UAB"Rimedis" pagamintą produkciją pagal sutartis išveža į Vakarus, todėl nelabai gali kelti gaminių kainos.

Šiemet gerokai šoktelėjo žaliavinės medienos, miško pirkimo ir pardavimo kainos. Specialistai teigia, kad, palyginti su praėjusių metų vasaros pabaiga, jos padidėjo apie 20 proc., o kai kurių rūšių medienos supirkimo kaina išaugo net trečdaliu.

Valstybinė –nupirkta

Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vadovai teigė, kad situaciją lemia medienos paklausa rinkoje. „Kadangi mediena brangsta kitose Europos valstybėse, pabrango ir pas mus. Palyginti su kitomis užsienio valstybėmis, Lietuvoje medienos kaina buvo viena žemiausių, todėl tai natūralus procesas“, – aiškino urėdas Linas Bužinskas.

Minėtos urėdijos vyriausiasis inžinierius Saulius Varnagiris „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad medienos kainų pokyčiai pasijuto po praėjusių metų pabaigoje rengtų aukcionų. Jų metu buvo parduota beveik visa valstybiniuose miškuose paruošta žaliavinė mediena.

Kaip skelbė Generalinė miškų urėdija (dabar – Valstybinių miškų urėdija), apvaliosios medienos elektroninėje pardavimų sistemoje medienos aukcionai šių metų pirmojo pusmečio pusmetinėms bei ilgalaikėms apvaliosios medienos ar miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo sutartims sudaryti baigėsi 2017 m. lapkričio 28 d. Aukcionuose miškų urėdijos pasiūlė parduoti 904,7 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos ir 87,9 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų. Medienos pirkėjai aukcionuose nupirko 99,5 proc. pasiūlytos parduoti medienos.

Vidutinė 2017 m. pabaigoje aukcionuose nupirktos apvaliosios medienos kaina, palyginti su praėjusių metų trijų ketvirčių vidutine kaina, padidėjo 19,7 proc. ir pasiekė 47,9 euro už kubinį metrą. Daugiausiai padidėjo pušies popierrąsčių (44,4 proc.), eglės popierrąsčių (43,0 proc.), miško kirtimo atliekų (39,0 proc.), plokščių medienos (32,1 proc.), pušies pjautinųjų rąstų (19,3 proc.), beržo pjautinųjų rąstų (16,2 proc.) bei eglės pjautinųjų rąstų (12,3 proc.) kainos. Nė vieno apvaliosios medienos asortimento kaina aukcionuose nesumažėjo.

Domisi užsieniečiai

Anot Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vyriausiojo inžinieriaus S.Varnagirio, įtakos medienos paklausai Lietuvoje turėjo tai, kad lietuvišką medieną pradėjo pirkti skandinavai. Praėjusių metų pabaigoje lietuviškų eglių rąstų pjautinę medieną supirko latviai. Be to, labai daug medienos perka Kazlų Rūdoje veikianti IKEA įmonė.

Padidėjus medienos rąstų, pjautinės medienos paklausai bei kainai, pakilo ir malkinės medienos kainos. Tai ypač skaudžiai pajaus tie, kurie savo būstus šildo kūrendami medienos granules bei briketus. Anot S.Varnagirio, mediena tikriausiai ir toliau brangs, nes jos poreikis ateityje tik didės. Lietuvoje jau statomos dvi atsinaujinančius kuro išteklius naudosiančios stambios katilinės: viena – Kaune, kita – Vilniuje. Todėl prastesnės medienos poreikis didės.

S.Varnagirio nuomone, pjautinės medienos kainos šių metų antrąjį pusmetį išaugs, nes uždrausta įvežti pjautą medieną iš Baltarusijos. Panašios žaliavinės medienos kainų augimo tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Perdirbėjams sunkiau

Jungėnuose (Kalvarijos sav.) įsikūrusios UAB „Rimedis“ direktorius Rimas Sujeta „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad susidariusi situacija labai apsunkino lentpjūvių ir medienos perdirbėjų darbą.

„Praėjusieji metai buvo labai lietingi – dėl drėgmės pertekliaus negalėjome į mišką įvažiuoti. Tuo laikotarpiu visose lentpjūvėse trūko medienos, todėl susidarė sunkumų, pakilo žaliavinės medienos kaina. Tačiau didžiausią poveikį turėjo medienos aukcionų rezultatai. Labai galimas dalykas, kad juose apie 60–70 proc. žaliavinės medienos nupirko ne perdirbėjai, bet perpardavinėtojai“, – aiškino R.Sujeta. Pasak jo, tokias perpardavinėtojų įmones nesunku atskirti nuo kitų, nes jose dirba labai mažai darbuotojų.

UAB „Rimedis“ direktorius Rimas Sujeta

UAB „Rimedis“ direktorius Rimas Sujeta

Lietuvos medienos perdirbėjai, sunerimę dėl tokios žaliavinės medienos rinkoje susiklosčiusios situacijos, kartu pripažįsta, kad dabar šaukštai po pietų – jau nieko nepakeisi. Įmonės vadovo prognozėmis, jiems gali pritrūkti medienos, be to, ji jau dabar yra ženkliai brangesnė.

R.Sujeta teigė, kad dalį žaliavinės medienos dar paruošia privačių miškų savininkai. Tačiau vargu ar jie sugebės padengti žaliavinės medienos iš urėdijų stygių. Be to, sparčiai kyla ir privačių miškų medienos kainos. Mat, R.Sujetos tikinimu, nemaža dalis privačiuose miškuose paruoštos medienos išvežama į užsienį – privačiam sektoriui neuždrausta to daryti, skirtingai nei miškų urėdijoms, kurios gali eksportuoti tik labai nedidelę dalį medienos.

„Medienos perdirbimo įmonėms dabar labai sunkus metas. Mes patys perdirbame visą medieną, lentų neparduodame, darome gaminius, tai dar šiaip taip išgyvename. Tačiau toms įmonėms, kurios tik pjauna medieną ir parduoda lentas, šiuo metu itin sudėtinga“, – tikino R.Sujeta.

Apsunkinti įsipareigojimų

UAB „Rimedis“ direktoriaus teigimu, anksčiau staiga pabrangdavo tik viena kuri nors medienos rūšis, o šiuo metu išaugo ir rąstų, ir popiermalkių, ir malkinės medienos kainos – pabrango viskas.

Kaip skelbia Privačių miškų savininkų asociacija, remdamasi jai priklausančių narių prekybos mediena suvestinėmis, šį sausį, palyginti su praėjusių metų sausiu, labiausiai brango pušies rąstai – 33 proc. (kubinio metro kaina viršijo 87 eurus su PVM). Kiek mažiau brango drebulės rąstai – 24 proc., beržo rąstai – 15 proc., malkos – 11 proc.

„Gaminame medinius padėklus-rėmus, medienos granules kurui. Produkcija keliauja į Vakarų Europos šalis. Su partneriais yra sudarytos sutartys, todėl negali jiems paskambinti ir pasakyti: „Pas mus pabrango mediena, todėl ir mūsų produkcija bus 20–30 proc.brangesnė, kaip ir žaliava.“ Sutarčių sąlygų reikia laikytis“, – tikino R.Sujeta. Jei jie savo gaminius pabrangins tik 5–10 proc.(o ne tiek, kiek brango mediena), tuomet partneriai pradės dairytis tiekėjų kitose šalyse.

Lėmė ir gamta, ir žmogus

Algis Gaižutis

Dr. Algirdas Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

Baigiantis praėjusiems metams, žaliavinės medienos kainos pakilo apie 20 proc. Tai lėmė sumažėjusi medienos pasiūla ir padidėjusi paklausa. Privačiuose miškuose kertama 1 mln. kubinių metrų mažiau medienos. Mat jau trejus metus galioja ydingos savo esme įstatymų nuostatos dėl vienintelio tokio Europos Sąjungoje taikomo privačių miškų savininkams papildomo apmokestinimo – privalomųjų 5 procentų atskaitymų iš visų pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šis mokestis žalingas privataus miškų ūkio plėtrai, diskriminuoja miškų savininkus kitų verslo sričių ir užsienio medienos tiekėjų atžvilgiu. Trejų metų praktika akivaizdžiai parodė, kad biudžeto pajamos iš privačių miškų dėl šio mokesčio įvedimo gerokai sumažėjo, nes, įvedus privalomuosius 5 proc. atskaitymus net 25 proc., palyginti su 2014 metais, sumažėjo ūkinės veiklos apimtys privačiuose miškuose.

Kainų augimą taip pat lėmė ir gamtos sąlygos – beveik pusmetį miškuose buvo neišvažiuojami keliai, nebuvo galima nei pagaminti, nei išvežti medienos. Privačiuose miškuose miško ruošos darbai strigo ir dėl to, kad daugiau kaip mėnesį neveikė Aplinkos ministerijos administruojama Saugomų rūšių informacinė sistema ir nebuvo galimybės nustatyti saugomų paukščių lizdaviečių. Dėl to kelioms savaitėms buvo sustabdytas vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimas. O jei neturi projekto – negausi leidimo kirsti mišką.