Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą Europos Sąjungos (ES) tikslą – užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio grynasis sumažinimas ES viduje sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. palyginti su 1990 m.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė siūlo ta proga atidžiau pažvelgti į lapkričio mėnesį paskelbtą Europos Parlamento užsakymu atliktą studiją dėl ES Žaliojo kurso ir Bendros žemės ūkio politikos poveikio ūkininkavimo praktikoms .

„Kaip teigia studijos autoriai, mažinant ūkininkavimo intensyvumą, maistas brangs. Tai nėra gera žinia Lietuvos gyventojams, kurie maistui išleidžia daug daugiau nei vidutiniškai ES gyventojas, o per 20 procentų mūsų šalies gyventojų gyvena nepritekliuje. Studijos autoriai teigia, kad gyventojų pragyvenimo lygis smuks 16-oje iš nagrinėtų 24 valstybių, o 10 procentų gyventojų toks maisto pabrangimas gali būti pražūtingas“, – aiškino Z.Varanavičienė.

Pasak LAAA vadovės, jau dabar skaičiuojama, kad ES gyventojų gerovė priklauso nuo dirbamos žemės naudojimo kituose regionuose. Tikėtina, kad sumažinus žemdirbystės intensyvumą, reikės daugiau dirbamos žemės – tiek ES, tiek kituose regionuose.

„Todėl studijos autoriai pagrįstai atkreipia dėmesį į didėsiantį taršos eksportą – t. y. europiečiai galės skelbti apie nulinę taršą, o sau reikalingą maistą užsiaugins trečiosiose šalyse, kur aplinkosauginiai reikalavimai yra žymiai mažesni“, – sakė Z.Varanavičienė.

Siekiant Europos Vadovų Tarybos patvirtintų tikslų, būtina atkreipti dėmesį į tą studijos dalį, kurioje ūkininkavimo formos vertinamos pagal išmetamų ŠESD kiekį. Skaičiuojant ŠESD emisijas produkcijos vienetui, jos iš ekologinių ūkių yra didesnės nei iš tradicinių ūkių.

„Studijos autoriai remiasi tyrimais, atliktais Anglijoje ir Velse. Be to, šioje studijoje galima surasti paradoksą. Austrijoje jau dabar beveik 25 proc. dirbamos žemės yra ekologiniai ūkiai. Tai yra strategijos „Nuo lauko iki stalo“ siekiamybė, tačiau tik keturiose valstybėse – Austrijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje ir Kipre – augalų apsaugos produktų naudojimas didėjo, kai tuo pačiu laikotarpiu ES augalų apsaugos produktų sunaudojimo vidurkis sumažėjo daugiau kaip 17 procentų“, – teigėZ.Varanavičienė.

Europos augalų apsaugos asociacijos užsakymu Wageningeno Universiteto mokslininkai atlieka strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikio vertinimą ūkiams pagal pasėlių struktūrą, pagal pajamas, nagrinėja apsirūpinimą maistu ir poveikį tarptautinei prekybai. Pasirinktos septynios valstybės (Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Lenkija, Italija ir Rumunija) ir bus nagrinėjamas poveikis pagal 2018–2020 m. kaip bazinius metus su perspektyva iki 2030 metų.

„Analizė apims kviečius, rapsus, cukrinius runkelius, kukurūzus, obuolius, pomidorus, vynmedžius, alyvmedžius, citrusinius vaisius ir apynius. Su nekantrumu laukiame mokslininkų vertinimų ir studijos išvadų, kurios turėtų būti 2021 metų viduryje. Tikimės, kad kuo daugiau vertinimų, skaičiavimų, tuo daugiau požiūrių ir diskusijų, tuo mažiau buldozeriu priimamų sprendimų“,– tvirtino LAAA direktorė Z.Varanavičienė.

Parengta pagal LAAA informaciją