Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Medžioklės sezono metu nušauti du vilkai: ar tiek pakanka?

2017-aisiais Biržų rajone garsiai nuskambėjo keli vilkų žiaurumo atvejai. Tačiau į klausimą kodėl paprasto atsakymo nėra: specialistai nurodo į pačių ūkininkų neapdairumą, o vilkų grobuoniškumą aiškina miško ekosistemos išsibalansavimu – gali būti, jog prie žmonių artintis jie renkasi tik todėl, jog nebeturi, kaip išgyventi be to.

Medžioklė baigta anksčiau laiko

Iš viso 2017-2018 m. medžioklės sezono metu Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų. Nors medžioklės sezonas turėtų trukti iki balandžio 1 dienos, vilkų kvota pasiekta jau vasario 4 d., tad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu jis baigtas anksčiau. Biržų rajone išvis sumedžioti du vilkai, visoje Panevėžio apskrityje – net 17. Praėjusiais metais iki rugsėjo Biržų rajone vilkų padaryta žala buvo minimali – papjauti ar sužaloti trys gyvūnai, už kuriuos ūkininkai gavo 693 eurų kompensaciją. Tai gerokai mažiau nei keletą praėjusių metų, kai žala siekė 3793 eurus (2016 m.) ir 1545 eurus (2015 m.).

Tačiau ši statistika neatsižvelgia į didžiausią praėjusių metų vilkų sukeltą įvykį. Rugsėjo pabaigoje Mikalių kaime plėšrūnai papjovė ir sužalojo 10 veršių ir telyčių. Tad galima neabejoti, jog, suskaičiavus visus 2017-ųjų duomenis, šie pralenks ankstesnių metų žalą. Ką reikėtų kaltinti dėl šių skaičių? Specialistai vilkų elgesio priežastis aiškina skirtingai, tačiau sutaria, jog kelti vilkų medžioklei taikomas kvotas būtų neapdairus žingsnis.

Sanitarai, būtini miško ekosistemai

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vyriausiasis specialistas Artūras Griška teigia, jog kelti sumedžiojamų vilkų skaičių būtų neapdairu. „Išmedžioti vilkus būtų netikslinga, nes tai miško sanitarai. Jeigu iššaudysime vilkus, jie padarys mažiau žalos, tačiau pamatysime antrą medalio pusę – patys gyvūnai pradės kristi. Vilkai pašalina iš bandų ne stipriausius, o silpniausius. Ūkininkams nereiktų laukti, o stengtis individualiai apsaugoti savo gyvulius nuo vilkų. Biržuose yra buvę atvejų, kai žmonės pririša savo gyvulius prie pat miško – tai juk nori nenori vilkai užpuls, tokia jų prigimtis“, – aiškina A. Griška.

Tuo metu Panevėžio apskrities gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė aiškina, jog tokie nutikimai, kaip Mikalių kaime, kur vilkai įveikė ir aptvarą, ir elektrinį piemenį, yra pakankamai reti – dažniau nukenčia ūkininkai, nepadarantys dėl gyvūnų apsaugos pakankamai. „Labai vienpusiška būtų sakyti, kad vilkai žalos pridaro, nes jų yra per daug. Problema ta, kad niekas gyvūnų, kurie nukenčia, pernelyg gerai ir nesaugo. Jei visi apsitvertų elektriniais piemenimis, problemų pasitaikytų tik išimtiniais atvejais. Dabar ūkininkai paleidžia ganytis, kur nori, tada vilkai moko jauniklius ir tuos gyvūnus pagauna“, – skeptiškai vertina A. Breivė.

Pastebimi vis dažniau, tačiau kodėl?

A.Breivė neabejoja, jog vilkų skaičius regione laikosi pastovus. Tai, kad gyventojai juos pastebi vis dažniau, reikėtų laikyti ne didesnės populiacijos, o kiek besikeičiančio jos elgesio pasekme. „Kiek teko girdėti iš medžiotojų, drastiškai krito šernų skaičius. Vilkai eina iš savo raistų, išeina į laukus ieškoti maisto, nes jaučia tam tikrą stygių. Anksčiau vilką pamatyti buvo labai didelė retenybė, nes jie gyvena ten, kur retai užklysta žmonės. Dabar jie vis pastebimesni, nes dažniau išeina į palaukes. Tačiau, kad jų skaičius padidėjęs, tikrai labai abejoju“, – teigia jis.

Specialistas A. Griška vertina, jog didžiausia dažnesnio vilkų užfiksavimo priežastis yra visai ne pačių vilkų, o žmonių elgesys.

„Vilkų skaičiai svyruoja labai nežymiai. Iš dalies tiesa, jog jie eina toliau iš miško. Tačiau niekas jų stebuklingai daug nemato – tai labiau kalbos nei faktai. Daugiau mato tik medžiotojai. O kodėl? Nes dabar vos ne kiekvienas jau turi kameras ir natūralu, kad taip užfiksuojama daugiau retų gyvūnų. Paprastas žmogus jų nemato – tai ne tas gyvūnas, kuris nori būti pastebėtas“, – tikina A. Griška.

Ragina remtis ne emocijomis, o mokslu

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius aiškina, jog greičiausiai vilkų populiacija šalyje šiek tiek išaugo, o kartu keitėsi ir jų elgesys. „Lyginant pernai metų vilkų padarytą žalą su šių, pastebėta, kad nors skaičius atvejų įregistruotas mažesnis, bet žalos per vieną jų padaroma daugiau. Matyt, vilkai puola susibūrę į didesnes grupes, o tai yra šalutinis požymis to, jog populiacija sveika“, – teigia A. Klimavičius.

Šiuo metu dirbama prie nacionalinės vilkų skaičiavimo sistemos pakeitimo. Geroji kitų šalių praktika siūlo skaičiavimą atlikti ne žiemą ieškant pėdsakų, bet visus metus analizuojant filmuotą medžiagą, fotografijas, žalos atvejus ir kitus ženklus. Tuomet panaudojant Skandinavijoje naudojamą modelį būtų galima išvesti vilkų šeimų skaičių, tai turėtų gerokai tiksliau nurodyti, kokia yra tikroji jų populiacija šalyje.

Tik įvedus šį skaičiavimą bus galima garantuoti, kad medžioklė vyktų populiacijos prieaugio ribose, taip palaikant ekosistemai būtiną jų skaičių ir kartu neleidžiant šiam pernelyg iškilti. Tad kol kas atsakymo į klausimą, ar medžioklės kvotos turi kilti, anot Aplinkos ministerijos atstovo, nėra: „Žmogus yra labai stipriai pakeitęs gamtą ir todėl turi ją pats reguliuoti. Savireguliacija yra arba sunkiai įmanoma, arba įmanoma su pasekmėmis, kurių visuomenė nenori. Todėl žmogus turi ją reguliuoti remdamasis mokslo žiniomis, protingai ir imituodamas, kaip tai vyksta natūralioje gamtoje.“

Rekomenduojami video