Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvių gaminami pašarai – ne tik savai, bet ir užsienio rinkai

Kooperatyvas „Dobilas“ (Radviliškio r.) neapsiriboja viena veiklos sritimi, o prieš kelerius metus išbandė dar vieną sritį – pašarų gamybą. Ir neapsiriko: jo gaminami pašarai paklausūs, o nauja pašarų gamybos bazė, kuri šiemet baigiama įrengti pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, leis pasiūlyti rinkai pašarus, paruoštus pagal naujovišką technologiją.

Nėrė į naują sritį

Miškių kaime veikiantis ŽŪK „Dobilas“ pernai deklaravo 279 ha dirbamosios žemės. Daugiausia čia auginami cukriniai runkeliai, grūdinės kultūros ir kukurūzai. Tačiau kooperatyvas užsiima ne tik žemės ūkio veikla, bet teikia ir kitas paslaugas: renovuoja pastatus, tvarko melioracijos įrenginius ir hidrostatinius, tiesia ir remontuoja kelius.

Įžengęs į trečiąjį veiklos dešimtmetį, kooperatyvas ėmėsi naujos veiklos. Jis jau antrus metus gamina ir parduoda kokybiškus, ilgiau išsilaikančius pašarus galvijams.

Kooperatyvas Lietuvos, Latvijos, Lenkijos galvijų augintojams parduoda po 800 kg sveriančius ritinius supresuotų drėgnų pašarų – kukurūzų ir cukrinių runkelių išspaudų mišinius.

Silosuotus ir pakuotus pašarus perka ne tik Lietuvos ūkininkai, kooperatyvas nemažą dalį pagamintos produkcijos realizuoja ir kaimyninėse šalyse.

Pasiūlys ūkininkams naujovę

Kadangi rinkoje didėja konkurencija, buvo nutarta ieškoti naujų strateginių sprendimų ir gamybos plėtros alternatyvų. Kooperatyvo vadovai ir pajininkai nusprendė pasirinkti naujovišką pašarų ruošimo technologiją.

Kooperatyvas pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Naujajai pašarų ruošimo bazei pastatyti ir įrengti kooperatyvas sulaukė ES fondų finansinės paramos. Skirto finansavimo intensyvumas – 40 proc. Sutartį vykdyti beveik 4 mln. eurų vertės projektą ŽŪK „Dobilas“ pasirašė dar 2016 metais. Didžioji dalis – 2,33 mln. eurų – buvo skirta specifinei cecho įrangai įsigyti, dar 1,64 mln. eurų skirti statybos darbams.

Nuspręsta gaminti ir užsakovams tiekti naują produktą – susmulkintus džiovintus kombinuotuosius pašarus galvijams, kiaulėms, paukščiams ir kitiems gyvūnams. Įgyvendinamo projekto tikslas – plėtoti augalininkystės produkcijos (šakniavaisių, grūdinių kultūrų, kitų priedų) perdirbimo procesus, gaminti novatoriškus produktus vietos ir užsienio rinkoms. Taip pat gaminti kombinuotus pašarus galvijams, kiaulėms, paukščiams ir kitiems gyvūnams šerti.

Kombinuotieji pašarai bus gaminami iš kooperatyvo pajininkų užaugintų pašarinių veislių runkelių bei nekondicinių, maistui netinkamų morkų, bulvių ir grūdinių kultūrų – kviečių, miežių. Kooperatyvas pašarams gaminti produkciją supirks ne tik iš savo pajininkų, bet stengsis padėti ir jauniesiems ūkininkams, kuriems yra gana sudėtinga realizuoti nedidelius kiekius turimos produkcijos. Jaunieji ūkininkai kooperatyvui galės parduoti savo ūkiuose užaugintas nekondicines daržoves, bulves bei grūdines kultūras. Taigi, pasinaudojęs KPP parama ir įrengęs modernią gamybos bazę, kooperatyvas dar labiau sustiprins savo pozicijas rinkoje gamindamas ir užsakovams parduodamas aukščiausios kokybės žemės ūkio produktus. Produkciją planuojama tiekti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkoms.

Tempas bus didelis

Naujos pašarų gamybos bazės, įrengtos pasinaudojus ES parama, plotas – 8 tūkst. kv. m. Čia sumontuota džiovykla, kūrenama biokuru ir suteikianti išskirtines sąlygas išdžiovinti daug drėgmės turinčią produkciją, derinama kita technologinė įranga – tankintuvas, transporteriai, smulkinimo, valymo, fasavimo ir kt. įrenginiai.

Šakniavaisiai bus išpilami į specialų priėmimo kanalą, kuriuo pateks į plovyklą. Nuplautos, nuvalytos daržovės ir šakniavaisiai transporteriu bus supilami į smulkintuvą, po to susmulkinta žaliava bus džiovinama džiovykloje. Kooperatyvo direktorius Sigitas Valantiejus paaiškino: džiovykloje nebus kūrenama kietuoju kuru, energija bus gaminama šiuolaikiškais būdais, gamyboje bus diegiami dūmų filtrai, todėl aplinkos tarša – minimali, bus tausojama aplinka. Susmulkinta ir išdžiovinta pašarų masė sumaišoma, paskui bus granuliuojama, kitaip tariant, bus gaminami vadinamieji pašarų „čipsai“. Baigiamasis gamybos etapas – pašarai sufasuojami į užsakovų pageidavimu nurodyto dydžio tarą.

S.Valantiejaus teigimu, darbo tempas bus spartus,per parą planuojama pagaminti 2 tūkst. t džiovintų aukštos kokybės pašarų. Tai bus visiškai naujas ir inovatyvus produktas mūsų šalyje. Iš daržovių plovyklos vanduo bus išsiurbiamas ir išvežamas išlieti į laukus, nes jame daug vertingų maistinių medžiagų.

Džiovinti, kokybiškai paruošti maistingi pašarai bus skirti pieniniams ir mėsiniams galvijams, taip pat kiaulėms, žirgams, avims, ožkoms, kailiniams žvėreliams šerti ir paukščiams (vištoms, žąsims, kalakutams ir kt.) lesinti. Išdžiovintus pašarus lengviau transportuoti, ilgesnis jų galiojimo laikas.

Kas gali teikti paraiškas

Iki rugsėjo 30 d. renkamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Šiuo paraiškų rinkimo etapu projektams pagal paminėtą veiklos sritį įgyvendinti skirta 28 803 132 Eur paramos lėšų, jas lygiomis dalimis paskirstant 10 Lietuvos apskričių. Paraiškos renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Projektai finansuojami Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšomis.

Galimi pareiškėjai – juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paramos paraiškos, pateiktos pareiškėjo kartu su partneriu, nepriimamos.

Reikalavimai pareiškėjams

Vienas iš tinkamumo skirti paramą reikalavimų – projektas turi atitikti įgyvendinimo taisyklėse nurodytą prioritetą, bent vieną tikslinę sritį ir prisidėti prie bent vieno kompleksinio tikslo įgyvendinimo.

Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklos arba iš žemės ūkio veiklos perdirbant dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojant užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodaros veikla per ataskaitinį laikotarpį (vienus metus iki paraiškos pateikimo) privalo sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų (pajamos iš žemės ūkio veiklos vertinamos pagal žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 patvirtintą žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodiką). Šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų ūkiuose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus arba perdirba iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Paramos žemės ūkio produktų rinkodaros veiklai gali kreiptis mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu arba žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje išaugintos produkcijos, ir gaunantys iš šios veiklos pajamų juridiniai asmenys. Nepertraukiamai užsiimti veikla tolygu, kai kiekvieną mėnesį juridiniai asmenys vykdė žemės ūkio produktų perdirbimo bei žemės ūkio veiklą ir perdirbo dalį valdoje išaugintos produkcijos bei gavo iš šios veiklos pajamų.

Pareiškėjas paraiškos pateikimo metu turi turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus (pažymas, leidimus ir kitus dokumentus), susijusius su žemės ūkio produktų perdirbimo veikla.

Taip pat pareiškėjai kartu su paraiška turi pateikti Regioninio aplinkos apsaugos departamento išduotą pažymą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Esant būtinybei poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais atvejais iki paraiškos pateikimo.

Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktams (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) perdirbti ir (arba) rinkodarai. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas. Jei galutinis produktas yra ne Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas, jis turi būti skirtas maistui ir (arba) pašarams.

Paramos intensyvumas

Paramos gavėjams finansuojama 40 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų. 50 proc. intensyvumo parama gali būti skiriama gaminantiems ekologiškus žemės ūkio produktus asmenims (jei po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu įsipareigojama perdirbti tik sertifikuotą ekologišką žaliavą) bei pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Didžiausia paramos suma juridiniams asmenims vienam projektui negali viršyti 1,3 mln. Eur, o 2014–2020 metų laikotarpiui – 4 mln. Eur. Juridiniams asmenims, kurie perdirbę žemės ūkio produktus pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. Eur vienam projektui ir iki 4 mln. Eur pagal šią priemonę 2014–2020 metų laikotarpiui.

Atrankos kriterijai ir balai

Pateikti projektai vertinami suteikiant balus už atitiktį KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems 11 atrankos kriterijų. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 privalomieji balai. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.

Atkreipiame dėmesį, kad, jei pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė, suteikiama 10 balų, o jei pareiškėjas yra vidutinė įmonė – 5 balai. Nauja tai, kad pareiškėjui suteikiami atrankos balai, jei jis įsipareigoja įgyvendinęs projektą eksportuoti perdirbtus žemės ūkio produktus. Pirmumo balai taip pat teikiami pareiškėjams, kurie 2014–2020 m. dar nepasinaudojo ES parama pagal šią veiklą, projektams, kuriems įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, projektams, kuriuose numatyta diegti inovacijas, vystomos beatliekės technologijos bei įgyvendinamiems savivaldybėje, kurioje didesnis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis lyginant su apskrities vidurkiu. Atrankos balai taip pat suteikiami, jeigu pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pareiškėjas gamina ekologiškus žemės ūkio produktus ir (arba) vykdo jų rinkodarą, perdirba vietinę žaliavą,taip pat projektams, kurie įgyvendinami vaisių, uogų, daržovių, mėsos, pieno sektoriuose.

 

Jei atliekamas papildomas paramos paraiškų vertinimas, pareiškėjai reitinguojami šia eilės tvarka:

  • didesnis pareiškėjo visų darbuotojų draudžiamųjų pajamų (bruto) vidurkis 2018 m;
  • mažesnė prašoma paramos suma.

 

LOGOspalv

Rekomenduojami video