Europos Komisija (EK) 2017 metų rudenį priėmė sprendimą glifosato naudojimą Europos Sąjungoje (ES) nutraukti nuo 2022-ųjų pabaigos. Šiam sprendimui pritarė ir Lietuva.

Liko trys sezoną trunkantys raundai, per kuriuos ūkininkai turės ieškoti alternatyvų. Mokslininkų teigimu, vienas jų – aktyvesnis žemės dirbimas ir arimas – gali turėti ir neigiamų padarinių.

Tiesa, EK leido valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar jos nori glifosato naudojimą apriboti vidaus rinkoje anksčiau. Austrija, pirmoji iš ES narių, jau šių metų liepos 2-ąją pritarė įstatymo projektui, kuriuo šioje šalyje uždraudžiama naudoti glifosatą. Bet daug kur kitur tikimasi, kad sprendimas gali būti atšauktas, pranešė naujienų agentūra ELTA.

Neariminė žemdirbystė be glifosato – neįmanoma?

LRT.lt kalbintas stambusis ūkininkas teigė, kad vis daugiau žemdirbių propaguoja neariminę žemdirbystę, kuri be glifosato sunkiai įsivaizduojama.

Pasak kelis tūkstančius hektarų valdančio ūkininko, šis herbicidas savaime nėra blogis, tačiau daugelis ūkininkų jį naudoja ne pagal paskirtį – laukus jis pasiekia prieš derliaus nuėmimą.

Ūkininko teigimu, dalis ekologiškais laikomų ūkių taip pat neišvengia šio herbicido, kuris laukus gali pasiekti iš šalimais auginamų kultūrų. Paklaustas apie alternatyvas, uždraudus piktžoles naikinantį preparatą, jis užsiminė, kad išsiversti be glifosato įmanoma, tačiau išlikti konkurencingam vargu ar pavyktų.

Mokslininkė: tai išpūstas burbulas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkė dr. Gražina Kadžienė LRT.lt teigė, kad visiškas uždraudimas nėra geras dalykas. „Galbūt ribojimai prieš derliaus nuėmimą ir gali turėti naudos, tačiau draudimų nauda abejočiau. Glifosatas, kai neauga augalai, yra reikalingas. Jis yra vienintelis plataus spektro herbicidas. Jo uždraudimas tikrai apsunkintų gyvenimą ūkininkams“, – teigė ji.

Pasak tyrėjos, kuo daugiau judinsime žemę, tuo labiau didės anglies dvideginio emisija ir susidursime su kitomis problemomis. Nėra pakaitalo šiam herbicidui.

„Prisikabinti galima prie bet ko, veikliųjų medžiagų yra įvairių. Galbūt dabar tam daugiau dėmesio skiriama. Įrodyti, kad vėžį sukelia būtent ta medžiaga, nėra paprasta. Gali būti įvairių manipuliacijų. Manau, kad blogų dalykų (kancerogenų) būtų galima rasti ne vien glifosate. Aš asmeniškai manau, kad šiek tiek yra išpūstas burbulas“, – sakė ji.

Mokslininkė pasisako prieš šį draudimą, nes dabar glifosatas tikrai palengvina ūkininkams gyvenimą: „Glifosatas daug kur naudojamas, kad ir, pavyzdžiui, nupurškiant bėgius, kad neaugtų piktžolės. Jo panaudojimas itin platus. Jei purškiame pliką lauką, kuriame nėra augalų, ir paskui sėjame, veikliosios medžiagos nepereina į augalus iš žemės. Likučiai lieka, jei purškiama prieš derliaus nuėmimą, tą parodė tyrimai, tačiau leistinos normos neviršija.“

Ji patikslino, kad kalba apie chemizuotą ūkį, ekologiniam jau turėtų būti keliami kiti reikalavimai: „Aš nežinau, kodėl daug kas laiko šią medžiagą tokia pavojinga. Kartais laukas purškiamas iki augalų sudygimo, piktžolių yra, tačiau augalai nesudygę, nuėmus derlių nėra jokių likučių. Nei skilimo produktų, nei glifosato. Prasilenkia su logika tos baimės.“

Mokslininkės teigimu, jei kalbėsime apie piktnaudžiavimo atvejus, kai medžiaga naudojama netinkamai, reikėtų sustiprinti kontrolės priemones: „Piktnaudžiauti galima su bet kuriuo pesticidu, naudoti ne pagal paskirtį, įsivežti nelegalių produktų. Tai priklauso nuo žmogaus sąmoningumo.“

Turi sunaikinti nesaugius produktus

Valstybinė pesticidų ir glifosato kontrolė vykdoma pagal kasmet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu tvirtinamus mėginių atrinkimo planus. Teigiama, kad kasmet didelis dėmesys skiriamas tiek įvežtinei, tiek vietinei produkcijai. Produktai yra tiriami dėl maždaug 400 skirtingų pesticidų.

„Dėl pesticidų tiriami grūdiniai produktai – miltai, kruopos ir dribsniai – bei patys grūdai, taip pat švieži vaisiai ir daržovės bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai produktai, grybai ir kiti. 2018 m. ištirti 537 mėginiai dėl pesticidų likučių.

7 mėginiuose buvo viršyti teisės aktuose reglamentuoti didžiausi leistini kiekiai: greipfrutuose, avietėse, paprikose, vynuogėse, kviečių grūduose, krapuose, grybuose. 2017 m. ištirta 540 mėginių dėl pesticidų likučių, pesticidų, viršijančių teisės aktuose nustatytus didžiausius leistinus kiekius, likučių rasta 4 mėginiuose – 2 arbatos, rugių grūdų ir agurkų“, – rašoma LRT.lt atsiųstame atsakyme.

Vykdant glifosato kontrolę grūduose 2017 metais buvo atrinkti 57 grūdų ir jų produktų mėginiai, šio herbicido buvo aptikta 2 mėginiuose – ekologiškų ir įprastinės kokybės grikių kruopų mėginiuose.

„Grikių kruopos, kuriose buvo rasta glifosato, užaugintos bei pagamintos Lietuvoje. O 2018 m. atrinkti 42 grūdų ir jų produktų mėginiai, glifosato kiekis didesnis už didžiausią leistiną kiekį rastas 1 grikių kruopų, kurios užaugintos Rusijoje, mėginyje. Radus šiuos viršijimus subjektams buvo taikomos rinkos ribojimo priemonės, nurodyta susirinkti nesaugius produktus iš rinkos ir juos saugiai sunaikinti. Šiemet iš atrinktų 5 grūdų ir jų produktų mėginių šio herbicido rasta 1 grikių kruopų mėginyje iš Lenkijos. Mėginiai glifosatui nustatyti yra atrenkami iš prekybos įmonių, ūkininkų, gamybos įmonių ir grūdų sandėlių“, – aiškino Algintė Serapinaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė.

Politinis sprendimas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojos eksperimentinei plėtrai Romos Semaškienės nuomone, mokslininkams taip pat teks pasukti galvą, ką pasiūlyti ūkininkams.

„Glifosato išėmimo sprendimai dažnai vadinami politiniais. Žinoma, dabar, likus 3 metams, jaučiamas sujudimas dėl šios medžiagos, daugiau diskusijų. Glifosatas naudojamas kaip piktžolių kontrolės preparatas. Dabar siūlomos technologijos su tarpiniais augalais, suintensyvinti žemės dirbimą“, – LRT.lt sakė ji.

Mokslininkai Ona Auškalnienė ir Aleksandras Velykis kartu su kolegomis jau ne vienerius metus atlieka įvairius sėjomainų su tarpiniais pasėliais ir žemės dirbimo tyrimus. Tarpiniai pasėliai būtent dabar atrandami iš naujo. Domėtis jų auginimu skatina dirvožemio degradacijos procesai. Įrodyta, kad tarpiniai pasėliai pagerina dirvožemį ir padeda jį išsaugoti. Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad, auginant įvairius tarpinius pasėlius, laukų piktžolėtumą galima sumažinti nuo 3 net iki 10 kartų. Tai labai gera žinia ūkininkams, kurie ieško galimybių naikinti piktžoles, uždraudus herbicidų veikliąją medžiagą glifosatą.

Pasak mokslininkės, mokslas taip pat galvoja, ką rekomenduoti. Jei sprendimas uždrausti bus priimtas, tam tikrai reikia pasiruošti.

„Kartais pagalvoju, kad tomis visomis mokslinėmis publikacijomis galima manipuliuoti, jas pateikti iš įvairių pusių. Skaitydama publikacijas apie kancerogenines pesticidų savybes, dažnai klausiu, o kas sako, kad pesticidai nėra kenksmingi? Ant kiekvienos etiketės yra parašyta, kad žmonės turi saugotis, turi būti naudojama tik tada, kai reikia, laikantis instrukcijų. Tai, kad randa likučių, nestebina, tačiau yra nustatytos normos. Mokslinė įranga taip pat tobulėja, atliekama daugiau tikslesnių tyrimų, todėl gal tų likučių dažniau ir aptinkama. Galimybės nustatyti likučius, pėdsakus su kiekvienais metais didėja“, – aiškino ji.

Jos nuomone, mūsų ūkininkams, jei jie nori būti konkurencingi, pesticidai šiuo metu yra reikalingi: „Kai dar nebuvo glifosatų, žemė buvo apdirbama daug aktyviau. Dabar pereiname prie dirvožemį tausojančių idėjų. Galbūt teks atsigręžti ir prisiminti, kas yra klasikinė žemdirbystė. Visa tai reikalauja diskusijų, aiškių kriterijų, kaip tausojanti žemdirbystė bus toliau plėtojama.“

Anot jos, laiko tarpas yra mažokas norint sėkmingai prisitaikyti. „Mane šiek tiek gąsdina ir toks dalykas – juk atsivežame produkciją ir iš kitų šalių, kurioms negalioja ES reikalavimai. Ar mes taip griežtai kontroliuodami ir atsisakydami nesivešime paskui iš kitų šalių produkcijos, kurioje galbūt nežinosime, ko ieškoti“, – svarstė ji.

Kontroversiškas tyrimas

Šiuo metu Lietuvoje registruoti 27 herbicidai, kurių sudėtyje yra glifosato.

2012 m. rugsėjo 19 d. buvo paskelbtas tyrimas „Herbicido Roundup ir genetiškai modifikuotų kukurūzų ilgalaikis toksiškumas“. Tai buvo genetiškai modifikuotų kukurūzų ir herbicido „Roundup“, šeriamo žiurkėms, tyrimas.

Tyrimui vadovavęs mokslininkas Gilles`is Ericas Seralinis spaudos konferencijoje, kurioje paskelbė savo dokumentą, pabrėžė galimą šio herbicido poveikį vėžio atsiradimui. Spaudoje buvo plačiai išplatintos nuotraukos iš straipsnių apie žiurkes su dideliais navikais.

2013 m. lapkričio mėn. žurnalo, kuriame buvo išspausdinti tyrimo rezultatai, redaktoriai atšaukė publikaciją, nes jos rezultatai nėra aiškūs.

Mokslinė bendruomenė, išskyrus keletą išimčių, atmetė tyrimui vadovavusio G. E. Seralinio darbą ir paragino sukurti griežtesnę tarpusavio vertinimo sistemą mokslo žurnaluose.