Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje valstybės paramą už dalyvavimą tarptautinėse organizacijose gaunančios žemdirbių organizacijos pateikė minėtos veiklos ataskaitas, o svečiai iš Žemės ūkio ministerijos oficialiai pranešė, kad šiam tikslui skiriamą paramą šįmet ketinama sumažinti 10 proc.

Nurėš?

Pasak laikinai ŽŪR pirmininko pareigas einančio Sigito Dimaičio, tarptautinėse organizacijose dalyvaujančių ŽŪR narių veikla yra labai svarbi ne tik konkrečiai organizacijai, bet ir Žemės ūkio ministerijai. Dalyvaudami įtakingose tarptautinėse organizacijose, žemdirbiai padeda šios ministerijos valdininkams, į Briuselį vykstantiems derėtis dėl valstybei svarbių klausimų.

„Su bendrąja žemės ūkio politika susijusi veikla tarptautinėse organizacijose turėtų būti aptariama tik susipažinus su Žemės ūkio rūmų tarybos pozicija. Turėdami bendrą tikslą galėsime pasiekti geresnių rezultatų“, – sakė S.Dimaitis.

Šiam pasiūlymui iš esmės pritarė ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis bei Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

„Pritrūkus lėšų, vertėtų pagalvoti apie glaudesnį visų organizacijų bendradarbiavimą ketinant dalyvauti tarptautinių organizacijų renginiuose“, – siūlė V.Juodsnukis.

Atstovauti Europos Sąjungos tarptautinėse žemdirbių organizacijose 2017 m. valstybė (Žemės ūkio ministerija) skyrė 362 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas buvo 95 proc. Taigi organizacijos turėjo prisidurti po 5 proc. savo lėšų. Nors 2017-aisiais Žemės ūkio ministerija sulaukė žemdirbių organizacijų prašymų finansuoti daugiau nei buvo skirta lėšų, ministerija nusprendė finansavimą mažinti beveik 10 proc., t. y. minėtai veiklai skirti 326 tūkst. eurų.

Pilkoji zona

Anot ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavusio Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyr. specialisto Sigito Miškinio, labai tikėtina, kad, sulaukus daugiau paraiškų, kuriose būtų nurodyta didesnės sumos nei planuojama, gali tekti sumažinti ir paramos intensyvumą. Pirmiausia planuojama apkarpyti kai kurias ankstesniais metais finansuotas išlaidas.

„Žemės ūkio ministerijos vidaus auditas atliko žemdirbių organizacijų dalyvavimo tarptautinėse organizacijose paramos auditą ir pasiūlė mažinti išlaidas, patenkančias į vadinamąją pilkąją zoną, t. y. neskirti paramos darbo užmokesčiui, patalpų nuomai, komandiruotėms Lietuvoje kompensuoti“, – sakė S.Miškinis.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas paprašė pateikti argumentus. „Jeigu manote, kad dalis lėšų buvo naudojama ne pagal paskirtį, tai pasakykite, kokia paramos suma abejojate?“ – klausė jis.

„Visos išlaidos pagrįstos, tačiau, mūsų skaičiavimais, į pilkąją zoną patenkančios išlaidos, kurių ketiname atsisakyti, sudaro apie 100 tūkst. eurų“, – sakė S.Miškinis.

Anot ŽŪR tarybos narių, ministerijos pasiūlymas ginčytinas. Juk į Briuselį vykstantiems jos tarnautojams atlyginimai nestabdomi, komandiruotės apmokamos, todėl keistai atrodo, kad tokios pat žemdirbių išlaidos įtraukiamos į pilkąją zoną.

Pažėrė argumentų

ŽŪR tarybos nariai pateikė ir kitų pastabų. „Primenu, kad beveik visos tarptautinės organizacijos pradėjo didinti narystės mokestį, taigi lėšų reikės vis daugiau“, – sakė A.Gaižutis.

S.Miškinis patikino, kad dėl išlaidų kompensavimo už komandiruotes į kitas šalis bei dėl padidėjusio narystės mokesčio Žemės ūkio ministerija nepriekaištaus – nors bendrą paramos sumą ketinama mažinti, tačiau minėtos išlaidos bus kompensuojamos, nors dėl šios priežasties dar labiau sumažės parama kitiems reikalams.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sakė, kad organizacija pati jau sumažino išvykų skaičių, pasiliko tik svarbiausius renginius. Anot jos, būtų neteisinga paramą mažinti proporcingai, neįvertinant renginių svarbumo. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis apskritai suabejojo sprendimu paramą sumažinti būtent 10 proc. Kodėl ne 5 ar ne 15 proc.?

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša pasiūlė mažinti paramos intensyvumą – tai būtų geriausias pasirinkimas.

„Mes laukiame jūsų pasiūlymų – visus svarstysime“, – pažadėjo S.Miškinis.

Delsimo pasekmės

ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė tarybos narius informavo apie socialinių partnerių ir žemės ūkio ministro susitikimą. Jame ministras užsiminė, kad ministerija sulaukusi pasiūlymų iš esmės keisti Asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės Europos Sąjungos ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir atstovavimo jose finansavimo taisykles. Tiesa, nebuvo pasakyta, kokios organizacijos pateikė šiuos pasiūlymus. Akivaizdu, kad tokiu atveju jų derinimas šįmet ilgokai užtruktų.

ŽŪR tarybos nariai siūlė taisykles šįmet parengti, o pataisas daryti nuo 2019-ųjų pradžios, nes kitaip kelis mėnesius žemdirbių organizacijos negalėtų dalytauti numatytoje tarptautinių organizacijų veikloje.

Žemės ūkio ministro patarėjas Dalius Žilinskas ŽŪR tarybą bandė įtikinti, kad taisyklės būtų pakeistos labai greitai.

„Iš patirties žinome, kad per kelias savaites nepavyktų pakeisti palyginti sudėtingų taisyklių, be to, jas reikėtų suderinti su socialiniais partneriais“, – sakė A.Žliobaitė.

A.Baravykas pateikė konkretų pavyzdį. „Jau šią savaitę norėčiau dalyvauti COPA/COGECA posėdyje dėl afrikinio kiaulių maro, tačiau finansavimą mums skiriančios Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai pasakė negalintys šios kelionės finansuoti, nes nėra garantijų dėl Žemės ūkio ministerijos paramos“, – teigė jis. Į panašią padėtį pateko ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas S.Daniulis. Pasak jo, vasario mėnesį numatyti du svarbūs renginiai Volietijoje, o dar neaišku, ar dalyvavimas juose bus finansuojamas.

Dėl šių priežasčių ŽŪR taryba nutarė siūlyti Žemės ūkio ministerijai nestabdyti ir nekeisti finansavimo taisyklių šįmet. „Galime pradėti diskusijas dėl taisyklių pakeitimo nuo 2019 m. pradžios“, – siūlė A.Žliobaitė.