Eglutės sufasuojamos ir paruošiamos eksportui į Švediją, Suomiją, Norvegiją, Lenkiją, Angliją.

Kalėdų eglučių augintojams Lietuvoje –darbų įkarštis. Žaliaskarės fasuojamos ir ruošiamos eksportui į užsienį. Jų užteks ir vietos rinkoje. „Kiek prašo eglučių, tiek turime, jų niekada netrūksta“, – kasmete patirtimi pasitiki ūkininkai.Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja nuomojamos vazoninės eglės.

Tiesiai iš augavietės

Šventinių medelių augintojas Vytautas Šaukščius Karklinių kaime (Vilkaviškio r.) yra įveisęs nedidelę paprastųjų bei sidabrinių eglių plantaciją, kurioje auga keli tūkstančiai eglaičių. Trisdešimtmetis ūkininkas joms skyrė apie 70 arų žemės.

„Pagal išsilavinimą esu miškininkas, anksčiau dirbau Karmėlavos girininkijoje. Karmėlavoje vienas girininkas augino eglutes, todėl pradėjęs ūkininkauti sugalvojau ir pats savame krašte auginti eglutes Kalėdoms“, –idėjos atsiradimą „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Vytautas.

Kol kas jaunam ūkininkui eglučių auginimas yra daugiau hobis negu verslas. Šventinius medelius šiemet jis pardavinės savame ūkyje.„Panašu, kad lietuviai dėl pandemijos karantinuosis ir šventes sutiks namuose. Galbūt bus norinčių įsigyti eglutę namams pasipuošti“, –tikisi V.Šaukščius.

Ir pati Šaukščių šeima mėgsta pasivaikščioti po savo eglyną.

Ir pati Šaukščių šeima mėgsta pasivaikščioti po savo eglyną.

Vilkaviškio r. ūkininko eglučių auginimo modelis kiek kitoks, nei kitų augintojų. Jis nekerta eglių ir neveža kažkur jų parduoti, laukia žmonių pas jį atvažiuojant į Karklinius – lankytojas pats išsirenka labiausiai patikusią eglutę. Ūkio šeimininkas norimą medelį rezervuoja ir nukerta tik tada, kai pirkėjas nori jį išsivežti į namus. Tokiu būdu nė viena nukirsta eglutė šiame ūkyje nėra išmetama.

„Medelių rezervacijas pradėsiu šio mėnesio pabaigoje. Klientas plantacijoje pats išsirinks eglutę, o aš uždėsiu kortelę, nurodančią, kad ji jau turi šeimininką. Ir man gerai, ir žmogus turės Kalėdų eglutę“, –į svečius kvietė jaunas ūkininkas.

Už paprastą pusantro metro eglę Vytautas prašys maždaug8 eurų, didesnę nei dviejų metrų aukščio žaliaskarę vertins nuo 12 iki 14 eurų, o sidabrinę eglutę – apie 15 eurų. „Sidabrinė dygioji eglė žymiai lėčiau auga. Šie metai pirmieji, kai pas mane jau bus galima kirsti sidabrines eglutes,vis būdavo mažytės“, –sakė augintojas.

Prižiūri kaip eglių parką

Kai ūkininkavimo pradžioje augino 250 eglučių, ūkininkui būdavo gaila atsisveikinti su užaugintomis gražuolėmis eglaitėmis – kiekvieną pažinojo, prie visų buvo prisilietęs. Dabar, kai eglių jau keli tūkstančiai, taip neprisiriša. Vyras nusiteikia, kad gailėtis nereikia, nes jos taps švenčių simboliu. Jam skauda širdį, kai žmonės slapta miške nukerta perspektyviausią eglę.

Pernai jis buvo paruošęs nedidelį kiekį eglių vazonuose, tačiau pastebėjo, kad tam reikia labai daug žmogiškųjų išteklių.Ūkininkas nusprendė, kad dar neturi galimybių eglutes nuo mažumės auginti vazonuose ir juose parduoti.Prašantiems nebent iškasa eglutę ir pasodina ją į vazoną. Tada žmogui nereikia pirkti eglės stovo, o medelis tą žiemą žaliuoja kur kas ilgiau nei nukirstas. Tačiau tikimybė, kad jis prigis, po švenčių pasodintas kurs nors lauke, labai maža. Pats pabandė iš vazono eglę grąžinti į lauko žemę ir įsitikino, kad vasarą ji stipriai stresavo – medelis augo, bet didelio grožio neteikė.

Ankstesniais metais,į priekabėlę susidėjęs 15 eglių, Vytautas pats nuveždavo jas draugams į Kauną, bet abejoja, ar šiemet irgi taip darys. Karantinas grūmoja, nesinori nuo vienų žmonių pas kitus važinėti, todėl ūkininkas visus kviečia atvažiuoti į eglučių plantaciją, pasivaikščioti gryname ore ir patiems išsirinkti žaliaskarę.

Pirmąsias eglutes savame ūkyje Vytautas pasodino būdamas 23-ejų.V.Šaukščius grįžo į tėviškę ūkininkauti su savo tėčiu Rimantu Šaukščiumi, bet nenorėjo prarasti miškininko profesijos įgūdžių, tad nusipirko miško, pasodino kirtimui skirtų eglaičių. Tuomet jis buvo labai jaunas, turėjo daug entuziazmo. Kai sukūrė šeimą, gimė dukra, eglynui liko vis mažiau laiko.

„Vis nueinu prie eglučių, jas pakarpau, žolę aplink medelius nupjaunu. Kai nespėju ir nesusitvarkau su visais darbais, man padeda brolis, o šiaip viską pats darau. Aišku, šventinis Kalėdų laikotarpis, kai žmonės su vaikais atvažiuoja rinktis eglučių ir nusifotografuoti eglyne, atperka visą darbą“, – pasakojo Vytautas.

Ūkininkas eglių nesusodino tankiai, paliko plačius takus, kad žmonės galėtų pasivaikščioti lyg parke ir iš visų pusių apžiūrėti egles. Jam svarbi estetinė pusė – darbštus ūkininkas siekia, kad eglynas lyg sodas ar parkas būtų gražus, tvarkingas.

Papuoš ne tik užsieniečių namus

Žagarės (Joniškio r.)ūkininkas, UAB „Baltic X-MAS Trees“ įkūrėjas Daivanas Pranciulis šiųmečių eglučių eksportą pradėjo lapkričio 2 dieną ir tęs visą likusį mėnesį. Lapkričio 10 dieną D.Pranciulio eglių plantacijoje triūsė maždaug 20 žmonių brigada, kuri ruošė eglutes eksportui. „Tikimės, kad šie metai bus pelningi. Rezultatus skaičiuosime po Kalėdų. Tada ir paaiškės, ar šis sezonas buvo geras“, – sakė ūkio vadovas.

D.Pranciulioūkio Kalėdų eglučių plantacija kasmet atnaujinama – kiek išpjauna, tiek atsodina.

D.Pranciulio ūkio Kalėdų eglučių plantacija kasmet atnaujinama – kiek išpjauna, tiek atsodina.

Kalėdų eglučių plantacija užima beveik 200 ha. Kiekvienais metais plantacija atnaujinama – kiek išpjauna, tiek atsodina. Jei kiekvieną pavasarį nepasodintų naujų, po 6–7 metų nebeturėtų eglučių Kalėdoms. Eglučių plantacijos Žagarėje įveistos nuo 2006 metų. Jie buvo šio verslo pradininkai Lietuvoje. D.Pranciulis idėją parsivežė iš Danijos, prieš tai pats šios šalies ūkyje dirbęs samdomą darbą.

Įmonės darbuotojai nukirstas eglaites gražiai supakuoja, deda ant palečių ir į konteinerius, pakrauna į furgonus, o logistikos paslaugas teikiančios įmonės produkciją išveža įvairiomis kryptimis. Į vieną furgoną telpa nuo 800 iki 1500 eglių. Šiemet šventinės eglutės iš Žagarės iškeliauja į Švediją, Suomiją, Norvegiją, Lenkiją ir Angliją.Visos eglutės turi nukeliauti tvarkingos, nesulaužytos.D.Pranciulis minėjo, jog šiemet svetur išveš apie 80 tūkst. vnt. eglučių, tačiau jų sočiai liks ir Lietuvos žmonėms.

Eglučių augintojas iš Žagarės už žaliaskares šiemet prašys tiek pat, kiek ir pernai. Perkant tiesiogiai iš augavietės, eglė kainuos nuo 5 iki 12 eurų, priklausomai nuo jos dydžio ir kokybės. Tokia pardavimo kaina nusistovėjusi jau trečius metus.

Trūksta darbo jėgos

„Rūpesčių turime ir mes, kalėdinių eglučių augintojai. Iš šalies gali pasirodyti, kad mūsų darbas labai paprastas – pasodini eglę, lauki, kol užaugs, ir nupjauni pardavimui. Nieko panašaus“, –„Valstiečių laikraščiui“tikino D.Pranciulis.

Jis teigė, kad eglutes reikia kruopščiai prižiūrėti, formuoti, tręšti, purkšti nuo kenkėjų, taip pat būtina kovoti su žolėmis, kad šios nenustelbtų medelių. Tam, kad tokią gražuolę eglę užaugintum, reikia įdirbio ir nemažai metų. Pardavimui tinkamų eglių amžius – 5–9 metai. Tačiautaip, kad eglių neparduotų, dar nebuvo.

Be to, ūkyje stinga sezoninių darbuotojų. Anot D.Pranciulio, dalį potencialių darbininkų nuviliojo pašalpos, tačiau kolektyvo branduolį pavyko išsaugoti – įmonė turi nemažai pastovių ir ištikimų darbuotojų. „Susirenkame ir talkininkų. Bėda tik ta, kad kaime nėra daug dirbančių žmonių“, –minėjo ūkininkas.

D.Pranciulis neneigia pasirinkęs sėkmingą veiklos kryptį, nors ir šiame versle visko būna. „Pasitaiko ir sunkesnių, ir lengvesnių metų.Aišku, šiemet pandemija viską kažkiek stabdo, bet, manau, išgyvensime. Pavasarį vėl ketiname pasodinti 120 tūkst. eglučių“, –planais pasidalijo ūkio šeimininkas.

Jie prižiūri savo egles Žagarėje, bet dirba ir užsienyje – kasmet važiuoja į Daniją, Vokietiją, Škotiją, Lenkiją ir kaip rangovai dirba kitų šalių ūkiuose:nuo šventinių medelių sodinimo iki jų nukirtimo.Kiekvienais metais per visas ES šalis jie nupjauna 600–800 tūkst. eglių ir paruošia jas pardavimui.

Populiarėja eglučių nuoma

Neveronyse (Kauno r.) įsikūręs gėlininkystės ūkis „Sodo rožė“ yra paruošęs eglių vazonuose ne tik prekybai, bet ir nuomai. Išaugintos vazoninės eglutės gali būti panaudojamos abiem tikslais.

„Šią akciją sugalvojome jau prieš trejus metus ir ji gana sėkmingai populiarėja. Kiekvienais metais vazoninių eglių nuomos paslaugomis naudojasi vis daugiau žmonių, kurie rūpinasi mūsų gamta“, – sakė elektroninės parduotuvės vadovas Justinas Virbickas.

Virbickų ūkis jau turi užsakymų ir toliau juos renka. Eglės vazone pirkimo kaina ne tiek daug skiriasi nuo nuomos. Anot sumanytojų, tai daugiau ekologinė akcija, nes po švenčių augintojai patys susirenka eglutes ir stebi jų gyvybingumą: jeigu gyvos, būtinai pasodina atgal į plantaciją. Gerai ir žmonėms – eglutės nereikia išmesti ar rūpintis, kur ją padėti.

Vazoninių eglių kaina priklauso nuo dydžio (nuo 80 cm iki 2 m). Anot J.Virbicko, kuo mažesnė eglutė, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus išsaugota ir sugrįš atgal į gamtą. Vazoninių eglučių kainos svyruoja nuo 20 iki 50 eurų.

Gėlininkystės ūkis „Sodo rožė“ Kalėdų eglutėmis internetu prekiauja visoje Lietuvoje, o nuomos paslaugą, kai patys pristato eglutes, o po švenčių jas pasiima, teikia tik Kaune. Šiemet Virbickai svarsto pasiekti ir Vilnių. Kaimo žmogus, pasak J.Virbicko, visada turi daugiau galimybių pasisodinti eglutę savo sodyboje, sudėtingiau miesto žmonėms, gyvenantiems daugiabutyje.