Žemdirbiams siūlomas platus lietuviškų ir užsienietiškų augalų veislių sėklų pasirinkimas. Nors ūkininkai jas renkasi atsižvelgdami į konkrečią ūkio padėtį, pastebima, pirmenybė teikiama nelietuviškos augalų veislės sėkloms.

Vertina užsienietiškas

Stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas Zenonas Vaičiulis per 25 ūkininkavimo metus išbandė ne vieną lietuvišką ir užsienietišką veislę, tačiau pastaraisiais metais lietuviškų augalų veislių nebeaugina. Ukmergės rajono ūkininkas teigė, kad užsienietiškos veislės augalų sėklos yra kokybiškesnės ir labiau tinka jo ūkiui. Pasak pašnekovo, jei selekcininkai sukurtų gerų lietuviškų veislių ir jos visapusiškai tiktų ūkiui, jis mielai jas augintų.

„Nebeauginu net lietuviškų veislių žieminių kviečių, nes jomis nusivyliau. Mūsų selekcininkai gerokai atsilieka nuo užsienio šalių. Vienintelis kriterijus, kuris lenkia užsienietiškas veisles, – žiemkentiškumas, o kokybiniai rodikliai ir derlingumas atsilieka. Todėl lietuviškos veislės tarp Lietuvos ūkininkų tampa nebepopuliarios“, – tvirtino Z.Vaičiulis.

Pasak augalininkystės ūkio šeimininko, pagrindiniai kriterijai, lėmę sprendimą auginti užsienietiškas veisles, buvo tokie: peržiemojimo galimybė ir derlingumas, atsparumas ligoms ir kokybiniai rodikliai. „Ūkininkavimo pradžioje auginau dvi žieminių kviečių veisles – lietuvišką Širvinta ir švedišką Kozak, – tačiau nuolat ieškojau naujų veislių. Dalyvauju seminaruose, klausausi rekomendacijų, stebiu, kaip kultūros auga kitų ūkininkų laukuose, ir išsirenku pačias geriausias veisles“, – sakė Z.Vaičiulis.

Kalbinti kitų rajonų augalininkystės ūkių ūkininkai taip pat teigė pirmenybę teikiantys vakarietiškoms sėkloms. „Jau ne kartą įsitikinome, kad užsienietiškų augalų veislių sėklos – daug pranašesnės ir derlingesnės. Todėl lietuviškų veislių sėklų beveik nesėjame“, – tvirtino pašnekovai.

Įvertina daug veiksnių

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis teigė, kad didžioji dalis tokių ūkių valdytojų renkasi lietuviškų veislių kviečių ir rugių sėklas. Jie sėja žieminius kviečius Širvinta, rugius Duoniai ir teigia, kad pastarosios kultūros atseikėja stabilų derlių, gerai dengia piktžoles. Pasak S.Daniulio, chemizuoti ūkiai renkasi perspektyviausias ir naujausias užsienietiškas veisles, todėl lietuviškos veislės turi konkuruoti su užsienietiškomis ne tik kokybe, bet ir kitais parametrais.

„Neturime lietuviškų veislių rapsų sėklos. Žirnių yra vos pora lietuviškų veislių, pupų – viena. Todėl pagrindą sudaro užsienietiškos veislės, kurios nurungia lietuviškas. Žinoma, augintojai sėklas renkasi atsižvelgdami į tai, kas geriausiai tinka auginti mūsų sąlygomis“, – sakė LEŪA vadovas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas taip pat tvirtino, kad ūkiuose daugiausia sėjama nelietuviškų augalų veislių sėklų.

„Ūkininkai veisles renkasi atsižvelgdami konkrečią ūkio padėtį, dirvą ir kitus veiksnius. Jie dažniausiai vertina veislės savybes, o ne kilmę“, – pabrėžė A.Macijauskas ir pridūrė, kad rinkdamiesi žiemines kultūras žemdirbiai visuomet atkreipia dėmesį į jų žiemkentiškumą ir atsparumą žemai temperatūrai. Deja, kartais nuvilia ir žiemkentiškos veislės, tačiau jos iššąla paskutinės.

„Yra buvę žiemų, kai nebuvo sniego ir oro temperatūra nukrito žemiau 30 laipsnių šalčio. Tuomet speigo neatlaikė ne tik užsienietiškos, bet ir lietuviškos veislės“, – sakė LGAA pirmininkas.

Nuolat konkuruoja

Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto vyriausias mokslo darbuotojas Vytautas Ruzgas sakė, kad lietuviškų ir užsienietiškų veislių sėklos rinkoje nuolat konkuruoja. Sovietmečiu rinkoje buvo tik ketvirtadalis lietuviškų žieminių kviečių veislių, o visos vasarinių kviečių veislės buvo užsienietiškos.

„Rinka – atvira. Konkurentai grumiasi, kad jų veislės būtų įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir patektų į Lietuvos sėklų rinką. Siekiant šio tikslo, pirmiausia reikia atlikti veislių ūkinio vertingumo tyrimus, kuriuos savo stotyse vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba. Tada speciali komisija sprendžia, ar veislė verta būti įtraukta į minėtą sąrašą. Kadangi savo veisles tirti atsiunčia daug ES valstybių, konkurencija yra didelė. Tarp javų veislių lietuviškos užima 20–30 proc., daugiamečių žolių – 50–60 procentų“, – pabrėžė V.Ruzgas.

Skirtingos veislės

Pasak Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininko, žemdirbiai augina įvairių veislių javų. Pvz., Lietuvos žemdirbystės institute buvo sukurta žieminių kviečių veislė Ada, kuri 2001 m. įtraukta į ES žemės ūkio augalų veislių bendrąjį katalogą. Ši veislė gana ankstyva, atspari šalčiams, gerai dera, todėl iki šiol tebėra populiari tarp ūkininkų. Žieminių kviečių veislė Kena taip pat pasiteisino esant šaltoms žiemoms. Šią veislę ūkininkai renkasi javapjūtės pabaigai, nes ji vėliau bręsta ir išlaiko gerą kokybę.

„Gerų veislių yra daug. Tačiau jų populiarumas ir paklausa priklauso ir nuo to, kaip dirba rinkodaros specialistai. Todėl vienais metais įsitvirtina vienos veislės, kitais – kitos“, – teigė V.Ruzgas.

Pasak Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininko, esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms, lietuviškų žieminių javų veislės pagal surenkamą derlių būna pirmame dešimtuke. „Selekcijos procesas vyksta 10 metų, dar 3 metus atliekami veislių tyrimai. Tos lietuviškos veislės, kurios neišlaiko kritinių metų ir būna jautresnės, selekcijos eigoje išbrokuojamos. Jeigu valstybinių veislių ūkinio vertingumo tyrimų metu pasitaiko šiltos žiemos, išlošia lepesnės veislės, nes jos derlingesnės ir tuo patrauklios. Tačiau Lietuvą 2–3 kartus per dešimtmetį užplūsta ir šalčio bangos. Dar neužmiršome 2014-ųjų, kai šalyje netekome iki 60 proc. žiemkenčių. Kaip bus ateityje? Pamatysime“, – sakė LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausias mokslo darbuotojas.

Padidėjo kiekiai

Marija Alechnovič, VAT prie Žemės ūkio ministerijos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja

Sertifikuotą sėklą išaugina, paruošia ir tiekia rinkai atestuoti augalų dauginamosios medžiagos tiekėjai. Augalininkystės tarnyba sertifikuoja tų augalų veislių, kurios įrašytos į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą arba Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą ar Nacionalinį augalų veislių sąrašą (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), dauginamąją medžiagą.

Pastebima, kad pastaraisiais metais gerokai padidėjo paruoštos sertifikuotos sėklos kiekiai. Augalininkystės tarnyba 2017 metais sertifikavo 75 257 060,91 kg sėklos, 2016-aisiais – 64 430 501,9 kg sėklos. Didžiąją dalį sertifikuotos sėklos sudaro užsienietiškos veislės.

Nuotr. Z. Vaičiulis per 25-erius ūkininkavimo metus išbandė ne vieną lietuvišką ir užsienietišką augalų veislę, tačiau pastaraisiais metais lietuviškų veislių nebeaugina.