Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje šiandien domėjosi šiųmečiais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatais. Tema buvo išplėtota kiekvienam pareiškėjui aktualiais rakursais.

Informaciją pateikė bei į Seimo narių klausimus mėgino atsakyti žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis, žemės ūkio ministro patarėjas Gediminas Lapukas. Prie diskusijos prisijungė buvęs Ministro Pirmininko patarėjas dr. Aleksandras Muzikevičius, kuris vos prieš dieną pradėjo eiti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pareigas, jam talkino pavaduotojas Tomas Orlickas. Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis pateikė taiklių pastabų.

Apie avansines išmokas ir tendencijas

Naujasis NMA vadovas A.Muzikevičius pasidalijo žinia, kurios nekantriai laukia žemdirbiai – pradėtos mokėti avansinės išmokos: „Šiandien išmokėta 163 mln. Eur tiesioginių išmokų, liko 117 mln. Eur, jie bus išmokėti ryt poryt, artimiausiomis dienomis. Iš plotinių priemonių išmokėta 10 mln. Eur, dar liko 22 mln. Eur – juos taip pat planuojame išmokėti šiomis dienomis“ .

ŽŪM pateikė informaciją apie plotų deklaravimo rezultatus. Statistikos tendencija išlieka: bendras deklaruojamas plotas plečiasi, pareiškėjų skaičius mažėja, vidutinis valdos dydis – auga. Šiemet ji perkopė 22 ha ribą (prieš metus siekė – 17 ha). Pievų ir ganyklų plotai pamažu traukiasi – palyginti su pernai sumažėjo 4 proc.

Kaip ministerija vertina vykstančius poslinkius? K. Anužis patikino, kad ministerija pokyčius analizuoja. Nesidžiaugia tuo, kad pasitraukia smulkieji gamintojai, kelių karvučių laikytojai matydami ne per šviesiausias veiklos perspektyvas.

Leisti mulčiuoti ar drausti?

Aptariant plotų deklaravimą tradicinis klausimas būna apie tai, kada bus išgyvendintas žolės mulčiavimas, kad iš tiesioginių išmokų gavėjų rato būtų eliminuoti subjektai, kurie nėra žemės ūkio produktų gamintojai. Lietuva jau baigia „nuvažiuoti“ į ES šalių narių sąrašo pabaigą su laikomų gyvulių skaičiumi. Parlamentarai samprotauja, jog, pakoregavus reikalavimus pareiškėjams, taip pat daugiau išmokų liktų tikriesiems žemdirbiams.

Anksčiau buvo sutarta nedrausti mulčiuoti iki dešimtadalio visos deklaruojamos žemės ūkio paskirties žemės. ŽŪM teigia, kad apie tai daug diskutuota svarstant administracinio naštos mažinimo ūkiams klausimus, tačiau sprendimas nepriimtas. Tai klausimas, atidėtas rengiantis 2020-ųjų deklaravimo sezonui.

Kita vertus, ŽŪM linkusi mulčiavimo temą vertinti ne taip griežtai. Deklaruojama daugiau nei 800 tūkst. ha pievų ir ganyklų, iš jų gyvuliai nėra laikomi palyginti nedidelėje dalyje – apie 70 tūkst. ha. Tai daugiausia smulkiųjų ūkių plotai. K.Anužio pastebėjimu, draudimas mulčiuoti gali paskatinti dalį smulkiųjų ūkininkų pasitraukti iš gamybos.

Kol kas klausimas lieka atviras. Iki kito pavasario teks apsispręsti dėl to, koks sprendimas išmintingesnis – leisti žolę mulčiuoti ar drausti.

Patikrų konsolidavimo niuansai

Dar vienas jautrus ir Seimo komitete ne kartą aptartas klausimas – ūkininkų patikros. Kodėl netampa įprasta praktika kompleksiniai, jungtiniai patikrinimai, kontroliuojančios tarnybų atstovai ūkininkus lanko atskirai? Gaišinamas ūkininkų laikas, švaistomos valstybės lėšos.

NMA direktorius A.Muzikevičius pripažino, kad tai aktuali tema: „Vakar atėjau į NMA, pirmas klausimas buvo – kaip su patikromis, ar konsoliduojamos su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba?“ O paaiškėjo, kad ne, kažkas stringa.

Į pagalbą atskubėjęs T.Orlickas nurodė priežastis, dėl kurių stringa bendros patikros. 2016-2017 m. jas mėginta organizuoti kartu su VMVT, tačiau buvo sudėtinga suderinti važiavimus, taip pat ir darbą ūkyje: vienos institucijos tikrintojas eina į dešiną, kitos – į kairę, žiūri skirtingus dalykus, o ūkininkas nežino, kurį lydėti. „Dabar mūsų strateginis tikslas nevažiuoti, kuo mažiau tikrinti ir trukdyti“, – patikino NMA atstovas. Pasak jo, fizinių patikrų skaičius sumažintas 30 proc. Jų padeda išvengti palydovai.

Ar sankcijos adekvačios nusižengimui?

Seimo nariai taip pat išsakė priekaištus dėl to, kad pareiškėjai yra baudžiami per griežtai, jiems pritaikomos sankcijos, neproporcingai didelės padarytam nusižengimui.

A.Muzikevičius pripažino, kad NMA elgiasi kaip numato teisės aktai, tačiau kai pažeidimai yra smulkūs, iš tiesų reikėtų žiūrėti, kad pareiškėjui nebūtų taikoma 30 proc. nuoskaita.

NMA tvirtina, kad poslinkiai yra, sankcijų skaičius per metus yra sumažintas du kartus. Agentūroje inicijuota diskusija dėl to, kad sankcijos dėl kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų kartais neadekvačios, taikomos visai valdai. Pasak T.Orlicko, pradėta duomenų analizė, nagrinėjama kitų šalių praktika.

Palinkėjo keisti požiūrį į ūkininką

ŽŪR direktorius S.Dimaitis palinkėjo NMA, turinčiai naują vadovą, keisti ir požiūrį į ūkininką, iš policininko tapti konsultantu – patarėju. Juk ir ES nuostatos sako, kad pirmiausia žmogui reikia pagelbėti.

Deklaravimo srityje kyla nesusipratimų. Vieni jų kyla dėl to, kad duomenys „vaikšto“ tarp dviejų duomenų bazių: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei NMA. Dėl kažkokio sistemų nesusikalbėjimo pasitaiko, kad praėjus trejiems metams ūkininką pasiveja sankcijos. Tegul jos ir nedidelės, tačiau tai erzina žmones, kuria nereikalingą įtampą.

Kita bėda– patikrų organizavimas. Paprastai suvokiama, kad kontroliuojančių institucijų atstovai turi važiuoti ir kažką tikrinti. ŽŪR direktorius S.Dimaitis siūlo tarnyboms diskutuoti apie tai, kad skaitmeninių technologijų ir interneto amžiuje patikrų duomenimis galima dalytis, juos adaptuoti, prireikus išplėsti patikrų lauką. Taip ženkliai būtų sumažintos patikrų išlaidos, žmonių laikas.

Be to, S.Dimaitis atkreipė dėmesį į kontroliuojančios institucijos elgseną kilus ginčui su ūkininku. Jeigu šis nesutinka su sprendimu ir jį užginčija per teismą, NMA administracinio teismo nutartį skundžia aukštesnės instancijos teismui, taip bylinėjimasis tęsiamas be pabaigos. Užuot pripažinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, NMA naudoja valstybės pinigus advokatams, gaištamas laikas, o galiausiai kenčia paprastas žmogus – ūkininkas, kuris iš savo lėšų turi apmokėti už advokatų paslaugas, gaišti savo laiką. NMA turėtų dirbti išvien su ūkininkais, pasitelkiant bendradarbiavimą, informavimą bei konsultacijas ir siekti. Turime padėti, o ne bausti šalies ūkininkus bei stengtis kuo daugiau paramos lėšų grąžinti į ES – toks turėtų būti valstybinis požiūris.