Josvainių seniūnijoje (Kėdainių r.) gyvenančio Mariaus Grūdės tvarte – ne karvės ar mėsiniai galvijai, kaip kaime dažniausiai įprasta, o gražuoliai žirgai. Lietuvos arklių augintojų ir Baltijos hanoverių veislės žirgų augintojų asociacijų narys M. Grūdė ŪP korespondentui pasakojo, kaip meilę žirgams pajuto būdamas vos 12 metų. Tada padėti skubėdavo į tėvo žirgyną, o šiandien jau pats yra žirgyno šeimininkas.

Dirbo kaip treneriai mokė

„Tuomet ir glosčiau arklius, ir mėšlą mėždavau. Kaip treneriai mokė, taip ir dariau. Visa esmė buvo prižiūrėti žirgus – ir pavedžioti juos, ir balną uždėti“, – pasakojo Marius.

Šiuo metu jo žirgyne – dvidešimt devyni arkliai (kartu su prieaugliais ir poniais). Laukiama „šeimynos“ padidėjimo – kovo mėnesį trys kumelės turi atsivesti kumeliukų. Jos sukergtos su geros veislės eržilu. Iš tikrųjų arklių čia yra daugiau, nes dar trys ūkininkai nuomojasi gardus ir laiko savo arklius. Pasak Mariaus, išnuomoti gardus žirgyne kitiems ūkininkams yra įprasta visame pasaulyje.

M. Grūdės ūkyje dirba tik vienas samdomas darbininkas. Žirgus iš pradžių treniruoja pats Marius ir dvi merginos išjodinėtojos, jau šiek tiek pramokusios šios profesijos. Kartais atvažiuoja ir žirgininkystės trenerių iš Kauno.

„Žirgo auginimas nuo karvių ar mėsinių galvijų skiriasi tuo, kad su žirgu reikia bendrauti nuo pat pirmųjų dienų. Kas mėnesį būtina patikrinti kanopas, vėliau jas pakaustyti. Atvažiavęs pirkėjas nori ir žirgo koją paimti, pakelti, pačiupinėti, paglostyti – žirgas turi nebijoti svetimų žmonių“, – teigė Marius.

Žirgų kainos įvairios

Užaugintus žirgus M. Grūdė parduoda ir Lietuvoje, ir užsienyje – Suomijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kt. „Kainos labai įvairios: už žirgą galima gauti ir šimtą eurų, jeigu jis šlubas ar kaip nors sužalotas. Gaila tokius parduoti mėsos perdirbėjams, todėl kartais žmonėms juos net padovanojame. Gero žirgo kaina priklauso nuo genealoginio medžio – kas buvo jo tėvai – bei sportinių savybių, sugebėjimų. Pats buvau aukcione Vokietijoje ir mačiau, kaip vienas trejų metų amžiaus žirgas buvo parduotas už 311 tūkst. eurų. Mes Lietuvoje apie tokius pinigus dar galime tik pasvajoti“, – pasakojo žirgų augintojas.

Pasidomėjus, kiek daugiausia yra gavęs už parduotą savo žirgą, Marius tik nusišypsojo ištardamas, jog tai yra komercinė paslaptis.

Tėvas – garsus žirgininkas

M. Grūdė turi du sūnus – penkerių ir septynerių metų amžiaus. Pašnekovas sakė, kad jei paaugę jie susidomės žirgais, bus smagu, o jei pasirinks kitokį gyvenimą – jų valia. „Svarbiausia, kad gerai mokytųsi, o jau visa kita sudėlios ateitis ir likimas“, – teigė Marius.

Visus pastatus, kur šiuo metu laikomi žirgai, ir nedidelį maniežą pastatė Mariaus tėvas, nusipelnęs žirgų augintojas Vilgelmas Grūdė. Jis buvo Lietuvos arklių augintojų asociacijos steigėjas ir jos pirmininkas.

Apie asociaciją

Lietuvos arklių augintojų asociacija (LAAA), įkurta 1993 metais, yra savanoriškas fizinių ir juridinių asmenų, auginančių įvairių veislių žirgus, susivienijimas. 2001 metais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu LAAA suteiktas veislininkystės institucijos statusas ir suteikta teisė vykdyti veislininkystės programą, pildyti kilmės knygą ir kilmės registrą.

LAAA kuruoja Lietuvos jojamųjų žirgų (LJŽ) veislės populiacijos bei kitų Lietuvoje veisiamų ponių ir arklinių šeimos gyvūnų, nepatekusių į kitas veisles kuruojančių asociacijų globą, veislininkystę.

LAAA, remdamasi kitų šalių žirgų augintojų patirtimi bei praktika, 2000 metais nutarė kurti Lietuvos jojamųjų žirgų veislę, apimančią daugumą Lietuvoje auginamų jojamųjų veislių žirgų, tinkančių šiuolaikiniam klasikiniam jojamojo žirgo tipui ir šalies bei užsienio rinkos poreikiams.

LJŽ veislės žirgai pasižymi universalumu ir tinkamumu įvairioms žirginio sporto disciplinoms (konkūrams, dailiajam jojimui, važiavimui kinkiniais, trikovei ir ištvermės jojimui). Plačias jų panaudojimo galimybes parodo žirgų dalyvavimas ir rezultatai nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose bei pasaulio čempionate.

Atrenkant veislei LJŽ veislės žirgus didelis dėmesys skiriamas vertinant ne tik darbines savybes, bet ir charakterį, geranoriškumą.

Lietuvos arklių augintojų asociacija organizuoja prieauglio vertinimus, kumeliukų apžiūras ir žirginio sporto varžybas – bandymus.

Šiuo metu vystant LJŽ veislę dalyvauja daugiau kaip 70 Lietuvos žirgų augintojų. Sukurta selekcinė veislės programa. Paruoštos LJŽ vertinimo taisyklės.

2017 m. LAAA priimta į Tarptautinę sportinių arklių augintojų federaciją (WBFSH).

Stasys BIELSKIS