Nors grybų auginimo technologija yra gerokai sudėtingesnė nei kitų žemės ūkio kultūrų, ši sritis ūkininkams ir verslininkams – įdomi. Todėl pastaraisiais metais šalyje auginami ne tik pievagrybiai, bet ir kiti egzotiški grybai.

Mūsiškiai suvartoja mažai

Lietuvoje auginami pievagrybiai – paklausūs grybai. Didžioji jų dalis eksportuojama. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 metais iš Lietuvos augintojų šviežiam vartojimui buvo supirkta – 2 420,581 tonų pievagrybių, kurių kilogramo kaina be PVM siekė 1,58 Eur. Praėjusiais metais šviežiam vartojimui buvo supirkta 2 084,981 tonų pievagrybių, kurių kilogramas kainavo 1,68 Eur (be PVM). Statistika byloja, kad pastaraisiais metais didėja pievagrybių supirkimas perdirbimui. Iš Lietuvos augintojų 2018 metais buvo supirkta daugiau nei 10 tonų pievagrybių, jų kilogramas kainavo 1,23 Eur (kaina be PVM). Praėjusiais metais pievagrybių perdirbimui buvo supirkta beveik 19 tonų, už kilogramą grybų buvo mokėta vienu centu brangiau nei ankstesniais metais.

Teigiama, kad tai – tik maža dalis produkcijos, kurią suvalgo lietuviai, nes didžioji dalis grybų iškeliauja į užsienį. Skaičiuojama, kad per metus vienam lietuviui tenka apie pusę kilogramo grybų.

Grybus eksportuoja

Daugiau nei du dešimtmečius baltagalviai ir rudagalviai pievagrybiai dera UAB „Emega“, įsikūrusioje Plungėje. Šios bendrovės direktorius Gastonas Montvilas neįvardijo, kiek pievagrybių per metus užauginama bendrovėje, tačiau patvirtino, kad didžioji dalis grybų – eksportuojama. Užsieniečiai labiau vertina ruduosius pievagrybius, dėl juose esančio didesnio baltymų kiekio. O lietuviai – baltuosius. „Mūsų kraštiečiai labiau įpratę prie baltų pievagrybių, todėl juos tiekiame nuolat, o ruduosius – pagal paklausą“, – sakė G.Montvilas.

Baltieji pievagrybiai auginami ir UAB „Baltic Champs“ Širvintų padalinyje. Šio padalinio ūkio dalies vadovas Algimantas Butkevičius sakė, kad dviejuose grybynuose per metus užauginama apie 5 tonas šviežių pievagrybių. Lietuvos vartotojai tokio kiekio nesuvartoja, todėl beveik visi pievagrybiai, apie 80 proc., eksportuojami. Didžioji dalis grybų iškeliauja į Skandinavijos šalis: Suomiją, Norvegiją bei Švediją. Pievagrybius perka ir mūsų kaimynai – latviai bei estai.

Žavi valgomieji danteniai

Mūsų kraštiečiams rūpi ne vien pievagrybiai, bet ir egzotiški grybai. Pastaruoju metu dėl maistingų ir gydomųjų savybių populiarėja valgomieji danteniai, dar vadinami shiitake, arba „miegančiojo Budos grybai“. Juose gausu B grupės vitaminų, magnio, fosforo, seleno, kalio, vario, cinko mineralų.

Ekologiškai išaugintus valgomuosius dantenius vartotojams tiekusios UAB „Geri produktai“ darbuotoja Edita Pinkevičienė sakė, kad valgomuosius dantenius – išskirtinius produktus – mūsų šalies gyventojai yra pamėgę. Šiuo metu bendrovė grybų nepardavinėja, nes ieško naujų valgomųjų dantenių augintojų.

Užsakovams grybus planuoja tiekti Ignalinos rajono gyventojas Ignas Bulotas. Jaunas vyras prisipažino, kad šiuo metu jis dar tik eksperimentuoja savame ūkyje, todėl išaugina nedidelius kiekius grybų, kurių skonis primena riešutus.

„Kaip ir daugelis rytietiškų grybų, valgomieji danteniai auginami ant medžių kamienų. Aš juos auginu ant ąžuolinių rąstų, į kuriuos yra įterpta grybiena. Grybams stengiuosi sukurti kuo artimesnes natūralioms augimo sąlygas“, – sakė pašnekovas.

Auginami triufeliai

Mokslininkai Lietuvoje augina pačius brangiausius pasaulyje grybus – trumus, dar vadinamus triufeliais, kurių pasaulyje yra šimtai rūšių. Teigiama, kad ne visos jų rūšys vertingos maistiniu požiūriu. Vertingiausios trumų rūšys: baltasis trumas, kurio kilogramas kainuoja 7 tūkst. eurų ir daugiau; juodasis trumas, kurio kilogramo kaina siekia iki 4 tūkst. eurų; Burgundijos trumas, kainuojantis apie 400 Eur/kg.

Literatūroje trumai vadinami kulinarijos deimantu, stebuklingu obuoliu, juodąja karaliene

Šis gumbo pavidalo grybas – ypatingas delikatesas. Jis auga viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, prie įvairių medžių. Trumų skonis ir kvapas šimtmečius vilioja viso pasaulio gurmanus. Burgundijos trumai per bendrą projektą, kurį atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) filialo, Klaipėdos universiteto bei Rygos technikos universiteto Liepojos filialo mokslininkai, buvo įveisti ir mūsų šalyje, šešiose bandomosiose plantacijose. Tačiau, pasak šio projekto partnerio LAMMC Miškų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Kęstučio Armolaičio, per septynerius metus Burgundijos trumų derliaus dar nesulaukta.

Grybai – ne verslui

Nors derliaus dar nesulaukė, dr. K.Armolaitis sakė, kad Burgundijos trumų įveisimas mūsų šalyje pavyko. Prancūzijoje Burgundijos trumu buvo infekuoti paprastojo ąžuolo ir paprastojo lazdyno sodinukai, vėliau buvo įveistos paprastojo ąžuolo mikorizuoto Burgundijos trumu ir paprastųjų lazdynų, kurių šaknys mikorizuotos trumų grybiena, bandomosios plantacijos.

„Daug kas apie šiuos grybus klausinėja. Tačiau aš jų dar neradau, tik žinau, kad jie auga ir tai malonu. Kai tik rasiu Burgundijos trumų, iš karto informuosiu visuomenę, parašysiu straipsnį, kaip ir ką daryti, kokiame dirvožemyje auginti ir t. t. Šie grybai – ne verslui. Latviai buvo suplanavę jų auginti hektarais, tačiau nesiėmė“, – tvirtino mokslininkas.

Trumų verslo galimybėmis dėl aukštų grybų pardavimo kainų domėjosi nemažai ir mūsų šalies ūkininkų bei verslininkų. Jiems, prieš kelerius metus asociacijoje „Slėnis Nemunas“ paskaitas apie trumų fermas ir patirtį Suomijoje bei Kaire skaitė trumų auginimo specialistas dr. Salem Shamekh. Asociacijos „Slėnis Nemunas“ KTPC vadovė Irena Kubiliūtė-Vedeikienė tvirtino, kad ketinančių pradėti verslą ūkininkų tuo metu nebuvo ir iki šiol neatsirado. Galbūt dėl to, kad jų derliaus reikia laukti septynerius metus ir dar ilgiau, o sulaukus tektų grybų ieškoti į pagalbą pasitelkiant kiaules ar specialiai tam apmokytus šunis, mėgstančius trumų kvapą.

Tai įdomu

• Prancūzija yra didžiausia trumų tiekėja. Šioje šalyje kasmet nuimamas 30 tonų šių grybų derlius. XIX amžiaus pabaigoje derlius siekdavo net iki 1 000 tonų.
• 2004 metais labai retas baltasis Italijos trumas buvo parduotas aukcione už 28 tūkst. svarų sterlingų (apytiksliai 33 tūkst. eurų).
• Italai baltuosius trumus laiko geresnio skonio negu juoduosius trumus.
• Viltšyro grafystėje (Pietvakarių Anglija) iki 1930 metų, norint rinkti trumus, reikėjo gauti karališkąjį leidimą.
• Literatūroje trumai vadinami kulinarijos deimantu, stebuklingu obuoliu, juodąja karaliene, nederlingų žemių brangakmeniu, aromatingu grynuoliu arba juoduoju perlu.

• Senovės graikai ir romėnai trumus laikė delikatesais, afrodiziakais ir vaistais.