Aptariamas melioracijos finansavimo fondo, į kurį subyrėtų dalis valstybinės žemės nuomos, galbūt ir žemės mokesčių, žemdirbių bei kitų žemės naudotojų indėlis, projektas kol kas nevirsta kūnu, nes ir savivaldybės, ir ūkininkai jį kaip reikiant taršo. Savivaldybės perspėja, kad jų biudžetai netektų 8–9 mln. eurų, todėl jos būtų priverstos didinti žemės mokesčius. O žemdirbiai abejoja, ar bus naudos, jeigu jie už hektarą mokės atitinkamą mokestį į fondą.

Rengia įstatymo pataisas

Visi sutinka, kad žūtbūt ir nedelsiant reikia iš esmės tvarkyti pasenusias drenažo sistemas, kurių būklė daug kur kritiška, tačiau kai kalba pasisuka apie pinigus, melioracijos finansavimas mėtomas kaip karšta bulvė. Ir tai suprantama – melioracijai atnaujinti reikia didžiulių lėšų.

Žemės ūkio ministerija pernai žemdirbių ir savivaldybių atstovams pristatė melioracijos statinių racionalesnio valdymo modelį (tai įteisinti numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane). Dabar rengiamas melioracijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame bus numatytas fondo steigimas, paskirtis, jo finansavimo šaltiniai. Žemės ūkio ministerija išsamiau to kol kas nekomentuoja ir žada artimiausiu metu šį projektą pateikti viešam derinimui suinteresuotoms institucijoms.

Susimestų visi

Ūkininkų auditorijose buvo pristatomas melioracijos arba vandentvarkos fondo, į kurį turėtų subyrėti dalis žemės mokesčių, projektas. Siūlyta, kad į fondą patektų apie 50 proc. savininkų mokamo žemės mokesčio, kita dalis – valstybinės žemės nuomos mokestis, kuri mokėtų ir valstybinės žemės nuomotojai, ir patikėtiniai. Į fondą galima būtų įtraukti ir lėšas už parduotą valstybinę žemę.

Žemdirbiai iškart sumojo, kad toks valstybės indėlis į fondą būtų per menkas. Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė tąkart ramino, kad valstybė dar prisidėtų ir ta dalimi, kurią dabar skiria iš biudžeto. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, einamosioms melioracijos išlaidoms iš biudžeto tenka apie 11 mln. eurų. Siūloma, kad prisidėtų ir patys žemdirbiai, taip pat ir kelininkai, miškininkai ir kiti, kurie naudojasi žemės resursais.

Į fondą planuojama kasmet surinkti apie 25–30 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, šių lėšų pakaktų ne tik melioracijos sistemoms prižiūrėti, bet ir jas remontuoti bei atnaujinti.

Būtų didžiausia klaida

Pagal Žemės ūkio ministerijos pristatytą melioracijos statinių valdymo modelio projektą valstybė ir toliau valdytų (patikėjimo teise juos perduodant savivaldybėms) magistralinius griovius, melioracijos statinius ir įrenginius, o visi dabar valstybei priklausantys drenažo rinktuvai, kurių skersmuo 12,5 centimetro ir didesnis, būtų perduoti žemių savininkams.

Nemažai ūkininkų nuogąstauja, kad jeigu valstybė atsikratys didelių drenažo rinktuvų, melioracijos priežiūra gali virsti chaosu. Kai kurių ūkininkų nuomone, įgyvendinus tokius ketinimus būtų padaryta bene didžiausia klaida žemės ūkio istorijoje.

Žemės sklype esantys mažesni drenažo įrenginiai jau perduoti žemių savininkams. Pastaraisiais metais pavieniai ūkiai ir melioracijos naudotojų asociacijų nariai rengia projektus ir atnaujina drenažą europinės paramos lėšomis, kartu atverdami ir savo pinigines. Tokius projektus remia ir savivaldybės. Tačiau, pasak melioracijos specialistų, tokios pastangos nėra efektyvios, nes melioracijos ūkį reikia tvarkyti kompleksiškai.

Didintų žemės mokesčius

Dėl melioracijos fondo finansavimo modelio buvo diskutuota ir su savivaldybių atstovais. Šie, kaip ir nemažai ūkininkų, už jį balsuoti nenori ir siūlo pačiai valstybei reikšmingiau finansuoti pasenusį valstybės turtą.

Savivaldybių nuomone, melioracijos sistemų būklės prastėjimas yra nepakankamo finansavimo padarinys, todėl savivalda nepritaria Žemės ūkio ministerijos siūlymams šią problemą spręsti savivaldybių finansavimo sąskaita. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdyje nebuvo pritarta siūlymams dalį žemės mokesčių pervesti į centralizuotą melioracijos fondą.

Šio komiteto nario, Rietavo savivaldybės mero Antano Černeckio manymu, valstybė lengviausiu būdu norėtų atsikratyti rūpinimosi melioracijos ūkiu, ir tai nebūtų sąžininga išeitis. „Valstybė savo apleistą turtą norėtų permesti ant savivaldybių pečių. Jeigu melioracijos sistemas tektų finansuoti iš žemės mokesčio, sumažėtų savivaldybių biudžetai. Kas kompensuos mums tas netektis?“ – klausė meras.

Antanas Černeckis

Jis sutiko, kad dalį žemės mokesčio galima būtų skirti melioracijos fondui, tačiau 50 proc. – didelė suma. „Mūsų savivaldybė surenka apie 160 tūkst. eurų žemės mokesčio, dar kažkiek už valstybinės žemės nuomą, bet melioracijai tvarkyti reikia gerokai daugiau lėšų. Jei norima, kad prižiūrėtume drenažo sistemas, kurių rinktuvų skersmuo didesnis nei 12,5 centimetro, tai būtų utopija.

Didžiąją dalį turėtų skirti valstybė iš biudžeto, kitu atveju savivaldybės bus verčiamos didinti žemės mokesčius. Taigi tai nekorektiškas siūlymas“, – sakė A.Černeckis.

Bėda, kai du šeimininkai

Savivaldybių atstovai komitete sutarė, kad dalis požeminių melioracijos tinklų (sausintuvų ir rinktuvų) turėtų būti privatizuoti ir perduoti žemės savininkams. Rietavo savivaldybės mero manymu, didesnius drenažo rinktuvus būtų neracionalu perduoti ūkininkams. „Užkrovus jiems tokią atsakomybę, melioracijos problemos nebūtų išspręstos. Juk dideli rinktuvai, pavyzdžiui metro ilgio, būna susiję su kelių ūkininkų laukais. Ir jeigu vieno ūkininko laukose ištinka bėda, jis vienas nesugebės susitvarkyti. Čia būtinas valstybinis reguliavimas. Kito kelio nėra“, – įsitikinęs A.Černeckis.

Jis įvardijo daugiau problemų, kurių iškyla, kai melioracijos statiniai priklauso ne vienam šeimininkui. „Pavyzdžiui, savivaldybė turi prižiūrėti užtvanką, tačiau to praktiškai neįmanoma padaryti, nes šalia susidariusio vandens telkinio savininkas neleidžia nuleisti vandens. To nepadarius neįmanoma remontuoti užtvankos. Kai melioracijos ūkis išskaidytas, sudėtinga tvarkytis“, – pripažino Rietavo savivaldybės vadovas.

Nemato fondo privalumų

Kupiškio rajono ūkininkas Jonas Dobrovolskis, kurio iniciatyva buvo įsteigta pirmoji kupiškėnų melioracijos sistemų naudotojų asociacija, atsargiai žiūri į ketinimus kurti melioracijos fondą. Melioracija besirūpinantis stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas sakė kol kas neįžvelgiantis jokių jo privalumų.

„Visokių fondų galime prikurti, bet kas iš to? Esame diskutavę apie tai, nežinau, kokie variantai dabar yra svarstomi, bet aš sunkiai įsivaizduoju, kaip jis veiktų. Sudėsime po kelis eurus nuo hektaro, o kas nuspręs, kam pirmiau tvarkyti sausinimo sistemas? Melioracijai reikia daug lėšų, jų neužteks visiems. Gali būti, kad ūkininkas visą gyvenimą mokės į fondą, o investicijos jo laukų gali ir nepasiekti. Tad jau geriau pačiam kažką pasidaryti“, – svarstė ūkininkas.

Užpelkėjimo rizika

Tvirtinama, kad iš 2,5 mln. hektarų nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. hektarų drenažo būklė yra kritiška. Jam pagerinti priežiūros ir remonto priemonių jau nepakanka, nes apie pusę drenažo sistemų daugiau kaip 40 proc. uždumblėjusios. O drenažui ir kitiems melioracijos statiniams rekonstruoti valstybės biudžeto lėšų nuo 2012-ųjų nebeskiriama. Išseko ir melioracijai skirtos 2014–2020 m. ES lėšos.

Melioracijos specialistai perspėja, kad jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių, Lietuva 2040 metais teturės 1 mln. hektarų nusausintų žemių, o 1,5 mln. hektarų patirs pakartotinio užpelkėjimo riziką.

Netektų 8–9 mln. eurų

Ieva Jonilienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja viešiesiems ryšiams

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams Žemės ūkio ministerijoje pristatytuose projektuose neminima apie 50 proc. iš surinktų žemės mokesčių, bet numatomi kiek kitokie (ne žemės mokesčio didinimo) melioracijos fondo formavimo principai ir šaltiniai. Vienas iš tokių šaltinių (bet ne pagrindinis) buvo paminėtas valstybinės žemės nuomos mokestis žemės ūkio paskirties žemei. Šis mokestis 2018 metais vidutiniškai siekė apie 1,5 proc. žemės rinkos vertės. Pagal galiojantį įstatymą savivaldybių tarybos nustato jo dydį nuo 0,1 iki 4 proc. ribose. Nustačius žemės ūkio paskirties žemės sklypams šio mokesčio minimumą 1,5 proc., kuris būtų pervedamas į tokį fondą, tai sudarytų tik 8–9 mln. eurų.

Kai bus įstatymo projektas, tada savivaldybės jį svarstys. Bet kuriuo atveju toks siūlymas reikštų arba 8–9 mln. eurų savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti netekimą, arba valstybinės žemės nuomos mokesčio padidinimą žemės ūkio žemės paskirties sklypams (bet ne kitos paskirties žemės sklypams) ne mažiau kaip dvigubai (nuo esamo 1,5 proc. iki 3,0 proc. nuo žemės vertės).

Siūlymas dėl žemės mokesčio dalies pervedimo į fondą buvo keltas 2018 metų lapkričio mėnesį Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje, bet šiuo metu Žemės ūkio ministerija jo atsisako.

Melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų finansavimas

valstybės biudžeto lėšomis (eurai)

Lietuvos melioracijos įmonių  asociacijos duomenys