Kai kuriais atvejais prekybininkai dangstosi lietuviška produkcija, tačiau to lietuviškumo esą nėra daug. Tokius priekaištus Lietuvos gamintojai žeria prekybos tinklui „Lidl Lietuva“. Trys lietuviškų produktų gamintojus vienijančios asociacijos net kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą dėl pagalbos skatinant lietuviškos kilmės maisto produktų prekybą.

Užkliuvo reklama

Lietuvos mėsos, grūdų perdirbėjų ir paukštininkystės asociacijos Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), Vyriausybei ir Seimui išsiuntė raštą, kuriame prašoma pagalbos skatinant lietuviškų maisto gaminių pardavimą prekybos tinkluose.

Asociacijų vadovai tvirtina, kad jiems užkliuvo prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ reklama, kurioje kalbama apie produkcijos tiekimą iš Lietuvos ūkių ir pan. Tai esą formuoja vartotojų nuomonę, kad tinkle vyrauja lietuviškos maisto prekės.

„Tačiau faktai rodo, kad reklamuojamų lietuviškų produktų bendrame asortimente nėra daug, tiksliau kalbant, netgi mažai – pavyzdžiui, mėsos produktų ir gaminių segmente lietuviškų produktų yra tik apie ketvirtadalis, paukštienos ir kiaušinių – tik kelios pozicijos, gaminių iš grūdinių kultūrų ir pieno produktų taip pat nedaug“, – rašoma kreipimesi.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius teigė, kad prekybos tinkle „Lidl Lietuva“ šalies gamintojų produktų yra, tačiau nedideliais kiekiais.

Egidijus Mackevičius

„Susidaro įspūdis, kad tokios produkcijos reikia tik dėl vaizdo, o kita – importuotojų. Žinome, kad Lietuvos gyventojai vertina lietuvišką produkciją. Mes tokius pačius produktus gaminame, kokius jie atsiveža iš Lenkijos ir kitur. Tinklai turi praktiškai vienodas sąlygas rinktis prekę lietuvišką ir visai neaišku, kodėl daliai prekybininkų neišeina tiekti daugiau lietuviškų produktų, ir jie pakeičiami analogiška importine produkcija? Kalbame ne apie išskirtinius produktus, o masinio vartojimo, kurių kainos yra tokio paties lygio. Vadinasi, Lietuvos pirkėjai dėl kainos neišlošia ir kainos dėl įvežamų produktų lentynose praktiškai nesumažėja“, – argumentus dėstė LMPA vadovas.

Žala ekonomikai

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis teigė, kad prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ reklama paskatino atidžiau pastudijuoti tame prekybos tinkle parduodamų maisto produktų kilmę. „Štai paprastų lietuviškų kiaušinių nerasi, tik ekologiškus, yra ukrainietiškų, latviškų ir kt., o vietos gamintojų kiaušinių pasigedau. Tarp paukštienos gaminių lietuviškų taip pat neradau. Tiesa, kiek matau, ir „Iki“ prekybos tinkle lietuviškų gamintojų kiaušinių nedaug“, – pastebėjo paukštynams atstovaujančios organizacijos vadovas.

Vytautas Tėvelis

V.Tėvelis apgailestavo, kad lietuviai suvartoja beveik 40 proc. importinės paukštienos, nors vietos gamintojai jos pagamina kone pusantro karto daugiau nei vietos poreikis. Kiaušinių taip pat pagaminama apie 120 proc. rinkos poreikio.

„Reikia įvertinti ir kokybę. Ne vienu atveju nustatoma, kad lenkiška paukštiena užkrėsta, o apie vietinę tokių probleminių atvejų nesigirdi. Be to, lietuviškos ir įvežtinės paukštienos kainos panašios, tad kodėl tokia situacija? Mūsų supratimu, kai kuriuose tinkluose tai dirbtinai daroma norint paspausti vietos gamintojus. Šiandien pagal kiaušinių ir paukštienos kainas mūsų gamintojai patenka į žemiausių kainų trejetuką tarp ES šalių. Taigi kainos yra labai „nuspaustos“, o tai atsiliepia ekonomikai. Kai kurie gamintojai balansuoja ties nuostolių riba. Tai negeras ženklas“, – tvirtino Lietuvos paukštynų atstovas.

Trijų Lietuvos gamintojų ir perdirbėjų asociacijų valdžiai adresuotame kreipimesi pabrėžiama, kad tokia prekybininkų politika yra žalinga Lietuvos ekonomikai, nes, mažėjant gamybai bei perdirbimui Lietuvoje, prarandama labai ženkli pridėtinė vertė, neįdarbinami žmonės, nemokami atlyginimai ir mokesčiai.

„Produkto kilmės vieta nėra tik šiaip neutrali informacija etiketėje, ji neša savyje ekonominę naudą arba nuostolį šaliai“, – pabrėžė dokumentą pasirašę asociacijų vadovai.

Bendrovės nuotr.

Daržininkai patenkinti

Prekybos tinklui „Lidl Lietuva“ priekaištų neturi lauko daržovių augintojai. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigė negirdėjusi ūkininkų nusiskundimų.

„Šiame prekybos tinkle yra mūsų daržininkų produkcijos. Kai kuriems augintojams, kurie iki tol netiekė savo produkcijos tinklams, kaip tik susidarė sąlygos įeiti į prekybos tinklą. Gal ne visiems pavyko įvykdyti įsipareigojimus, kai kurie tiekėjai gal buvo pakeisti, bet vis tiek centre liko lietuviškų daržovių“, – sakė ji.

Zofija Cironkienė

Pasak Z.Cironkienės, minėtas prekybos tinklas išliko lojalus tiems augintojams ir tiekėjams, su kuriais dirba, ir tuomet, kai ūkininkams dėl gamtinių sąlygų buvo sunkiau išauginti ir tiekti geros išvaizdos prekinę produkciją.

Minkštosios priemonės

Ko vietos gamintojai ir perdirbėjai šiuo atveju tikisi iš valdžios? Įstatymais juk neįpareigosi prekybininkų daugiau pardavinėti lietuviškų gaminių. „Ragintume vyriausybinio lygio susitikimuose apie tai kalbėti ir aiškintis padėtį. Gal tada atsirastų daugiau pagarbos vietos gamintojams ir tai šaliai, kur vyksta prekyba“, – mąstė V.Tėvelis.

E.Mackevičius siūlo pasimokyti iš kitų šalių, taip pat ir iš Vokietijos, kur ir gimė šis prekybos tinklas. Pasak jo, ten vadinamosiomis minkštomis priemonėmis yra palaikomi vietos gamintojai, skatinama vartoti jų produkciją.

„Taip galėtų būti ir pas mus. Smagu, kai ministrai, pavyzdžiui, žemės ūkio ministras, gerai atsiliepia apie vietoje gaminamą produkciją. Galima būtų paskatinti lietuviškiausio prekybos tinklo rinkimą ir pan. Arba atnaujinti ženklo, kuris žymi Lietuvoje pagamintą produkciją, kūrimą. Bet svarbu ne tik ženklas, bet ir visa jį lydinti palaikomoji sistema. Tai galėtų atsispindėti ir viešųjų pirkimų sąlygose, kad perkant maistą mokykloms, ligoninėms, kariuomenei lietuviški produktai turėtų savo vietą. Įmonėms tuomet būtų suinteresuotos tokiu ženklu, bet reikia valstybės stimulo ir nuoseklumo“, – priemones siūlė LMPA vadovas.

Kurs specialų ženklą

ŽŪM palaiko šalies gamintojus ir poziciją, kad mūsų prekybos tinkluose būtų kuo daugiau lietuviškos produkcijos, tačiau negali daryti tinklams tiesioginės įtakos, nes tai yra gamintojų ir prekybininkų susitarimo reikalas.

„Mūsų žemės ūkis yra pakankamai stiprus, turime kuo didžiuotis, o žemės ūkio produkcija žinoma visame pasaulyje – eksportuojame net į 146 šalis. Tikimasi, kad šalies prekybos tinkluose atsiras dar daugiau Lietuvoje pagamintos produkcijos, nes pirkėjai vertina ir mielai perka lietuviškus maisto produktus“, – teigiama „Valstiečių laikraščiui“ pateiktame atsakyme.

Kaip populiarinti lietuvišką produkciją, buvo kalbėta neseniai ŽŪM įvykusiame pasitarime, kur dalyvavo gamintojų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros atstovai. Prekybininkų atstovų tarp jų nebuvo.

ŽŪM tvirtina, kad tęs kartu su socialiniais partneriais pradėtą darbo grupės veiklą, kuri kurs specialų ženklą, leisiantį vartotojams lengviau atpažinti lietuvišką produkciją ir taip paskatinti pirkėjus jos įsigyti.

ŽŪM taip pat rekomenduoja gamintojams aktyviau jungtis į maisto produktų nacionalines ir europines kokybės sistemas, kurios turi atpažįstamus ženklus, atspindinčius produkto kokybę ir kilmę. Daugelis vartotojų jau atpažįsta ir vertina ekologiškus bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus maisto produktus. Visos šalys didžiuojasi gaminiais, paženklintais išskirtiniais saugomų nuorodų ženklais – Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN, Saugoma geografine nuoroda (SGN), Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) nuoroda. Visa tai kelia vartotojų pasitikėjimą produktu, suteikia didesnę pridedamąją vertę bei padeda kokybės sistemų ženklais paženklintų produktų gamintojams išlaikyti konkurencingumą rinkoje.

Pasitarime nutarta ir toliau aktyviai dirbti ir su savivaldybėmis, kad jos į viešųjų pirkimų kriterijus įtrauktų ir lietuviškus, pagal kokybės sistemas ar trumpas maisto tiekimo grandines pagamintus produktus.

Teko papildomai investuoti

Valdas Lopeta, „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas

Griežtai laikomės konkurencijos teisės reikalavimų, ES nuostatų. Mūsų saugos ir kokybės reikalavimai dažnai yra aukštesni už rinkos standartus, juos vienodai taikome visiems savo tiekėjams, neatsižvelgdami į produkcijos kilmės šalį. Daliai Lietuvos tiekėjų teko papildomai investuoti, kad jų gaminama produkcija atitiktų mūsų keliamus reikalavimus ir atsidurtų mūsų lentynose.

Džiaugiamės, kad per trejus veiklos metus partnerysčių su Lietuvos tiekėjais ir gamintojais skaičius nuosekliai augo ir tebeauga toliau. Jau turime nemažai sėkmės istorijų, kai su mumis pradėjusiems dirbti gamintojams ir tiekėjams atsivėrė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkos.

Pavyzdžiui, „Varėnos pienelio“ produkcijos eksportas, pradėjus bendradarbiauti su „Lidl“, išaugo beveik tris kartus. Reklaminėje kampanijoje būtent tai ir akcentuojame: atsakingas požiūris į produkcijos kokybę ir saugą yra svarbiausias raktas, siekiant sėkmingos partnerystės su „Lidl“.

Pačiose parduotuvėse rasti lietuvių gamintojų produkcijos yra nesudėtinga, nes daugelį produktų žymime specialiu „Pagaminta Lietuvoje“ ženklu. Be to, asortimente nuolat siūlome ir pačių Lietuvos gamintojų, ūkininkų prekių ženklais pažymėtos produkcijos. Lietuvių gamintojų teikiamos produkcijos santykis, palyginti su iš kitų šalių atvežama produkcija, nuolat kinta, nes kas savaitę peržiūrime ir pildome asortimentą.