Ukmergės rajone gyvenančio veterinarijos gydytojo Mečislovo Radzevičiaus aistra – žirgai. Trauką ir meilę šiems gyvuliams jis paveldėjo iš senelio ir ją perdavė sūnui Gintarui, kuris puoselėja ristūnus.

Žirgai – hobis

M.Radzevičiaus vaikystė ir jaunystė prabėgo Vilkaviškio rajone. Nuo pat mažens jam teko jodinėti arkliais, o vėliau semtis meistriškumo paslapčių iš jojimo trenerio. Su ristūnais žirgais vyras susipažino Aukštaitijoje, kuomet baigė veterinarijos studijas ir pradėjo dirbti Ukmergės rajono kolūkyje. Tuomet jis pradėjo dalyvauti respublikinėse ristūnų varžybose ir, kaip pats teigė, toje košėje verda jau 46 metus.

„Aš nesu garbėtroška, todėl laurai, pasiekti varžybose, man nesvarbūs. Žirgai – mano hobis. Jei iš hobio būčiau daręs profesiją, tai jau nebūtų hobis“,– atviravo pašnekovas, tvirtindamas, kad žirgai jam padeda užpildyti ir tam tikrą gyvenimo nišą. Gyvenimo be eikliojo žirgo neįsivaizduojantis M.Radzevičius šmaikštavo, kad su jais nesiskirs tol, kol galės įsėsti į ristūno traukiamą vežimą.

Treniruotės kasdien

Ristūno prigimtis – noras bėgti. Tam, kad jis galėtų pasiekti puikių rezultatų, būtina dirbti. Todėl M.Radzevičius ristūnus kiekvieną dieną treniruoja. Kai oras puikus, juos treniruoti – vienas malonumas. Tačiau jie treniruojami kasdien, neatsižvelgiant į oro sąlygas.

„Ar lyja, ar sninga, sėdi į vėžimėlį ir važiuoji. Žirgai kiekvieną dieną nubėga 10–16 kilometrų. Kadangi treniruoju 2–3 žirgus, treniruotėms skiriu apie 4 valandas. Be abejo, jei varžybose nori važiuoti tik gale, treniruotėms galima skirti ir mažiau laiko“,– pasakojo vyras.

Jis pabrėžė, kad vyresnius žirgus būtina treniruoti trumpiau, jaunesnius – ilgiau, nes reikia, kad jie įsibėgtų. Ristūnų sporte rezultatai labai daug priklauso ir nuo ristūno, ir nuo vadeliotojo. M.Radzevičius linkęs manyti, kad sėkmę nulemia žirgo genetinis potencialas.

„Jeigu greitai bėgo žirgo tėvai, proseneliai, jis pats taip pat gali greitai bėgti. Tačiau ne visada tai pasiteisina. Būna atvejų, kai treniruoji žirgą 3–5 metus ir jis nebėga. Reiškia, kad jo prigimtis nėra būti bėgiku“,– teigė Mečislovas.

Gyvenimo be eikliojo žirgo neįsivaizduojantis M.Radzevičius šmaikštavo, kad su jais nesiskirs tol, kol galės įsėsti į ristūno traukiamą vežimą. Asmeninio archyvo nuotr.

Subalansuotas šėrimas

Svarbų vaidmenį ristūnų sportiniams pasiekimams turi subalansuotas šėrimas. Kiek jis kainuoja žirgų šeimininkui? M.Radzevičius sakė, kad jei savininkas pašarus išaugina ir paruošia pats, jie kainuoja pigiau. Pavyzdžiui, 10–ties gyvulių bandos išlaikymas gali kainuoti apie tūkstantį eurų ir daugiau. Dešimt žirgų per metus suėda apie 6 tonas avižų ir 80–100 rulonų kokybiško šieno. Gyvuliams taip pat yra reikalingi įvairūs papildai, mikroelementai, druska su mineralais.

Žirgai šaltuoju periodu turi būti laikomi arklidėse. Vasarą ganyklose dažniausiai ganosi kumelės ir kumeliukai. Teoriškai vienam gyvuliui turi būti skiriamas 1 ha ganyklų.

„Ristūnai, kurie dalyvauja varžybose, beveik nesigano ganyklose. Jie šeriami daugiau sausu pašaru, kadangi nuo žolės gali padidėti jų kūno apimtys“,– sakė vyras.

Didžiausia priežiūra, anot pašnekovo, yra skiriama kumeliukams. Kumeliukai prie kumelės yra laikomi tol, kol ji nustoja žindyti – iki 10 mėnesių. Jei kumeliukai atjunkomi anksčiau, kai jiems sukanka 6 mėnesiai, tuomet jiems reikia duoti pieno miltelių, traiškytų ar maltų avižų arba specialių kombinuotųjų pašarų, skirtų kumeliukams.

Draugiškas ryšys

Veterinarijos gydytojas akcentavo, kad šeimininkas privalo su savo augintiniu palaikyti draugišką ryšį. Tai padaryti geriausiai pavyksta tuomet, kai kumeliukas yra auginamas nuo pat mažens, nes svarbios charakterio savybės susiformuoja pirmomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais. Būtent tada yra pats geriausias laikas užmegzti kontaktą, kad žirgas pasitikėtų žmogumi ir jo klausytų. Didelę įtaką daro ir žirgo motyvacija.

Daug dirbti turi tie žmonės, kurie įsigyja suaugusį žirgą. Tuomet ir patys šeimininkai turi prisijaukinti gyvulį ir pats gyvulys turi priprasti prie šeimininkų. Jei žirgas aikštingas, kartais prie jo priprasti neužtenka ir mėnesio. Jei jis baikštus – taip pat.

„Kartą iš draugo paėmiau prancūzų kilmės kumelaitę, kuri vos tik uždėjus ranką drebėdavo. Teko su ja dirbti pusantro mėnesio. Pasitaikė dirbti ir su pikto charakterio eržilu, kuris spardėsi priekinėmis kojomis“,– pasakojo M.Radzevičius. Jis tvirtino, kad žirgai yra individualūs, todėl juos būtina išsiugdyti taip, kad būtų galima pažinti jų reakcijas, elgesį, veiksmus.

Veterinarijos gydytojas rūpinasi ne tik arklių, bet ir kitų gyvūnų sveikata. Asmeninio archyvo nuotr.

Vardai ir sveikata

M.Radzevičius prižiūri 11 nuosavų žirgų: 2 kumeliukus ir 9 suaugusius. Jie – Rusijos, Prancūzijos ir Amerikos ristūnai.

„Vieną kumelaitę įsigijau iš Prancūzijos, kitas – Lietuvoje. Įdomu tai, kad Lietuvoje gimusių kumeliukų vardų pirmoji raidė turi būti tokia pati, kaip ir kumelės. O Prancūzijoje kiekvienais metais vardai renkami iš kitų raidžių“,– pasakojo žirgų mylėtojas.

Vardus kumeliukams Mečislovas parenka ir paprastus, ir ypatingus: Dinara, Dakota, Delovara, Delfina, Deltuvėlė, Deltuva 800, Rokezė, Hieraldika, Arktika, Apačis, Ukmergės lunatikas, Pavasarinis spindulys, Jurginų Alisa.

Didelį dėmesį M.Radzevičius skiria savo augintinių sveikatai, po varžybų juos masažuoja, reikalui esat, uždeda ir šiltų kompresų. Regis, bepigu tai daryti, kai esi veterinarijos gydytojas. Ar Mečislovas užsiimtų šia veikla, jei būtų kitos profesijos atstovas? „Priklausau Respublikinei lenktyninių žirgų lygai. Joje esame tik du veterinarai: aš ir Kazys Trota, kuris taip pat gyvena Ukmergės rajone. Kiti nariai – įvairių profesijų atstovai. Todėl jei nebūčiau veterinaras, vis tiek neatsisakyčiau žirgų“,– patikino pašnekovas.

Žinovo patarimai

Pasak Mečislovo, pastaraisiais metais daugėja žmonių, norinčių užsiimti žirgininkyste ir jodinėjimu. Todėl jie ieško žirgų. Vieni renkasi jojamuosius arklius, kiti – ristūnus. Jų kainos ir judėjimo būdas skiriasi. Jojamieji arkliai šuoliuoja, ristūnai bėga risčia. Ristūnų kainos Lietuvoje siekia 1–1,5 tūkst. eurų, užsienyje jos dar aukštesnės. Veterinarijos gydytojas, besiruošiantiems pirkti ristūnų, priminė, kad juos kiekvienais metais būtina dehelmintizuoti, paskiepyti nuo arklių gripo. Taip pat būtina ištirti dėl infekcinės arklių anemijos, kergimo ligos ir įplautimo. Šeimininkai privalo sutvarkyti jų kanopas, palaikyti gyvulių švarą.

„Renkantis žirgą sodybai ar jojimui pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jo charakterį, kad gyvulys būtų ramus, nesibaidytų. Svarbu apžiūrėti ir jo kojas, kad sausgyslės ir sąnariai nebūtų sustorėję, patinę“,– patarė M.Radzevičius.