Šie metai vynuogių augintojų istorijoje gali būti įrašyti kaip auksiniai – desertinių, vyninių ir universalių veislių vynuogės atseikėjo patį gausiausią ir kokybiškiausią derlių per 30 metų. Vynų gamintojai neatmeta galimybės, kad ateityje Lietuva galėtų tapti vyndarių kraštu, nors kol kas gaminti vynuogių vyną pardavimui jiems – tabu.

Sklando legenda

Apie Pasvalio rajone, Joniškėlyje, Šventojo Vincento vyninę įkūrusį Algirdą Lungį, kuriam vynuogių auginimas ir vyndarystė yra jo gyvenimo būdas ir aistra, sklando legenda. Pasak jos, A.Lungio sodyboje auga senas, didžiulis vynmedis, kuris kasmet šeimininką džiugina gausiu, beveik 200 kg derliumi.

„Legenda byloja, kad šiam vynmedžiui be dviejų savaičių – 50 metų. Aš mažas buvau, neprisimenu, bet pasakojama, kad sykį išėjau į lauką ir pasodinau šį vynmedį. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – šypsosi A.Lungis ir priduria, kad vynuogininkystė, matyt, buvo užkoduota jo genuose: nuo vaikystės, vos tik užsimerkdavo, akyse rodydavosi vynuogės, sapnuose – vynuogės, pasąmonėje – vynuogės. Todėl jis ir ėmėsi auginti šias uogas, kurias puoselėja jau apie tris dešimtmečius.

Šis sezonas Algirdui buvo ypatingas. Jo ūkyje buvo nuimta apie viena tona derliaus. Desertinės vynuogių kekės svėrė nuo 2 kg iki 3 kg. Lauke augančioms vynuogėms ši vasara buvo viena geriausių Lietuvoje per 30 metų. „Mano ūkyje puikiai sunoko vynuogės, tinkančios vyno gamybai. Jų kokybė tokia pati, kaip ir tų, kurios auga geriausiuose pasaulio vynuogynuose. Uogų sunokimas siekia 25 briksus (brikso laipsnis nusako cukraus ir rūgštingumo kiekį) ir jos yra tinkamos labai kokybiško vyno gamybai“, – tvirtino vyras. Bet tik savo reikmėms.

A.Lungis

40 rūšių vyno

A.Lungio ūkyje – itin didelė Lietuvoje auginamų vynuogių įvairovė. Jų čia esti apie 200 veislių: desertinių, vyninių bei universalių. Tačiau šeimininkas iš jų gamina tik kelių rūšių vyną ir tik savo reikmėms. Šiais metais Algirdas pasigamino ir jauną božolė vyną, nes vynuogės buvo puikiai sunokusios. Iš viso vynų gamintojas iš kitų uogų, vaisių bei daržovių ūkyje gamina apie 40 rūšių vyno, sidro, midaus, ledo vynų, kuriems suteikta licencija. Vis tik vyndarys prisipažįsta, kad jam iš visų vynų maloniausia yra gaminti vynuogių vyną, nes jis pasaulyje yra pats vertingiausias.

Vyras pasakojo, kad vyno gamyba susidomėjo sulaukęs pilnametystės. Jį masino vyno gamybos procesas, kur reikia daug kūrybos.

Algirdo ūkio, kuriame vyksta edukacinės programos apie sveiką gyvenimo būdą, vyno kultūrą bei vynuoges, neaplenkia mūsų kraštiečiai ir užsienio svečiai. Čia užsukti lankytojus vilioja rengiamos vynuogių bei įvairių natūralių naminių vynų degustacijos, taip pat sodinukai, kurių per metus parduodama per tūkstantį. Pašnekovas teigė, kad vyno degustacijos populiarėja, per jas lankytojai susipažįsta su vyno kultūra, kuri yra Europos kultūros dalis. Pastebima, kad vyno kultūra į Lietuvą skverbiasi, todėl vis daugiau žmonių domisi vynuogių, tinkamų vyno gamybai, auginimu. Populiarėja ir kitų rūšių vynuogės, tinkamos auginti šiltnamiuose ir laukuose.

Traukia per dantį

Vynuogininkas ir vyndarys teigia, kad mūsų šalis jau seniai yra vyndarių kraštas, nes gėrimo, panašaus į vyną, gamybos tradicijos Lietuvos etninėse žemėse gyvavo nuo senų laikų. „Mūsų protėviai gamino į vyną panašų produktą – natūralios fermentacijos medaus gėrimą, į kurį dėdavo uogų, vaisių bei medaus. Todėl manau, kad ateityje mūsų šalyje suklestės ir vynuogių vyno gamyba“, – įsitikinęs A.Lungis.

Tačiau patyręs vyndarys, kuriam vėliau antrino ir kiti, apgailestavo, kad Lietuvoje iki šių dienų nesudarytos teisinės sąlygos vystyti smulkiąją vyndarystę. Vynuogių augintojas pasiguodė, kad dėl šios priežasties kitų šalių vyndariai nevengia ir pasišaipyti iš lietuvių. Mus pirštais bado ir kaimynai latviai bei estai, kurie ne tik gamina, bet ir parduoda vynuogių vynus.

„Mūsų valdininkai teigia, kad vynuogės Lietuvoje negali augti, todėl iki šiolei lietuviškas vynuogių vynas nėra pripažįstamas kaip paveldo produktas. Jo nevalia ir pardavinėti. Šis įstatymas, gyvuojantis ne vieną dešimtmetį, iki šiolei nėra pakoreguotas. Tikimės, kad jis bus pakeistas, tik neaišku kada“, – apgailestavo vynuogių augintojai.

Taptų įdomesni svečiams

Raimundas Nagelė, gyvenantis pačiame Šiaurės Lietuvos pakraštyje, Rokiškio rajone, visiems yra gerai žinomas vyndarys, jo vynai yra gerai vertinami, kasmet nominuojami medaliais. Vyndarystė nėra pagrindinis jo šeimos verslas, bet daugiau – malonus pomėgis. Licenciją gaminti ir parduoti vaisų ir uogų vynus turintis verslininkas savo reikmėms gamina ir vynuogių vyną.

R.Nagelė

Kalbėdamas apie vyno gamybą iš vynuogių, R.Nagelė neatmetė galimybių, jog Lietuva ateityje galėtų tapti vyndarių kraštu. Anot pašnekovo, išmokus auginti vynuoges, atrinkus tam tikras jų rūšis bei pritaikius specifinę technologiją, mūsų šalyje būtų galima gaminti kokybišką vynuogių vyną. Ar verslininkas viliasi, kad Lietuvoje bus sertifikuotas lietuviškų vynuogių vynas? Raimundas mano, kad artimiausiu metu šios gražios vyndarių idėjos turėtų materializuotis. Juk Lietuva – Europos Sąjungos (ES) narė, todėl joje turėtų galioti tokie patys reikalavimai, kaip ir kitose ES šalyse. Tuomet Lietuvos vyndariai savo vietinę produkciją galėtų papildyti dar vienu sertifikuotu produktu ir taptų įdomesni svečiams.

R.Nagelė vynuogynams yra skyręs 30 arų. Dvi dešimtis rūšių vynuogių auginantis vyras teigė, kad vyno gamybai labiausiai tinka 5–6 iš jų. Šie metai, pasak pašnekovo, vynuogėms buvo itin palankūs, uogoms pakako ir saulės, ir drėgmės. „Kai kurių veislių vynuogės sunoko rugpjūtį, kai kurių – rugsėjį. Ir ruduo pasakiškai gražus“, – akcentavo vyras, vynuoges auginantis 16 metų. Jis pridūrė, kad kiekvienais metais sulaukiama skirtingo uogų derliaus, kuris priklauso ir nuo gamtos siurprizų. Šie metai augintoją nuteikė optimistiškai.

Tęsia šeimos tradicijas

Lietuvos vynuogininkų asociacijos narės Aidos Gaigalaitės-Valatkevičienės nuomone, šiems šilumamėgiams augalams Lietuvoje trūksta šilumos vegetacijos laikotarpiu, ne kasmet jiems būna palankios ir žiemojimo sąlygos. „Tačiau nežiūrint to, vynmedžių auginimo entuziastų ir gaminančių vynuogių vyną atsiranda vis daugiau. Aš abejoju, kad Lietuva galėtų tapti vyndarių kraštu. Tačiau jei ir toliau bus tokios šiltos žiemos ir karštos vasaros, gal ir pasiseks. Ateitis parodys“, – atsargiai perspektyvas vertina A.Gaigalaitė-Valatkevičienė.

A.Gaigalaitės-Valatkevičienės šeima vynuogininkystę puoselėja daugiau nei 40 metų. Jos seneliai prie savo namų augino po keletą vynmedžių. Šviesaus atminimo tėtis Bronius Gaigalas vynmedžiais itin žavėjosi bei vertino, turėjo didelę jų kolekciją. Jis kryžmino ir išvedinėjo naujas veisles ir populiarino vynuogininkystės kultūrą, stengdamasis įrodyti, kad ir Lietuvoje vynuogės gali puikiai augti ir derėti.

„Meilė gamtai ir vynuogėms jau nuo mažų dienų buvo skiepijama ir mums, dukroms. Gal todėl vos tik įsigiję sodybas mes taip pat pradėjome sodinti vynuoges. 2013 metais mirus tėtei, mes su mama stengiamės išlaikyti jo surinktą kolekciją ir tęsti jo svajonę populiarinti vynuogių auginimą bei vynuoginių vynų gaminimą Lietuvoje“, - pasakojo Aida.

Rekordinis derlius

Šiuo metu A.Gaigalaitė-Valatkevičienė Lentvaryje augina per 300 vynmedžių veislių, o ateityje žada dar plėstis, nes dėl vietos stokos dalį naujai įsigytų vynmedžių veislių ji augina vazonuose.

Moteris džiaugėsi, kad šie metai buvo itin palankūs vynuogėms. „Žiemą nebuvo didelių šalčių, nebuvo pavasarinių šalnų. Vynuogės anksti pradėjo žydėti ir gausiai mezgė kekes. Todėl turėjome mažinti jų skaičių, kad nenustekentų augalo. Sulaukėme rekordiškai didelio derliaus. Priklausomai nuo veislės, iš vieno vynmedžio vidutiniškai priskynėme per 20 kg uogų“, – sakė vynuogių augintoja.

Kokios veislės atseikėjo gausiausią derlių? Pasak A.Gaigalaitės-Valatkevičienės, gausiausias derlius buvo gautas iš vyninių veislių vynmedžių. Tačiau ir desertinės vynuogės mažai kuo joms nusileido. Gausiausiai derėjo Juodupė, Palanga, Gailiūnė, Derlingoji, Selė, Guna, Zilga, Jadvyga, Šešupė, Dubysa, Edelveis, Swenson red ir kt. Minėtos veislės anksti prinoksta ir yra puikaus skonio. Jos išsiskiria uogų ir kekių dydžiu bei spalva.

Pasak moters, visą vynuogių derlių ji sunaudoja savo reikmėms: valgo šviežias uogas, spaudžia sultis, gamina vynuogių želę, padažą prie mėsos patiekalų, besėkles vynuoges džiovina, verda sriubas, iš lapų gamina gaiviuosius gėrimus ir kt.

Eksperimentuoja

Joniškio rajone, Žagarėje, gyvenantys Danutė ir Aleksandras Laukučiai – gerai visiems žinomi kaip vaismedžių ir vaiskrūmių augintojai, tautinio paveldo produktų amatininkai, senojo vyndarystės amato puoselėtojai. Jie gamina įvairių rūšių vyną iš savo sode išaugintų gėrybių, taip pat ir vynuogių vyną, kurį naudoja savo reikmėms.

Ūkio šeimininkai, vynuogėmis susidomėję daugiau nei prieš dešimtmetį, dabar augina per 30 veislių šių uogų. Pusės aro šiltnamyje auga desertinės, šilumamėgės vynuogės, o lauke – atsparesnės šalčiams. Sutuoktiniai džiaugiasi šių metų vynuogių derliumi, kurį gausiausiai atseikėjo veislė Juodupė: iš vieno dviejų metrų pločio kero priskynė tris kibirus uogų. Laukučiai tvirtino, kad šių metų šilti orai lėmė net vynuogių kvapą. „Uogos labai kvepia, todėl vynas turėtų būti puikus. Vyno gamybai naudojame vis daugiau veislių, eksperimentuojame. Neblogas vynas išeina iš veislių Ivanausko rastinukė, Juodkrantė, Spulga. Kiekviena rūšis vynui suteikia savitą skonį ir spalvą“, – paslaptimis dalijosi Danutė.

Vynuogių augintojai pasakojo, kad vynuogių vyno gamyba jie susidomėjo todėl, kad norėjo panaudoti uogų perteklių, kurio patys nesuvalgydavo ir neparduodavo. „Manome, kad sveikai, natūraliai išgautus produktus iš vynuogių vertėtų sertifikuoti“, – tvirtino sutuoktiniai.

Varžo įstatymai

Romualdas Dapšys, Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas

Vynuogių vyną nedideliais kiekiais savo šeimos reikmėms gamina beveik visi mūsų vyndarių asociacijos nariai. Tačiau jo nepardavinėja, nes tai draudžia Lietuvos įstatymai.

Mes manome, kad Lietuva galėtų būti įtraukta į šalių, gaminančių vynuogių vyną, sąrašą, nes tas pačias vynuogių veisles auginantys kaimynai latviai jau seniai vyną realizuoja ir gana geromis kainomis.

Per 28 Lietuvos nepriklausomybės metus dėl perteklinių reikalavimų licencijos yra išduotos tik 8 žmonėms, kurie gamina ne vynuogių vyną. Tuo tarpu mažesnė už mus Latvija vyndariams yra išdavusi apie šimtą licencijų. Lietuvoje smulkūs vyndariai, norintys gaminti nedidelius kiekius vyno, turi steigti gamyklas, investuoti šimtus tūkstančių eurų į gamybos priemones ir t.t. Todėl ši našta mažai kam pakeliama.

Latvijoje vyndariams, gaminantiems iki tūkstančio litrų vyno, yra išduodama mažoji licencija, jiems pakanka 10–15 tūkst. eurų, už kuriuos jie gali atidaryti savo nedidelę įmonėlę.

Liko spraga

Ramūnas Pilvelis, Lietuvos vynuogininkų asociacijos narys

Iki šiol mūsų šalyje yra spraga, nes Lietuva nėra įtraukta į vynuogių augintojų sąrašą. Lietuvos vynuogininkų asociacija nori parengti kreipimąsi į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų užregistruotas vynuogių veislių, augančių Lietuvoje, sąrašas.

Vynuoges į sąrašą norima įtraukti tam, kad Lietuva atsirastų Europos Sąjungos žemėlapyje kaip vynuogių auginimo kraštas. Tik tuomet bus galima žengti kitą žingsnį – gauti supaprastinimus vyno gamybai iš vynuogių, kurios auga Lietuvoje. Šiuo metu supaprastintos vyno gamybos taisyklės galioja tik vaisių-uogų vynų gamybai.