Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Linus augina tik skatinami entuziazmo

Linininkyste garsėjusioje Lietuvoje dabar retai kur išvysi mėlynuojant linus. 1999 metais Lietuvos ūkiuose jais buvo užsėta 8 507 hektarai, o pernai – tik 474 hektarai. Tad dabar linų augintojus jau galima vadinti šių kultūrų auginimo entuziastais. Be to, ir jų auginami linai skirti ne pluošto gamybai, o aliejaus.

Pats augina, pats ir spaudžia

Sintautiškis Valdas Piečaitis iš Šakių rajono savo ūkyje linus augina daugiausia saviems poreikiams. Plotai nedideli – šiemet deklaravo 4,71 hektaro. Iškulto derliaus parduoda tik mažą dalelę, nes visa, ką užaugina, sunaudoja pats. Plėsti linų pasėlių plotų jis neketina, nes nebūtų kur realizuoti sėmenų – jų paklausa šalyje labai ribota, be to, sėklų dar atvežama ir iš užsienio.

„Senais laikais linai buvo labai perspektyvūs, tada buvo išvystyta jų perdirbimo pramonė, o dabar jau viskas užgesę“, – sakė kažkada pluoštinius linus auginęs sintautiškis.

Dabar, be sėmeninių linų, jis dar augina tris kultūras – margainius, rapsus ir kanapes. Iš visų jų spaudžia aliejų. Valdo šeimos aliejinė dirba gana intensyviai. Ūkininkas ruošiasi spalio 13 dieną nuvežti savo produktų į Šakių rajono žemdirbių derliaus šventės mugę ir pristatyti juos per degustaciją.

„Žmonių skonis labai nevienodas: viename Lietuvos krašte turi paklausą vienos rūšies aliejus, kitame – kitos. Marijampolėje, pastebėjau, labiau mėgsta rapsų aliejų, bet yra ir pageidaujančiųjų sėmenų aliejaus, treti ieško kanapių aliejaus. Paragauja ir nuo Šiaurės Afrikos kraštų į Lietuvą atkeliavusių margainių sėklų aliejaus, kuris pas mus dar naujiena. Visų jų labai skirtingas skonis ir vis kitokia nauda“, – dėstė sintautiškis. Jis neslėpė, kad šiemet linų derliumi nesąs labai patenkintas – sausra neleido išauginti itin gero derliaus.

Iš tūkstančių – dešimtys

Pasak Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, šiemet linus augin tik 11 rajono ūkininkų. Linais, daugiausia aliejiniais, buvo užsėti 32 hektarai (palyginkite – 1999 metais pluoštiniai linai mėlynavo 2 543 hektarų plote).

Negana to, ir pastaraisiais metais linų plotai Zanavykijoje kasmet traukiasi – 2016 metais jie užėmė 41 hektarą, pernai – 44 hektarus, o šiemet – dar mažiau. Daugelis ūkininkų linų pasėlių plotas ir hektaro nesiekė. Kiek didesnius linų plotus, be V.Piečaičio, augino dar ir Rolandas Baltrušaitis, Alvydas Drevininkaitis, iš linų sėmenų patys spaudžiantys aliejų.

Linų neatsisakys

Linininkystei daug metų ištikimas Bronislovas Liubomiras Vošteris iš Širvintų rajono šiemet augino apie 17 hektarų linų. „Visą amžių, kiek atsimenu, auginu linus. Tad šiuos metus aš vadinčiau normaliais. Dabar Lietuvoje linams auginti yra labai geros gamtinės sąlygos. Tad šiemet visai neblogai užaugo“, – gerai nusiteikęs pasakojo B.L.Vošteris. Šiemetis derlingumas iš vieno hektaro siekė per 1 toną. Geresniais metais prikuldavo ir iki 2 tonų. „Truputį mažiau šiemet, bet ką padarysi. Sausra linų augimą šiek tiek pristabdė, bet nieko, kaip kuriais metais pasiseka“, – nenusimena ūkininkas.

Pasak B.L.Vošterio, Širvintų rajone jis linus augina apie 30 metų, su jais jis „draugavo“ ir tada, kai linus augindavo kolūkiai. Anuomet didelę pluoštinių linų auginimo patirtį sukaupė dirbdamas Biržų tarybiniame ūkyje. Nuo 1993 metų pluoštinių linų B.L.Vošteris savo ūkyje nebeaugina, nes šalyje neliko jų perdirbimo fabrikų.

Bronislovas Liubomiras Vošteris

Dabar ūkininko laukuose siūruoja sėmeniniai linai. Nuosavoje spaudykloje jis spaudžia sėmenų aliejų, o atlikusią žaliavą parduoda. Linų augintojas mano, kad viso derliaus nesunaudos – tiek aliejaus iš jo nenupirks. Užtat patyręs ūkininkas ir nedidina linų auginimo plotų, nes nebūtų kur linų sėklų dėti.

„Turėtų ūkininkai tokia vertinga žaliava šerti gyvulius, ir paukštynai turėtų susidomėti. Mano skaičiavimais, kiaušinis pabrangtų tik 1 centu. Remiantis tyrimų rezultatais, 1 gramas linų sėmenų atstoja 2 kapsules žuvies taukų, tai 1 kilogramas linų sėmenų prilygsta 33 dėžutėms žuvies taukų kapsulių. Tai įsivaizduojate, koks tai vertingas produktas“, – linų sėmenis gyrė ūkininkas ir pridūrė, sėmenų aliejuje gausu mineralų, vitaminų.

Anot B.L.Vošterio, nemažai žmonių jau suvokia tokio aliejaus naudą, jį perka ir vartoja. Ūkininkas, iš savame ūkyje iškultų linų sėklų aliejų spaudžiantis ištisus metus pagal žmonių užsakymus, skatina visus gyventi sveikiau.

Pradžia sunki

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas savame ūkyje Armoniškių kaime šiemet augino šiame krašte jau primirštą kultūrą – linus, o žaliavą planuoja nuvežti į kito ūkininko linų aliejaus spaudyklą. Kol kas sėmenys dar aruode.

Svajonę įgyvendinęs ūkininkas „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad linus auginti nebuvo taip lengva, kaip manė. „Pritrūkau patirties, nes tai nauja kultūra ūkyje. Manau, kad auginsiu linus ir kitais metais“, – planais pasidalijo S.Jundulas.

Šiemet jo ūkyje linais buvo apsėta vos pusė hektaro žemės. „Daugiau man ir nereikia, nes labiau auginu savo poreikiams. Aliejaus spaudimas dar nėra toks populiarus, kad masiškai supirktų sėmenis“, - pridūrė jis.

Pasak S.Jundulo, auginti sėmeninius linus verta, nes jų aliejų labai vertina sveikos mitybos puoselėtojai. Nors auginant kyla įvairių iššūkių. „Reikia mokėti išvalyti juos, labai staigiai išdžiovinti. Tam reikia pasiruošti iš anksto ir tai padaryti ne taip paprasta, ypač pradedančiajam. Ir man nelabai viskas pasisekė, dalis sėmenų pernelyg sukaito“, – linų pradžiamokslio patirtimi dalijosi Sigutis.

Tendencijos gerėja

Vidmantas Ašmonas, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agroaplinkosaugos skyriaus patarėjas

Sėmeninių linų plotai kasmet didėja, taigi galima daryti išvadą, kad augintojai įžvelgia tam tikrą šios žemės ūkio šakos potencialą. Sėmeninių linų plotai nuo 240 ha 2009 metais išaugo iki 570 ha šiais metais. Nuo 2015 metų deklaruojant pasėlius linai nebeskirstomi į sėmeninius ir pluoštinius. Atsižvelgiant į 2014 metų deklaravimo duomenis, kai linų pluoštui buvo deklaruota tik 5 hektarai, galima manyti, kad šiuo metu visą linų plotą sudaro sėmeniniai linai. Duomenų apie pluoštinių linų plotus nėra. Nėra ir specialios paramos sėmeninių linų augintojams. Jie gauna tokią pat paramą, kaip ir kitų pasėlių augintojai.

Rekomenduojami video