Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietus nuplovė pelną, bet ne entuziazmą

Afrikines sraiges auginantys ūkininkai šiais metais neskaičiuoja pelno. Dėl lietingos ir šaltos vasaros šie moliuskai prastai augo, todėl augintojai nesurinko planuojamo kiekio sraigių derliaus.

Nesėkmingi metai

Panevėžiečiai Modestas ir Alvidas Tidikiai bei Vaidas Jocys – vieni didžiausių pilvakojų moliuskų augintojų Lietuvoje. Verslininkai afrikinių sraigių auginimu užsiima trečius metus. Pasak M.Tidikio, šie metai, kaip ir patys pirmieji, jiems buvo nesėkmingi. Pirmaisiais metais jie planavo pririnkti 20 tonų sraigių, tačiau užaugino tik 12 tonų. Menką sraigių derlių nulėmė patirties stoka. Antraisiais metais M. ir A.Tidikiai bei V.Jocys sukūrė kokybišką sraigių pašarą ir išaugino net 24 tonas kokybiškos produkcijos. „Šiais metais lietūs nuplaudavo augintinių pašarą, todėl jos prastai maitinosi. Šaltas oras taip pat buvo nepalankus sraigėms augti“, – sakė M.Tidikis ir pridūrė, kad šiais metais iš planuotų 24 tonų jie pririnko tik pusę tiek. Pašnekovo teigimu, šiais metais jie neturės pelno, pardavus sraiges padengta tik jų auginimo savikaina.

Anot Modesto, nors šiais metais sraigių derlius ūkiuose buvo menkas, supirkėjai aukštesnės kainos nepasiūlė. „Negirdėjome, kad kuris nors supirkėjas už sraiges būtų mokėjęs daugiau. Supirkimo kainos išliko tokios pat, kaip ir praėjusiais metais – už kilogramą sraigių buvo siūloma 1,70–1,80 euro. Už mažučių sraigių, skirtų perdirbti, kilogramą buvo mokama iki 1 euro“, – tvirtino M.Tidikis. Verslininkai nenusimena ir nežada kitais metais mažinti auginamų sraigių kiekio.

Mažesnis derlius

Julija ir Donatas Adomavičiai iš Zarasų rajono sraiges augina penktus metus. Sutuoktiniai teigė, kad jie dar neprarado optimizmo ir toliau ketina užsiimti šliaužiojančiais delikatesais. „Iš pradžių sraigių auginimo verslas, kuris ne kartą mums buvo siūlomas, atrodė tarsi žaidimas, o vėliau leidomės į savotišką avantiūrą ir ėmėme auginti afrikines Maxima veislės sraiges“, – pasakojo J.Adomavičienė.

Moteris prisiminė, kad pirmieji metai jiems buvo ieškojimų, atradimų, mokymosi ir sunkaus bei kruopštaus darbo pradžia. Dabar viskas klostosi sėkmingai. „Šį sezoną gausūs lietūs buvo didžiausia kliūtis. Liūtys nuplaudavo pašarą, todėl buvo neįmanoma gerai pašerti sraigių. O kaip jos užaugs nesimaitindamos? Dėl prastų orų šiais metais užauginome 30 proc. mažiau produkcijos“, – kalbėjo sraigių augintoja. J.Adomavičienė pridūrė, kad šių metų rudenį buvo idealios sąlygos sraigėms rinkti, išskyrus tas dienas, kai pliaupė lietus. Rugsėjo pabaigoje buvo baigtas pagrindinis sraigių rinkimas, o spalio pabaigoje buvo surinkti derliaus likučiai.

Dirbti galima

Adomavičiai sėkmingai pardavė visą ūkyje išaugintą sraigių derlių. Ir nors šie metai šeimai didelio pelno neatnešė, ateityje sutuoktiniai ketina plėsti pilvakojų moliuskų ūkį ir pasiekti dar geresnių rezultatų. „Žinoma šie metai mus, augintojus, nuvylė, bet esame įsitikinę, kad šioje srityje galima dirbti ir užsidirbti“, – sakė pašnekovė. Pasak J.Adomavičienės, šiais metais jie surinko mažesnį derlių dar ir dėl to, kad ūkio plėtrai pasiliko daugiau motininių sraigių. „Daugelis augintojų renkasi Muller veislės sraiges, o mes pasirinkome Maximą. Šios veislės sraigės išauga didesnės, jas auginti pelningiau“, – pabrėžė sraigių augintoja.

Sraigių auginimu šiemet nenusivylė radviliškietis Aivaras Pliatkus. „Šiais metais gavau tokį derlių, kokio ir tikėjausi. Prieš tai buvęs sezonas dėl asmeninių priežasčių ir auginimo technologijos trūkumų man buvo prastesnis“, – teigė A.Pliatkus. Sraigių augintojas tikino, kad šiais metais vyravusi natūrali drėgmė sraigėms labai tiko, reikėjo mažiau laistyti, buvo mažesnės išlaidos. „Sraiges auginu ketvirtą sezoną, ateityje ūkį planuoju plėsti“, – tikino vyras.

Gintas ir Rasa Kavaliauskai iš Lazdijų rajono per sezoną išaugindavo iki 10 tonų sraigių. „Derlius šiemet gerokai mažesnis, tačiau ploto kitąmet nemažinsime, tikėsimės, kad bus geresnės oro sąlygos“, – sakė R.Kavaliauskienė.

Supirko mažiau

Pasak seniausiai sraiges mūsų šalyje auginančios bendrovės „Snailette“ direktorės Daivos Girdziušienės, sraiges nelengva auginti. „Kiekvieni metai skirtingi. Jei nori, kad praradimai būtų kuo mažesni, turi išmokti prisitaikyti prie esamų gamtinių sąlygų“, – aiškino moteris. Kalbėdama apie šių metų šliaužiojančių delikatesų derlių, D.Girdziušienė sakė, kad jis buvo 20 proc. mažesnis nei pernai. Ankstesniais metais ūkyje išaugindavo per 10 tonų sraigių.

Bendrovės „Snailette“ direktorės teigimu, šiais metais nemažą dalį produkcijos sudarė neužaugusios sraigės,tačiau jos visos buvo sėkmingai parduotos užsienyje. „Mes ne tik auginame sraiges, bet ir mokome, kaip jas auginti, superkame derlių iš kitų ūkių, sudarome supirkimo kontraktus“, – sakė D.Girdziušienė.

Visos Lietuvoje išaugintos sraigės eksportuojamos į užsienį. Lietuvoje sraigių mėsa neturi paklausos, todėl ji iškeliauja į Prancūziją, Belgiją, kur yra itin vertinama. Pašnekovė pabrėžė, kad sraigių supirkimo paklausa yra didelė, o pasiūla – maža. Ypač mažai sraigių iš augintojų buvo supirkta šiais metais.

Nerentabilus verslas

Tomas Jacinkevičius, Sraigių augintojų asociacijos pirmininkas

Sraigių auginimo verslas Lietuvoje – nepopuliarus ir nerentabilus. Dažnas augintojas susiduria su realizavimo problemomis, nes vietos rinkoje sraigės nėra paklausios.

Aš pats sraigių nebeauginu nuo 2013 metų. Dabar stebiu rinką ir laukiu, kada šioje srityje įvyks teigiamų pokyčių. Jei rinka pradėtų atsigauti ir pasirašyčiau garantuotą pardavimo sutartį metams, vėl priauginčiau sraigių. O dabar lieka svarstyti, kas sraiges nupirks – Prancūzija ar dar kas nors kitas. Taigi realizavimo klausimas visada išlieka opus.

Šie metai šalies afrikinių sraigių augintojams nebuvo sėkmingi, o vynuoginėms sraigėms augti sąlygos buvo puikios. Tikiuosi, kad jų derlius po trejų metų bus labai geras.

Faktai

  • Daugiausia sraigių Helix Aspersa Maxima suvartojama Prancūzijoje, taip pat Anglijoje,Vokietijoje, Belgijoje ir kitose Europos bei Azijos šalyse, Kanadoje. Iš jų ruošiama sraigių filė, įvairūs produktai, visame pasaulyje paplitusios įžymiosios burgundiškosios sraigės.
  • Sraigės Helix Aspersa Muller populiariausios Viduržemio šalių (Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Pietų Prancūzijos) virtuvėse. Jos ruošiamos su visais kiautais. Šių sraigių supirkimo kaina didesnė nei Maximos sraigių.

Rekomenduojami video