abejonės, apie derybas bei numatomą skirti ES paramą žinojo iš anksto ir turėjo laiko formaliai viską „susitvarkyti“.

ŽŪM, nors buvo paprašyta tiesioginio vadovybės komentaro, atsakymą atsiuntė elektroniniu paštu ir be prierašo, kieno nuomonė pateikiama: „Minėta parama teikiama už parduodamo perdirbti pieno kiekio sumažinimą. Atitinkamai patikros vietoje metu, kaip ir nustatyta ES reglamente, tikrinama, ar paramos gavėjas sumažino parduodamo perdirbti pieno kiekį, palyginti su ataskaitiniu laikotarpiu. Parama nesiejama su gyvulių skaičiumi ir jų laikymo vieta bei atitinkamai teisės aktuose nėra numatytas sankcijų taikymas, jei parduotos karvės paliekamos laikyti toje pačioje vietoje.“

Viskas čia būtų gerai, labai tikėtina, kad daug kas taip gudrauja, tačiau, kaip kitados komentuodama į skandalą dėl supainiotų viešųjų ir privačių interesų įsivėlusio buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio atvejį, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, derėtų apsispręsti, ar norima būti verslininku, ar politiku. Galima būtų apsispręsti – renkiesi kaip krištolas tyro kovotojo už teisybę pozą ar gudrauji – „kaip visi“.

14 000 dykų eurų nėra daug, palyginti su milijoninėmis sumomis, apie kurias kartais garsiai paskelbia Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tik dažniausiai garsiai pradėtos bylos tyliai subliūkšta, ir viskas būna „kaip seniau“. Ką jau kalbėti apie tokias „niekingas“ sumas? Perfrazuojant nemirtingąjį avantiūristą Ostapą Benderį – tiek ima tik tie, kas visai neturi fantazijos.

ES pinigai – nelaimė

Giedrius_kiaulakis

Giedrius Kiaulakis, politikos apžvalgininkas

Jau seniai pastebėta, kad ES pinigai yra tokia pat nelaimė, kaip ir nafta ar dujos kokiose nors šeichų ar diktatorių šalyse. Prieinantieji prie šios adatos neretai neišvengia pagundos nors kiek korumpuotis. Galbūt, kai šis kranelis bus užsuktas, atkris vienas svarbus piktnaudžiavimo kanalas tiek politikų, tiek visuomenininkų, tiek žiniasklaidos elitui. Įpratusieji vien iš to gyventi gal ir pajus skausmą, gali net statistiniai rodikliai pablogėti, bet gal atsiras daugiau skaidrumo.

Rekomenduojami video