Veterinarijos gydytojas Romualdas Kubaitis ūkininkauti pradėjo beveik prieš tris dešimtmečius. Dabar jis drauge su sūnumis Šarūnu ir Gediminu prižiūri vieną stambiausių augalininkystės ūkių Anykščių rajone. Ūkininkas viliasi, kad žemdirbio keliu pasuks ir jo anūkas Jokūbas.

Pasirinko augalininkystę

Šilutiškis R.Kubaitis baigęs studijas į Anykščių rajoną dirbti veterinarijos gydytoju atvyko įkalbėtas savo draugo. Vėliau, kolūkiui iširus, jaunas vyras pradėjo svarstyti, kuo užsiimti, kad galėtų gyventi ir dirbti kaime. Geriausias pasirinkimas buvo įsigyti žemės ir ūkininkauti. „ Anykščių rajonas buvo užmirštas kraštas. Čia esančios nederlingos žemės niekam nerūpėjo“, – pasakojo R.Kubaitis.

Ūkininkavimo pradžioje jis valdė 22 hektarų ūkį. Dabar kartu su sūnumis prižiūri 400 hektarų nuosavos žemės, per 200 hektarų žemės nuomoja. Pasak pašnekovo, šio krašto žemių našumas siekia 35 balus, todėl gausaus derliaus išauginti nepavyksta. Anykštėnai nuogąstauja, kad, Žemės ūkio ministerijai parengus naująjį vietovių su didelėmis gamtinėmis kliūtimis ribų žemėlapį, jų nenašūs dirvožemiai artimiausiu metu gali virsti „našiais“. „Mūsų krašto žemės niekada neprilygs Kėdainių ir kitų rajonų derlingoms žemėms. Kad ir kaip besistengtume, niekada negausime tiek derliaus, kiek kitų kraštų žemdirbiai. Jei Anykščių rajono žemės bus išbrauktos iš nenašių žemių sąrašo, ūkininkai praras gaunamą Europos Sąjungos paramą. Tai bus didžiulis smūgis ūkininkaujantiesiems“, – nuogąstavo pašnekovas.

Taiko sėjomainą

R.Kubaitis didžiausius plotus paskyręs kviečiams, miežiams ir rapsams, mažesnius – pupoms ir žirniams. Praėjusiais metais pastarieji buvo pasėti dėl žalinimo, šiais metais tam skirtas pūdymas. Rudenį, ruošiant dirvas vasarojaus sėjai, į javų ražienas (su smulkintais šiaudais) žaliajai trąšai įsėja garstyčių. Jos pagerina anglies ir azoto santykį dirvoje, todėl šiaudai greičiau mineralizuojami. Beje, šis tarpinis pasėlis sumažina ir azoto išsiplovimą rudens bei pavasario laikotarpiu. R.Kubaitis ūkyje taiko mažiau intensyvias technologijas, stengiasi išlaikyti šimtaprocentinę keturlaukę sėjomainą, todėl kviečius sėja po pupų, žirnių ar rapsų. Ypatingas dėmesys skiriamas geriems priešsėliams ir dirvos erozijos stabdyti.

R.Kubaitis siekia užauginti aukštos kokybės produkciją, ir tai jam pavyksta – grūdai puikiai išsilaiko iki pavasario.

„Rūpinamės dirvų kokybe. Atlikome dirvožemio tyrimus ir paaiškėjo, kad laukai labai skirtingi, jiems reikia ir skirtingos priežiūros. Visuose laukuose labiausia trūksta fosforo, todėl jo ir naudojame daugiausia “, – pabrėžė Romualdas.

Ūkininko teigimu, kai kuriuose laukuose dirvožemis rūgštėja, todėl jį tenka kalkinti. Siekiant sustabdyti dirvožemio eroziją, kai kurie laukai tręšiami organinėmis trąšomis. Kad augalai augtų tolygiai, beriama tiek trąšų, kiek reikia, ir ten, kur reikia.

Gerėja kokybė

R.Kubaičio ūkyje antrus metus vykdomas Žemės ūkio rūmų projektas „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“. Čia atliekami bandymai su probiotikais ir huminėmis rūgštimis. Šie preparatai pagerina dirvožemio ir augalų kokybę, pagausina humuso kiekį jame, todėl ūkyje naudojama mažiau salietros.

Tam, kad dirvožemyje būtų kuo daugiau azoto, Romualdas planuoja auginti dobilus, liucernas ir kitus azotą kaupiančius augalus. Jis džiaugėsi, kad, pagerėjus dirvos kokybei, pastaruosius trejus metus ūkyje gaunamas didesnis derlius. Kviečiai būna aukščiausios ir pirmos klasės.

„Siekiame užauginti aukštos kokybės produkciją, ir tai mums pavyksta. Grūdai puikiai išsilaiko iki pavasario. Praėjusią savaitę realizavome aukščiausios klasės kviečius, jų supirkimo kaina buvo aukštesnė nei rudenį. Tona kviečių šiuo metu kainuoja 165 eurus“, – džiaugėsi Anykščių rajono ūkininkas.

R.Kubaičio manymu, gerą grūdų kokybę jam pavyksta išlaikyti ir dėl to, kad jis vienas pirmųjų rajone pasistatė džiovyklą. Praėjusiais metais ūkyje buvo įrengta ir vibracinė grūdų valomoji.

Moderni technika

Pasakodamas apie ūkyje atliekamus darbus R.Kubaitis pabrėžė, kad juos kokybiškiau atlikti padeda gera ir naši technika, su kuria galima dirbti ištisus metus. Žemės ūkio technika ir padargai – brangūs, todėl gelbsti Europos Sąjungos parama. „Investicinės programos – didelė parama, padedanti ūkininkui įsigyti techniką ir sparčiau dirbti bei suktis. Jei jos nebūtų, tektų dirbti „Belarus“ traktoriumi, į kurį vargu ar pavyktų įsodinti darbininką“, – juokėsi pašnekovas. Jis pridūrė, kad išmanioji technika leidžia dirbti daug efektyviau. Joje įdiegtos inovacijos, technologinių vėžių įranga ir GPS sistema garantuoja menką vėžių persidengimą, todėl laukas tampa tarsi styga.

Augalininkystės ūkio šeimininkas džiaugėsi, kad komfortiškame traktoriuje dirbti labai malonu. Jis atviravo, kad labiausiai mėgsta naktinę darbo pamainą, kuri trunka nuo 11 val. vakaro iki 4 val. ryto. Tuo metu niekas netrukdo, darbas būna spartesnis.

Jaunimui reikia paskatos

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos paramos lėšas ir programas R.Kubaitis pabrėžė, kad jų įsisavinimas galėtų būti lankstesnis. „Juk ūkininkai dirba, sukuria pridėtinę vertę, todėl valstybė turėtų būti labiau suinteresuota jiems padėti“, – teigė ūkininkas.

Pasak pašnekovo, žemės ūkio neliktų, jei meilės žemei neperimtų ūkininkų vaikai. Todėl, jo manymu, jauniesiems ūkininkams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir parama. „Labai gerai, kad jauni žmonės turi galimybę dalyvauti jaunajam ūkininkui įsikurti skirtose programose. Juos reikėtų dar labiau motyvuoti, kad jiems nekiltų noro atsisakyti šios veiklos arba išvykti į užsienį“, – mintimis dalijosi R.Kubaitis.

Jis džiaugėsi, kad jo sūnūs, baigę Aleksandro Stulginskio universitetą, pasirinko ūkininko kelią ir neketina palikti Lietuvos. „Mūsų ir kaimyniniuose rajonuose yra labai daug jaunų ūkininkų, nusiteikusių rimtam darbui. Tai mane džiugina“, – sakė Anykščių rajono ūkininkas.

Ūkininkų problemos

Šešerius metus Lietuvos ūkininkų sąjungos Anykščių skyriui vadovavęs R.Kubaitis dabar yra šio skyriaus valdybos narys. Jis akylai stebi visus pokyčius žemės ūkyje, domisi ūkininkų problemomis. Pasak pašnekovo, praėję lietingi metai atnešė ūkiams nemenkų nuostolių, ypač smulkiesiems, kurie nenukūlė didelės dalies derliaus. „Nors ūkininkai savivaldybei pateikė informaciją apie nenukultą ir prarastą derlių, tačiau numatoma kompensuoti ne prarasto derliaus, o nepasėto – būsimo – derliaus nuostolius. Kadangi vidurkis bus išvestas iš trejų metų laikotarpio, tai padaryti bus labai sunku. Ūkininkams teks įrodinėti, kad jie tikrai patyrė nuostolių. Nežinia, kaip tai pavyks“, – reglamentų vingrybes vardijo R.Kubaitis.

Augalininkystės ūkio šeimininkas pasakojo, kad praėjusiais metais žemdirbiai, siekdami išgelbėti derlių, išnaudojo gerokai daugiau dyzelino nei ankstesniais metais, todėl jau pilasi rezervinius degalus. Valdžia papildomai dyzelino ūkininkams kol kas nežada skirti.