Artimiausiu metu ūkininkai gali atsisakyti lietuviškų grikių – anot jų, dėl menkų kainų šių medingų javų neapsimoka auginti. Ūkininkai teigia, kad kainų mažėjimą nulėmė į Lietuvą iš trečiųjų šalių vežami grikiai. Šiais metais į mūsų šalį buvo importuota daugiau nei 15 tūkst. tonų grikių: 14,794 tūkst. tonų atkeliavo iš Rusijos, 223 tonos – iš Baltarusijos.

Gali nelikti augintojų

Pasak dvidešimt metų ekologiškus grikius auginančio Jono Venslovo, tokių žemų supirkimo kainų, kokias siūlė šiais metais, dar nėra buvę.

„Svarstau, ar kitais metais verta sėti grikius. Jei ir toliau dideliais kiekiais į mūsų šalį bus gabenami rusiški grikiai ir, tikrąja šia žodžio prasme, bus smaugiami sąžiningi ūkininkai, grikių augintojų neliks“, – sakė Rokiškio rajono ūkininkas.

Jis pridūrė, kad Lietuvoje auginamų grikių kokybė nuolat kontroliuojama, todėl jie daug vertesni nei atvežtiniai. Tose šalyse, iš kur jie vežami, kontrolė nevykdoma, todėl neaišku, kokiais cheminiais preparatais grikiai buvo apdoroti ir kokiomis trąšomis tręšti.

„Aš nuolat sulaukiu tikrintojų iš įvairių tarnybų. Jie įvertina laukuose augančius grikius, ar juose nėra glifosato likučių. Tokių atvejų dar nepasitaikė. Noriu pabrėžti, kad atvežtiniai grikiai labai dažnai mūsų šalyje tampa lietuviškais. Atradus juose glifosato likučių, dėmė krinta visiems mūsų augintojams“, – nepasitenkinimą išsakė vyras.

Šiais metais J.Venslovas grikiams buvo skyręs 400 hektarų, iš hektaro prikūlė apie 1,5 tonos.

Sumenko kainos

Trakų rajono ūkininkas Alvydas Verseckas jau realizavo apie 90 tonų ekologiškų grikių.

„Išankstinių sutarčių niekada nesudarau. Bendrauju su viena bendrove, kuriai grikius tiekiu jau 15 metų. Jie visuomet laiku atsiskaito už produkciją, todėl nesidairau, kas už grikius moka brangiau“, – sakė A.Verseckas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio teigimu, grikių supirkimo kainos kiekvienais metais svyruoja. Tačiau šiais metais ekologiškų grikių kainos beveik susivienodino su užaugintųjų įprastiniu būdu.

„Rusija Lietuvai taiko maisto produktų embargą, todėl žemdirbiams darosi neaišku, kodėl valdžia paleido vadžias ir iš šios šalies perka nežinia kokios kokybės grikius. Kodėl mūsų šalies augintojai negali parduoti grikių? Todėl, kad valstybė nereguliuoja šių dalykų“, – dėstė S.Daniulis.

S.Daniulis: „Kodėl mūsų šalies augintojai negali parduoti grikių? Todėl, kad valstybė nereguliuoja šių dalykų.“

Ieško naujų rinkų

Augintojai grikius prisimena kaip pelningą ankstesnių metų kultūrą. Pasak Varėnoje ūkininkaujančio Jono Juodžiukyno, buvo metų, kai už vieną toną grikių gaudavo 1,5 tūkst. litų. Pastaruoju metu kainos sumenko. Praėjusiais metais už toną ekologiškai išaugintų grikių supirkėjai mokėjo 380 eurų, o šiais metais – 250–280 eurų.

„Grikių dar nerealizavau, nes netenkina kaina. Kai kurios mūsų šalies firmos siūlo didesnę kainą, tačiau reikalauja juos supilstyti į didmaišius. Beje, žvalgausi aukštesnių kainų, dairausi ir į kaimyninę Latviją. Ten supirkėjai už toną ekologiškų grikių moka 340–350 eurų“, – sakė J.Juodžiukynas.

Ar kitais metais ūkininkas sės grikių? Pasak pašnekovo, šie medingi javai labai reikalingi sėjomainai, jie pagerina dirvą, kaip kultūra grikiai taip pat labai vertingi. Tačiau nerimą kelia jų supirkimo kainos, kurias sunku prognozuoti. Grikių derlius Varėnos rajone nėra didelis – iš hektaro gaunama apie vieną toną.

Keli to paties rajono ūkininkai, nenorėję viešinti pavardžių, prisipažino, kad praėjusiais metais jie belaukdami palankesnių grikių supirkimo kainų pralošė. Užuot pardavę po 260 eurų už toną, gavo tik po180 eurų už toną.

Augins avižas

Pastarųjų metų grikių supirkimo kainos netenkina ir Trakų rajone ūkininkaujančio Vladislovo Kravčiūno.

„Jei grikiai nereikalingi, mes galime greitai persiorientuoti ir auginti kitas kultūras. Buvau palikęs grikių sėklų sėjai, tačiau jas parduosiu ir sėsiu avižas, nes jos – paklausios. O grikius tegu veža iš Rusijos. Gal jie skanesni nei mūsų, užauginti ekologiniuose ūkiuose“, – teigė pašnekovas.

Pasak V.Kravčiūno, šiais metais ekologiški grikiai supirkėjų nedomino. Kelerius metus iš jo grikius pirkusi bendrovė šiuo metu atsisakė juos supirkti ir neaišku, ar ateityje tai padarys. Grikius ūkininkas kol kas laiko sandėliuose.

„Ši situacija susiklostė dėl to, kad į mūsų šalį buvo įvežta daug grikių iš Rusijos. Kas jiems išduoda leidimus įvežti grikius, jei iš mūsų ūkininkų jie dar nėra supirkti? Kur yra mūsų šalies patriotizmas? Gal iš atvežtinių grikių galima susikrauti didesnį pelną?“ – svarstė V.Kravčiūnas.

Padidėjo importas

Anot Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko, šiais metais grikių iš trečiųjų šalių įvežta beveik dvigubai daugiau, palyginti su tuo kiekiu, kuris buvo įvežtas prieš porą metų. Importuojami grikiai buvo auginami keliant jiems gerokai mažesnius kokybės reikalavimus, todėl jų kaina yra žemesnė. Mūsų šalies grikių augintojai jaučia diskriminaciją tiek dėl sumenkusių grikių supirkimo kainų, tiek dėl išaugusių reikalavimų. Grikiai iš žemdirbių priimami tik atlikus glifosatų kiekio nustatymo tyrimą, kuris anksčiau kainavo 85 eurus, o dabar –125 eurus. Glifosatų kiekio nustatymo tyrimas ūkininkams buvo įvestas praėjusiais metais, kai ekologiškuose grikiuose buvo nustatyta glifosato likučių.

„Tuo metu pagrindiniai didieji supirkėjai įvertino, kad grikiai buvo gauti iš Lietuvos gamintojų. Tačiau mes abejojame. Mūsų manymu, ir šiandien į grikių partijas gali būti įmaišoma grikių, įvežtų iš trečiųjų šalių“, – sakė I.Jankauskas. Jis stebėjosi, kodėl Grūdų augintojų asociacija neturi jokių svertų įvežamų grikių srautui kontroliuoti.

Perteklius rinkoje

UAB „Pirmagra“ vadovo Mindaugo Sakalausko teigimu, grikių poreikis Europoje yra sumenkęs.

„Mes superkame ir ekologiškus, ir įprastiniu būdu išaugintus grikius. Kadangi mūsų partneriai Prancūzijoje grikių kokybei kelia itin aukštus reikalavimus, mes privalome užtikrinti jų kokybę. Jei ekologiškai užaugintų grikių kokybė atitinka europinius reikalavimus, mes už jų toną mokame 280–300 eurų. Už toną grikių, išaugintų įprastiniu būdu, mokame 180 eurų“, – sakė M.Sakalauskas.

Pasak UAB „Lašų duona“ Augalininkystės padalinio produkcijos saugojimo ir pirkimo vadovo Rimvydo Zibolio, rinkoje susidarė grikių perteklius. Todėl nei ekologiški, nei įprastiniu būdu išauginti grikiai supirkėjų nedomina.

„Ankstesniais metais supirkėjai iš Lenkijos, Prancūzijos, Italijos atvažiuodavo grikių nuėmimo metu, o šiais metais jie jau apsirūpinę produkcija. Mes superkame tik įprastiniu būdu užaugintus grikius, už toną mokame 170 eurų, tačiau ir ekologinių ūkių šeimininkai, kurie neturi kur realizuoti savo išaugintos produkcijos, ją mums parduoda“, – teigė R.Zibolis.

Vykdo tyrimus

Algintė Serapinaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė

2018 metais buvo atrinkti 57 grūdų ir jų produktų (iš jų 45 grikių, 3 kvietinių miltų, 2 rugių ir 5 kviečių) mėginiai.glifosato likučiams nustatyti. 34 mėginiai buvo atrinkti iš ūkininkų, 3 – iš grūdų perdirbimo įmonių, 20 mėginių atrinkta rinkoje. Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto kol kas gauti 42 mėginių tyrimų rezultatai. Reikalavimų neatitiko tik 1 grikių kruopų mėginys. Grikiuose, kurių kilmės šalis Rusija (pagaminta Latvijoje), buvo viršytas teisės aktuose nustatytas didžiausias leistinas glifosato kiekis. Likusiuose mėginiuose jo nebuvo rasta.

Vertinant 2016–2018 metų tyrimų duomenis dėl glifosato, šio pesticido pavieniuose grikių mėginiuose nustatoma kasmet. 2016 metais didžiausią leistiną koncentraciją viršijančių glifosato likučių buvo aptikta 4 grikių mėginiuose, jų kilmės šalis buvo Lietuva. 2017 metais 2 lietuviškų grikių kruopų mėginiai neatitiko teisės aktų reikalavimų, o 2018 metais reikalavimų neatitiko 1 grikių kruopų, kurių kilmės šalis – Rusija, mėginys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kol kas dar nėra gauti visų šiais metais atrinktų mėginių tyrimų rezultatai.

Importo kontrolės metu grikiai gali būti tiriami dėl aflatoksinų, pesticidų, taip pat ir dėl glifosato.

Faktai

• Praėjusiais metais grikių derlius Lietuvoje siekė 53,2 tūkst. tonų.
• 2016 metais iš viso į Lietuvą importuota 8,557 tūkst. tonų rusiškų grikių, o 2017 metais – 14,325 tūkst. tonų.