Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvos sunkiaisiais arkliais jau domisi japonai

Patyrusių arklių augintojų teigimu, Lietuvos sunkiųjų veislių arklių kasmet daugėja. Vien Joniškio rajono Skilvionių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) jų augina per pusšimtį, taip padėdama išsaugoti vertingą genofondą.

Tokių ūkių galėtų būti ir daugiau. Tą skatina daryti ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Perspektyvų teikia ir šiais arkliais susidomėjusių užsieniečių apsilankymai.

Svarbiausi ūkyje

Nuo mažens su arkliais nesiskiriantis Skilvionių ŽŪB vadovas Juozas Pociūnas pamena, kad arklius augino jo tėtis, jis įskiepijo meilę gyvuliams, o ypač arkliams ir jam. Tad Juozas neįsivaizduoja savo veiklos vien ariant, sėjant ir kuliant. Jam reikalingas gyvybingesnis ūkis. Tokį ir sukūrė. Laiko arklius, karves, jaučius, telyčias ir veršelius.

Pasak bendrovės direktoriaus, šį pavasarį jų ūkyje iš viso prižiūrima beveik 680 galvijų: 222 melžiamos karvės ir 394 vienetai prieauglio. Tačiau patys svarbiausi jų ūkyje yra Lietuvos sunkieji arkliai. Nacionalinei mokėjimo agentūrai jie yra įsipareigoję iki 2020 metų jų auginti mažiausiai pusšimtį, nors augina daugiau – dabar rūpinasi 63 arkliais, iš jų iki 1 metų – 17, nuo 1 metų – 46.

„Ne visus išaugintus arklius pasiliekame, dalį jų rudenį parduodame. Be to, būna, kad kuris suserga, kartais reikia parduoti net kumelę. Su gyvuliais pasitaiko visokių išbandymų. Kartą vienas paskui kitą krito net keletas labai perspektyvių arklių. Net pamanėme, kad kas nors juos apnuodijo, nes kitos priežasties nesugalvojome“, – pasakojo ūkio šeimininkas. Jis pridūrė, kad su arkliais, kurie jam labai brangūs, nutinka visko, todėl stengiasi kiek įmanoma geriau jais rūpintis, to moko ir savo darbuotojus.

Lietuvos sunkieji

Patirtis didelė

J.Pociūnas apgailestaudamas pasakojo, kad mažai liko tokių bendrovių kaip Skilvionių ŽŪB. Pavyzdžiui, Krakių arklių augintojai irgi turėjo labai gražią arklių bandą, bet ją jau likvidavo. Nematė perspektyvos, neliko kam prižiūrėti. „Aš pats iš jų nupirkau 4 Lietuvos sunkiųjų veislės arklius“, – sakė J.Pociūnas.

Skilvionių ŽŪB kasmet naudojasi KPP parama pagal priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Jų gyvenimiška patirtis tokia didelė, kad patys jie perka tik tada, kai mato, ko ūkyje jiems dar trūksta. Visą pamainą užsiaugina patys ir už kiekvieną arklį gauna paramą, pasikeičia ar įsigyja tik eržilus.

Žvalgosi japonai

Iš viso bendrovė deklaruoja 1 369 ha žemės. Gyvulių pašarams sėja žolinius augalus, miežius, kviečius, rapsus, žirnius, pupas, avižas, kukurūzus. Lietuvos sunkiųjų veislės arklius patys veisiantys skilvioniškiai džiaugiasi, kad užsiaugina puikią pamainą savai bandai atnaujinti, netrūksta ir besidominčių pirkėjų. Šiemet Lietuvos sunkiaisiais arkliais susidomėjo japonai. Tai teikia vilčių, kad atsivers rinka ir į Japoniją. Juozas sakė gerai nežinąs japonų arklių augintojų poreikių, tačiau džiaugėsi, kad būtent ši veislė sudomino tolimosios šalies atstovus.

„ES parama turi didelės reikšmės nykstančių arklių veislėms išsaugoti. Ji labai reikalinga. Šį pavasarį Šeduvos žirgyne vyko eržilų vertinimas, buvo gražu pažiūrėti. Kiekvienais metais žirgų būklė gerėja, jie gražėja. Mūsų eržilai nedalyvavo, nes jie jau buvo įvertinti praėjusį kartą. Tad šitoje srityje pažanga juntama. Žmonės galėtų laikyti daugiau arklių ir gauti išmokas“, – patirtimi dalijosi ilgametis arklių augintojas J.Pociūnas.

Lietuvos sunkieji

Renkamos paraiškos

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ gauti priimamos nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. birželio 7 d. Šiam KPP priemonės paraiškų rinkimo etapui skirti 5 274 143 eurai paramos lėšų.

Primenama, kad nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvuliai ar paukščiai turi būti įregistruoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC). Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjai privalo atnaujinti ŽŪIKVC Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos pieninių galvijų, arklių, kiaulių ir avių veislininkystės posistemiuose esančius duomenis.

Nacionalinė mokėjimo agentūra apskaičiuos mokėtiną sumą, remdamasi paramos paraiška ir prie jos pridėtų dokumentų duomenimis bei atsižvelgdama į administracinių patikrų bei patikrų vietoje rezultatus. Mokėtina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į metinį paramos gavėjo pagal šią veiklą įsipareigotų išlaikyti kiekvienos gyvūnų rūšies skaičiaus SG vidurkį, jis apskaičiuojamas kiekvieno mėnesio 1 d. Jei pateiktas prašymas dėl ūkinių gyvūnų keitimo, SG vidurkis apskaičiuojamas nuo prašymo pateikimo datos.

Priemonė finansuojama Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis.

Pagrindiniai įsipareigojimai

Primenama, kad gaunantieji kompensacines išmokas už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą ūkininkai įsipareigoja:

  • laikytis gyvūnų gerovės, gyvūnų sveikatingumo, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo, veislinių kiaulių ženklinimo ir registravimo taisyklių reikalavimų;
  • išlaikyti paramos paraiškoje deklaruotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičių 5, 6 arba 7 metus ir vykdyti veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutiniųjų įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos;
  • ūkinius gyvūnus ir naminius paukščius veisti tik grynuoju veisimu, t. y. poruoti tik tos pačios veislės ūkinius gyvūnus arba naminius paukščius;
  • dalyvauti įgyvendinant teisės aktų pripažintos veislininkystės institucijos selekcinę programą;
  • vykdyti gyvulių produktyvumo tyrimus pagal galiojančias pripažintų veisimo organizacijų selekcines programas;
  • dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių priežasčių sumažėjus pagal priemonę deklaruotų ūkinių gyvūnų skaičiui, per 30 kalendorinių dienų informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir pateikti tai įrodančius dokumentus bei atnaujinti duomenis apie ūkinių gyvūnų pokyčius valdoje.

Atkreipiamas dėmesys, kad:

  • keičiant bent vieną paramos paraiškoje deklaruotą vištinę žąsį į tokios pat kilmės kitą, užpildyti taisyklių 5 priede nustatytos formos prašymą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pareiškėjui / paramos gavėjui patogiu informavimo būdu (paštu, el. paštu) per 30 kalendorinių dienų nurodyti paramos paraiškoje deklaruotos vištinės žąsies tapatybės nustatymo numerį ir pateikti naujai deklaruojamos vištinės žąsies kilmės sertifikatą bei tapatybės nustatymo numerį;
  • keičiant bent vieną paramos paraiškoje deklaruotą arklį, galviją, kiaulę, avį į tokios pat kilmės kitą, užpildyti taisyklių 5 priede nustatytos formos prašymą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pareiškėjui / paramos gavėjui patogiu informavimo būdu (paštu, el. paštu) per 30 kalendorinių dienų nurodyti paramos paraiškoje deklaruotų arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį, pateikti naujai deklaruojamų arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį ir atnaujinti duomenis apie ūkinių gyvūnų pokyčius valdoje.

 

LOGOspalv

Rekomenduojami video