Šiais metais anksčiau nei įprastai prasidėjo kukurūzų, skirtų silosui, nuėmimo darbai. Netrukus bus pradėti kulti kukurūzai grūdams. Augintojų teigimu, šios kultūros derlius bus mažesnis, o supirkimo kaina – aukštesnė.

Paveikė sausra

Vasaros pradžioje žemės ūkio specialistai džiaugėsi, kad šilti orai bus palankūs kukurūzams, nes jie geriausiai auga šiltesnio klimato šalyse. Tačiau užsitęsusi sausra pakenkė net šilumamėgiams augalams. Pasak UAB „Baltic Agro“ agronomės-konsultantės dr. Marijos Čižauskienės, net tuose regionuose, kuriuose lietaus pakako, kukurūzai augo ne itin gerai – jiems pakenkė sausra. Kai kuriuose regionuose augalai atrodo skurdžiai, vietomis – tarsi po šalnų. „Vizualiai matyti, kad kukurūzams žalos pridarė sausra, todėl augintojai nuims mažesnį ne tik žaliosios masės, bet ir grūdų derlių“, – teigė dr. M.Čižauskienė. Koks bus šių metų derlius, kol kas neprognozuojama. Praėjusiais metais ūkininkai kukurūzų derliumi taip pat nesidžiaugė, jis buvo menkesnis nei įprastais metais: žaliosios masės iš hektaro gauta per 40 tonų, o grūdų – apie 7–8 tonas.

Mažesnis derlius

Šią savaitę kukurūzų žaliajai masei nuėmimo darbus pradėjo Kėdainių UAB Aristavos ūkis. Pasak šios bendrovės vadovo Dariaus Staškaus, kukurūzai bendrovėje auginami gyvulių pašarui. Manoma, kad derlius šiemet bus šiek tiek prastesnis nei kitais metais, tačiau jo turėtų pakakti gyvuliams.

Kukurūzus žaliajai masei taip pat jau nuiminėja ir Kauno rajone esanti UAB „Majero ūkis“. Iš subrendusių kukurūzų gaminamas silosas. Bendrovės agronomo Vyginto Kaupelio teigimu, mėnesiu anksčiau bus nuimami ir kukurūzai grūdams. „Šiais metais dėl sausros susiformavo smulkesni grūdai, todėl derliumi negalėsime pernelyg džiaugtis“, – sakė V.Kaupelis.

Gausaus kukurūzų derliaus nesitiki ir Kėdainių rajono ūkininkė Lina Gaižauskienė. „Manau, kukurūzai vis dėlto atseikės šiek tiek geresnį derlių nei javai. Javų derlius šiemet buvo labai menkas“, – sakė pirmus metus kukurūzus auginanti ūkininkė. Anot jos, šilumą mėgstantiems augalams labai trūko drėgmės, ypač jų augimo pradžioje bei tuo metu, kai formavosi burbuolės. Kukurūzai žaliajai masei keliaus pas supirkėjus. Kokia kaina jie bus parduodami, moteris neįvardijo. „ Kaina – komercinė paslaptis. Dalį pelno atima nemažos transportavimo išlaidos“, – tvirtino ūkininkė. Šiais metais L.Gaižauskienė augino 150 hektarų kukurūzų, šios kultūros ji neatsisakys ir kitais metais.

Bendrovės nuotr.

Sumažino plotus

Didžiausi kukurūzų grūdams plotai mūsų šalyje ne vienus metus plytėjo Šakių rajono Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės valdose. Po praėjusių metų liūčių kukurūzams skirti plotai buvo sumažinti daugiau nei 300 hektarų – šiais metais įmonėje auginama apie 800 hektarų kukurūzų grūdams. Juos planuojama nuimti rugsėjo pabaigoje– spalio pradžioje. Manoma, kad derlius įmonėje bus šiek tiek žemesnis nei vidutinis.

„Savo poreikiams grūdų nenaudojame, juos visus parduodame. Tikimės, kad šiais metais, kai kukurūzų derlius yra prastesnis, kainos bus aukštesnės. Kokios jos bus – sunku pasakyti, nes išankstinių sutarčių nesame sudarę. Grūdus sandėliuosime ir parduosime vėliau“, – sakė L.Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus.

Nuims įprastu laiku

Lazdijuose ūkininkaujantis Naglis Narauskas augina kukurūzus grūdams ir pašarui. Pasak pašnekovo, šiuos maistinius ir pašarinius augalus jis augina dėl kokybiškų pašarų gyvuliams, todėl plotus plečia. Šiais metais jiems skyrė 450 hektarų. Didesnį plotą užima kukurūzai grūdams.

„Dzūkijoje vyrauja smėlynai. Sausra mūsų kraštuose tęsėsi nuo gegužės iki liepos mėnesio vidurio, todėl labai gero derliaus nesitikime. Beje, mūsų kraštuose vyrauja nederlingos žemės, todėl kukurūzų derlius, palyginti su kitais regionais, visada būna menkesnis“, – sakė N.Narauskas. Pasak pašnekovo, kukurūzų derlių jis planuoja nuimti įprastu laiku. Rugsėjo pabaigoje pradės doroti kukurūzus, skirti žaliajai masei, nes jų burbuolės dar bręsta. „Kai patenkiname savo ūkio poreikius, dalį kukurūzų grūdų parduodame“, – pridūrė pašnekovas.

Atsisakė kukurūzų

Antrus metus dėl sumažėjusių kukurūzų grūdams supirkimo kainų jų nebeaugina stambus Kėdainių rajono ūkininkas Saulius Dambrauskas.

„Jei ruduo būna lietingas ir grūdų drėgnis padidėja, ekonomiškai labai nenaudinga juos džiovinti. Kai drėgnis siekia 45 proc., išdžiovinti vieną toną grūdų iki standartinio drėgnio (15 proc.) kainuoja apie 50 eurų. Taigi, nukritus grūdų supirkimo kainoms iki 140–150 eurų už toną, kukurūzų auginti neapsimoka“, – savo motyvus dėstė vyras.

Pasak S.Dambrausko, kukurūzai itin gerais metais jo ūkyje subrandindavo 9 tonų iš hektaro derlių, o prastais atseikėdavo 4–5 tonas grūdų. Šiais metais kukurūzų supirkimo kainos pakilo ir siekia 180 eurų už toną, todėl ūkininkams juos auginti naudinga. „Tačiau aš nesiblaškysiu ir nepradėsiu vėl auginti kukurūzų, nes pasirinkau kitą kultūrą. Šiuo metu auginu 100 hektarų pluoštinių kanapių“, – sakė Kėdainių rajono ūkininkas.

Bendrovės nuotr.

Gelbės kukurūzai

Rita Samalionienė, LŽŪKT Radviliškio rajono biuro gyvulininkystės konsultantė

Kukurūzus augina beveik visi pieno ūkių šeimininkai. Šiais metais, kai žolės trūksta, jie labai pagelbės. Ūkininkai turi įvertinti kukurūzų brandos tinkamumą silosui lauke, apžiūrėdami, kaip atrodo kukurūzų burbuolėje esantys grūdai, t. y. kur baigiasi kukurūzo grūdo „pieno linija“. Perlaužus burbuolę, apžiūrimas grūdo standumas ir užčiuopiama ta vieta, kurioje pasibaigia standus krakmolas ir prasideda skysta pieninė konsistencija. Kukurūzus jau reikia silosuoti, kai standžioji dalis (krakmolas) sudaro ne mažiau kaip du trečdalius grūdo. Tuo metu kukurūzuose būna 30–34 proc. sausųjų medžiagų. Maisto medžiagų maksimumas kukurūzuose susidaro jiems pasiekus pieninę-vaškinę arba vaškinę brandą. Šiuo augalų brandos tarpsniu, kai grūdai būna geltoni, vaško konsistencija juose siekia apie 55 proc. sausųjų medžiagų. Tuomet gaunama aukštos pašarinės vertės žaliava, iš kurios pagamintą silosą gerai virškina galvijai. Vėlinant kukurūzus nuimti, galima susidurti su problema, kad viršijamas racionalus sausųjų medžiagų kiekis, o tada atsiranda pavojus, kad siloso fermentacijos metu jame gali padidėti temperatūra, susidaryti pelėsių židinių.

Faktai

• Iš kukurūzų grūdų gaminami miltai, kruopos, dribsniai, traškučiai, lazdelės, krakmolas, alus, spiritas.
• Iš gemalų spaudžiamas aliejus, kuriame gausu biologiškai aktyvių medžiagų, iš stiebų, burbuolių šerdžių ir dengiamųjų lapų gaminamas popierius, linoleumas, izoliacinės medžiagos, viskozė, celiuliozė, kino juostos, lakas, klijai ir kt.
• Kukurūzų silosas ir pieninės brandos burbuolės, perdirbtų grūdų produktai – puikūs pašarai.
• Kukurūzų grūduose yra labai svarbių žmogaus organizmui mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo), druskų, vitaminų.