Pradedantieji elnininkystės verslą, pasakA.Glumbako, turėtų žnoti, kad ši veikla neatneša greito pelno.

Prieš dešimtmetį Audronis Glumbakas savo tėviškės žemėje, Molėtų rajone, tauriuosius elnius ir danielius pradėjoauginti dėl grožio. Laikui bėgant, šis pomėgis išsirutuliojo į rimtą verslą. Dabar molėtiškio valdose, užimančiose penkias dešimtis hektarų, atskirose sekcijose ganosi per 200 tauriųjų elnių ir 30 danielių.

Ženklina ir rūšiuoja

A.Glumbakas verslo pradžioje žinių apie veislinių elnių ir danielių auginimą neturėjo, todėl jų sėmėsi tarptautinėse stažuotėse ir įvairiuose mokymuose, kuriuos vedė garsūs šios srities Europos specialistai ir mokslininkai. Vyrui tekoaplankyti ne vieną Anglijos, Ispanijos bei šalių kaimynių elnyną.

Pagrindinė A.Glumbako ūkio šaka – veislininkystė. Jo ūkyje galima įsigyti įvairaus amžiaus tauriųjų elnių ir danielių patelių bei patinų.Siekiant išvengti kraujomaišos,elnyne laikomi gyvuliai rūšiuojami ir ženklinami. Šie darbai atliekami naudojant gaudykles ir specialius įrenginius.

„Ženklinti ir rūšiuoti – svarbūs darbai, padedantys fiksuoti gyvulių kilmę ir amžių bei išvengti kraujomaišos“, –sakė kanopinių žvėrių augintojas.

Pasak A.Glumbako,pastaraisiais metais Lietuvoje elnininkystė kaip ūkio šaka populiarėja, todėl gyvulius jis parduodabe vargo. Svarbiausia sąlyga norintiesiems įveisti ūkį– kad patinas ir patelės nebūtų giminingi.

Negreitas pelnas

Kanopinių žvėrių augintojas pasakojo, kad ūkininkai, nusprendę įkurti elnininkystės ūkį,iš pradžių dažniausiai įsigyja dešimt patelių ir vieną patiną.Pradedantiesiems šį verslą A.Glumbakas priminė, kad elnių auginimas neatnešagreito pelno. „Į šį verslą reikia investuoti ne vienus metus. Jis tampa rentabilus tik tuomet, kai gyvuliai subręsta ir pradedamas pardavinėti prieauglis“, –teigė verslininkas ir pridūrė, kad norint iš šio verslo pragyventi, būtina auginti bent 200–300 kanopinių žvėrių.

Didžiausią paklausą, pasak A.Glumbako, turi elnių patelės. Jų kaina–800 eurų ir daugiau. Patinėliai – daug brangesni. Ypač rinktiniai, kurie atrenkami veislei. Jų kaina svyruoja tarp 1,5 ir 2 tūkst. eurų. Jaunesni gyvūnai šiek tiek pigesni.

„Pirkėjams labai svarbi yra perkamo gyvūno kūno masė ir išvaizda. Kainą lemia ir ragai. Ypač jei elnius perka medžiotojai“, – sakė kanopinių žvėrių augintojas.

Dažniausiai elnių augintojai pageidauja įsigyti subrendusių, 3–4 metų amžiaus, gyvūnų. Tokio amžiaus patelės ir patinai, priklausomai nuo kraujo linijos, būna pasiekę skirtingą svorį. Pvz., lenkiškos kraujo linijos elniai yra patys stambiausi. Jų patelės sveria 130–150 kg, patinai – 300 kg ir daugiau. Angliškos kraujo linijos gyvuliai smulkesni. Šių patelių svoris siekia 80–100 kg, patinėlių – 200–250 kg.

Paklausūs ragai

Nors elniai yra nemenko svorio, jų mėsos išeiga nėra didelė. A.Glumbakas teigė, kad, atmetus kailį, galūnes ir vidurius, mėsos lieka tik pusėgyvūno svorio. „Mėsos nepardavinėju, ją naudoju tik savo poreikiams. Tačiau rinkoje elnienos poreikis yra labai didelis. Šią mėsą perka ne tik restoranai ir kavinės, bet ir eiliniai vartotojai“, – sakė pašnekovas.

Ypač didelę paklausą, pasak kanopinių žvėrių augintojo, turi elnių ragai. Didžioji jų dalis iškeliauja į Pietryčių Aziją. Ten iš jų gaminami įvairūs medikamentai, nesįvairiose Rusijos klinikose ir mokslo tyrimų institutuose ištyrus elnių ragus buvo nustatyta, kad jie yra sudaryti iš 63 mikroelementų, 20 amino rūgščių bei natūralių vitaminų. Perdirbti ragai naudojami ir gyvulių maisto papildų gamybai, taip pat iš jų gaminami suvenyrai.

A.Glumbakas sakė, kad pora ragų sveria nuo 1 iki 10 kg. Ragai auga, iki elniui sukanka 12 metų. Savo augintiniams verslininkas juosnupjausto. Tai daro dėl dviejų priežasčių: kad gyvūnai nesusižalotųarba nesužalotų vieni kitų ir nežūtų, ypač prieš rują.

Paklaustas, arpaklausūs yra elnių kailiai, pašnekovas teigė, verslui jie jokios pridėtinės vertės neduoda, taigi nėra ir realizuojami.

Natūralios sąlygos

Kad elniai augtų sveiki ir jiems pakaktų pašaro,A.Glumbakas rekomenduoja penkiems elniams skirti vieną hektarą ploto. Kadangi šie kanopiniai žvėrys yra žoliaėdžiai, jie ganosi natūraliose ir sukultūrintose pievose, minta šienu.

„Ypatingo raciono šiems kanopiniams žvėrims nereikia. Kartais jie palepinami smulkių lapuočių ir spygliuočių medžių ir krūmų šakomis. Žiemą – šienainiu ir grūdais, – teigė molėtiškis ir pridūrė, kad Lietuvos klimatas tauriesiems elniamspuikiai tinka, tik svarbu šiems natūraliai laukinėje gamtoje prisitaikiusiems gyventi gyvūnams sukurti natūralias sąlygas irpasirūpinti jų apsauga. –Pagrindinis statinys elnių ūkyje – ne pašiūrės, o tvora. Ji turi būti tvirta, su specialiu tinklu. Ypač tvora gelbsti rujos metu.“

Kalbėdamas apie kitus savo ūkyjelaikomus kanopinius žvėris – danielius, pašnekovas sakė, kad jie panašūs į tauriuosius elnius, tik yra mažesni ir lieknesni. Jų svoris siekia 70–125 kg. Šių gyvūnų pardavimo kaina mažesnė nei tauriųjų elnių, skiriasi mėsos skonis. Be to, danieliams būdingas savitas charakteris. Tačiau, pasak A.Glumbako,visi jo augintiniai yra gana jaukūs, nesjis su jais nuolat bendrauja, juos lanko, prižiūri.

Taurieji elniai

Taurusis elnias – įprastas senovės Lietuvos girių gyventojas. Tai stambus, grakštus, orios išvaizdos žvėris.

Elnio kūno aukštis pečių srityje siekia 140 cm, svoris – iki 250 kg, patelės būna smulkesnės. Patinų galvas puošia įspūdingi ragai.

Vasarą elnių kailis yra ryškiai rusvos spalvos, žiemą – pilkšvai durpinės. Jaunikliai iki3 mėn. būna dėmėti. Kartais neryškiai dėmėtas būna ir antramečių elnių vasarinis kailis.

Didelę paklausą turi elnių ragai, didžioji jų dalis iškeliauja į Pietryčių Aziją.

Didelę paklausą turi elnių ragai, didžioji jų dalis iškeliauja į Pietryčių Aziją.

Danieliai

Danielius –Lietuvoje retas, aptinkamas tik ten, kur buvo paleistas į laisvę, elnias.

Jis yra 70–125 kg svorio, lieknas, panašus į taurųjį elnią, tik mažesnis ir su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Patinai truputį stambesni.

Jų ragai – su mentėmis viršutinėje dalyje. Danielių uodega ilgesnė nei tauriųjų elnių, su išilgine juoda juosta. Kailio spalva vasarąbūnarusva ar gelsvai rusva, žiemą – pilkšvai rusva.

Danieliai panašūs į tauriuosius elnius, tik mažesni ir lieknesni, jų svoris siekia 70–125 kg.

Danieliai panašūs į tauriuosius elnius, tik mažesni ir lieknesni, jų svoris siekia 70–125 kg.

Sveika mėsa

Mėsinei elnininkystei tinkamiausi yra iki dvejų metų amžiaus žvėrys, nes jų mėsa minkštesnė. Elniena labai vertinga, nes joje yra tik 5 proc. riebalų; visiškai subrendusio, 5–6 metų amžiaus,žvėries mėsoje vasaros pabaigoje gali būti 15–20 proc. riebalų.

Pusė elnienos riebalų yra polinesočiosios riebiosios rūgštys.

Elnių mėsą rekomenduojama valgyti besilaukiančioms moterims, mažiems vaikams, ligoniams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, mažakraujyste.

Mėsa populiarėja

Živilė Kvekšienė, Elnių augintojų asociacijos valdybos narė

Voljerų, kuriuose laikomi elniai, Lietuvoje yra apie 300. Tačiau juose laikomų gyvūnų skaičius įvairus – nuo kelių vienetų iki kelių šimtų. Pastaraisiais metais susidomėjimas elnininkyste auga, ja domisi ir jaunieji ūkininkai. Elniena mūsų šalyje dar nėra populiari, tačiau, manau, artimiausiu metuji taps paklausi, nes šių gyvūnų augintojai šalia ūkių jau pradeda įsirengtiskerdyklas.Iki šiol žvėriena dažniausiai mėgaudavosi tik medžiotojai, bet patiekalų iš elnienos į valgiaraštį pradeda įtraukti vis daugiau naujų restoranų.