V.Bagdono ūkio bandoje žiemoja 150 limuzinų.

Pačiame Lietuvos pakraštyje, pasienyje su Lenkija esančiame Pagraužių kaime (Kalvarijos sav.) gyvenantis ir ūkininkaujantis Vincas Bagdonas, išgirdęs, jog šiemet griežtės reikalavimai mėšlo tvarkymui ūkiuose, lengviau atsidūsta: ūkininkas dar 2006 metais statėsi naują fermą ir tada įsirengė mėšlides bei srutų talpyklas, todėl jau yra įgyvendinęs aplinkosaugos reikalavimus savo ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje. Nors buvo nelengva, šiandien šiam ūkininkui jau nebereikia sukti galvos dėl mėšlo ir srutų laikymo. Deja, dar yra daug smulkių ūkių, kuriems šie dideli ir nemenkų investicijų reikalaujantys darbai dar prieš akis.

Didėja reikalavimai

Žemės ūkio specialistų, mokslininkų pastebėjimu, Lietuvoje nemažai gyvulininkystės ūkių, neturėdami mėšlidžių arba jas turėdami per mažos talpos laikomų gyvulių skaičiui, ne augalų vegetacijos metu mėšlą veža į laukus ir ten jį laiko krūvose. Priekabos išverčiamos netvarkingai, mėšlas pilamas krūva prie krūvos, jos neuždengiamos.

Todėl pernai bendru žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu buvo patvirtintas naujas mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuris įsigalios nuo šių metų lapkričio 15 d. Jame numatoma, kad mėšlas galės būti saugomas tik tinkamai įrengtose mėšlidėse, žiemos metu nebus galima jo vežti į laukus, o kitu metų laiku tirštąjį mėšlą laikyti laukuose bus galima ne ilgiau kaip 6 mėnesius ir tik tam tinkamai pasirengus.

Mėšlo laikymui turės būti parenkama tokia vieta, kad jo rietuvių neapsemtų paviršiniai vandenys, esanti ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Jei laikymo vieta įrengiama arčiau kaip 800 m iki gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų, mėšlo kaupas turės būti uždengtas.

Be to, ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, ant dirvos paviršiaus turės būti formuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Laikymo vieta turės būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris saugos, kad susidariusios srutos neištekėtų už jo ribų.

V.Bagdonas: „Šiandien gyvulių supirkimo kainos lygiai tokios pat, kokios buvo prieš 10 metų, o gal net ir mažesnės. Dėl to mums labai didelis minusas.“

Pasirūpino mėšlu ir srutomis

Įsirengus mėšlides, Pagraužių kaimo ūkininkui nėra jokios būtinybės mėšlą žiemą laikyti laukuose. V.Bagdonas pasakojo, kad jo ūkio mėšlidėje telpa ir kaupiasi apie 600 kubinių metrų mėšlo, o srutų kauptuvuose – apie 300 kubinių metrų srutų. Pavasarį V.Bagdonas mėšlą iš mėšlidės tiesiai veža į laukus, tada lėkščiuoja, aria žemę. Taip tvarkosi nuo 2006 metų.

Jis pastebi, kad ūkininkai, kurie veža mėšlą į laukus artėjant šalčiams, rudenį labai subjauroja kaimų kelius. Tada žmonės turi didelių problemų su neišvažiuojamais keliais. „Aš pats nevežu, nes jau 14 metų dirbu naujoviškai ir dabar nematau jokių problemų. Kas nori įvykdyti reikalavimus, tas ir įvykdo“, – sakė jis, neneigdamas, kad finansiškai tą padaryti tikrai labai sunku.

Galvijų ūkio šeimininkas gali ramiai ūkininkauti, nes žino, kad nei srutos, nei mėšlas nepateks į aplinką ir neužterš dirvožemio. Ūkio mėšlidės dugnas betonuotas, išklotos apsauginės plėvelės, pagal visus reikalavimus įrengti srutų rezervuarai. „Pas mane ūkyje viskas sutvarkyta, kaip priklauso“, – tikino Pagraužių kaimo ūkininkas.

Kainavo dvigubai

Vinco ūkyje auginami grynaveisliai limuzinų veislės mėsiniai galvijai. Sausio mėnesį ūkininkas savo bandoje skaičiavo turįs 150 limuzinų, bet galėtųjų auginti iki 200. Tačiau, kai bandą buvo išplėtęs iki kelių šimtų, pajuto, kad jam tokių apimčių jau per daug. Todėl laiko nuo 150 žiemą iki 160–170 limuzinų vasarą. Rudenį apimtis sumažina, nes dalį jų parduoda.Kitų ūkininkavimo sričių V.Bagdonas nesiima, jam patinka mėsiniai galvijai. Ūkyje dirba apie 190 ha žemės, dalis iš jų– pievos.

Vieni sunkiausių V.Bagdonui buvo 2005–2006 metai, kai ėmėsi modernizuoti ūkį ir statėsi fermą.Teko skolintis pinigų bankuose, prašyti Europos Sąjungos paramos. 2004 metais pagal parengtą projektą galvijų fermą jis planavo su parama pasistatyti už 240 tūkst. tuomečių litų (69,5 tūkst. eurų), o realiai ji kainavo 500 tūkst. litų (144,8 tūkst. eurų). Vyras pamena, kad labai brango statybinės medžiagos, darbų paslaugos. „Stipriai pykau, bet buvau prisiėmęs labai didelius įsipareigojimus, todėl tęsiau darbus ir dabar esu patenkintas, kad tai ištvėriau“, – VL sakė V.Bagdonas, pridurdamas, jog po kelių metų tokią kaip jo fermą pasistatyti ir įsirengti jau kainavo apie milijoną.

Bagdonų ūkio mėšlidėje gali tilpti apie 600 kubinių metrų mėšlo, todėl nereikia jo sandėliuoti laukuose.

Vertina tai, ką turi

Šiandien V.Bagdonas džiaugiasi, kad viską susitvarkė „viename projekte“: ir galvijus turi kur žiemą laikyti, ir nebereikia sukti galvos, kaip tvarkyti mėšlą bei srutas, kad neužsiterštų aplinka. Ūkininkas po 14 metų jau galėtų lengviau atsikvėpti, tik stebi, kad produkcijos supirkimo kainos per mažos.

„Šiandien gyvulių supirkimo kainos lygiai tokios pat, kokios buvo prieš 10 metų, o gal net ir mažesnės. Dėl to mums labai didelis minusas“, –pagrindinę ūkio problemą išsakė V.Bagdonas.

Limuzinus jis augina tiek mėsai, tiek veislei. Iš jo ūkio galvijai išvažiuoja tolesniam auginimui į Italiją, Turkiją ir kitur. Kam reikia, tas perka ir veislei. Mat V.Bagdonas jau 19 metų dirba ir ta kryptimi.

Formuoti ūkį jis pradėjo nuo trijų limuzinų veislės telyčių ir nuo tada augina grynaveislius galvijus. „Aš dirbu su grynaveisliais limuzinais ir nesimėtau, jau geriau viena šaka visą laiką – tik mėsiniai galvijai ir daugiau niekas kitas“, – sakė mėsinių galvijų augintojas.

Vincas stebi tendencijas pasienyje su Lenkija, nes jo ūkis visai greta, ir paskaičiuoja, kaip jam apsimokėtų, jeigu 190 ha „paleistų“ kitam tikslui. Net į Žemės ūkio ministeriją skambino ir ten dirbantiems paaiškino. „Galiu išparduoti savo galvijus, o 190 ha „paleisti“ tiesioginėms išmokoms nenašiose žemėse, lenkai atvažiuotų dirbti, ir aš galiu iš tų išmokų gyventi, bet pats dirbu savo ūkyje ir noriu, kad mano ūkis klestėtų. Man pačiam malonu dirbti su veisliniais galvijais“, – sakė jis.

Dauguma pasienio gyventojų atsisakė ūkinių darbų–aplinkui žemes dirba lenkai, o jie gauna išmokas. Tuo tarpu V.Bagdonas ūkyje dirba pats, jam reikia įsigyti žemės ūkio technikos, ši lūžta, reikia remontuoti, vėl į ją investuoti pinigų. Tačiau vyras sako, kad jis vis tiek labiau nori žemę dirbti, nes jam patinka ir ji, ir veisliniai galvijai.

Norų neužtenka – lemia pinigai

Iki ūkininkavimo Vincas buvo dirbęs žemės ūkio bendrovėje, tuometiniame kolūkyje, o ilgiausiai – buvusioje Marijampolės maisto pramonės automatų gamykloje. Jam šiame kolektyve labai patiko ir jis jautė, kad yra vertinamas darbe, bet mirus tėčiui sūnus grįžo į kaimą pas mamą.

Kaip pats sako, iš kaimo išėjęs niekada negalvojo grįžti, bet taip jau susiklostė. Čia sukūrė šeimą ir to nesigaili. Abu sūnūs baigė universitetus, turi gerus darbus, gyvena mieste ir į kaimą grįžti nenori. Žmona Alina – miestietė, bet kaime apsiprato ir keisti vietos nenori. A.Bagdonienė dirba Liubavo mokykloje rusų ir anglų kalbų mokytoja. Vincui užtenka darbų ūkyje. Savo ūkį pagal dydį šeimininkas priskiria šeimos ūkiams, nes, jo teigimu, ūkis nėra didelis.

Bagdonai turi kaimynų, su kuriais pabendrauja, pažįsta ūkininkų, kurie augina gyvulius ir mano, kad bus sunku įgyvendinti mėšlo tvarkymo reikalavimus. „Kai aš viską pasidaręs, tai man jau ramu, bet kaimynams tikrai bus labai sunku įgyvendinti tokius užmojus – pardavimai prasti, mažai moka, o vis tik reikalaus, kad dirbtų žmonių brigada, pats nieko nepadarysi, reikės samdytis žmones. Darbus atsiras kas padarytų, nes jeigu yra mokančių, tai yra ir dirbančių. Bet viską lemia pinigai“, –svarstė jis.

Patiems – per sunki našta

Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktą statistinę informaciją, Kalvarijos savivaldybėje yra įregistruotos 1436 žemės ūkio valdos. Savivaldybėje vyrauja mišrus žemės ūkis, o vien gyvulininkyste užsiima tik 33 ūkiai. Smulkiuose ūkininkų ūkiuose vyrauja mišrios gamybos (augalininkystės ir gyvulininkystės krypties) ūkiai, mažos gyvulių fermos.Stambieji ūkininkai, kurie laiko gyvulių, augina daugiau liucernos, dobilų, taip pat populiarus kukurūzų auginimas gyvulių pašarui.

Pasak Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Dariaus Kuprelevičiaus, jų savivaldybėje vyrauja vidutiniai ir smulkūs ūkiai, kurie dar nėra pajėgūs be valstybės ar Europos Sąjungos finansinės paramos, vien nuosavomis lėšomis, įgyvendinti keliamus reikalavimus bei įsirengti tinkamas tirštojo mėšlo kaupimo vietas.

„Toks reikalavimas sukurs administracinę naštą ne tik ūkininkui, bet ir seniūnijai, papildomos derinimo procedūros apsunkins vykdomą veiklą bei darys tiesioginę įtaką darbų eigai“, – VL sakė D.Kuprelevičius.

Vedėjo teigimu, ūkiai, kurie spėjo pasinaudoti parama smulkiems ūkiams, yra labai patenkinti, kad galėjo įsigyti modernesnės technikos.