Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) itin skubiai parengė ir žemdirbių organizacijoms derinti išsiuntė ministro įsakymo projektą dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių. Neviešinamo įsakymo esmė tokia: parama siūloma visiems ūkiams, tačiau iš tikrųjų ja pasinaudoti galės tik statybas vykdantys stambiausieji ūkiai. Taip pasitraukdami dabartiniai ministerijos vadovai ketina trinktelėti durimis: po mūsų – nors ir tvanas!

Solidi parama

ŽŪM žemdirbių organizacijoms pristatė itin skubiai parengtą pasiūlymą, kuris net nebuvo aptartas su socialiniais partneriais. Pati ministerija teigia, kad įsakymo projektas atsirado siekiant tinkamai pasirengti KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos paraiškų priėmimui, kuris numatytas vykdyti nuo šių metų lapkričio 2 d. iki gruodžio 18 d. Tačiau ar žemdirbių organizacijų nuomonė tikrai svarbi?

Šis klausimas kyla, nes ŽŪM rašte juodu ant balto be kompromisų rašoma: „Šios taisyklės bus taikomos pareiškėjams, vykdantiems žemės ūkio veiklą ir teikiantiems paraiškas paramai nuo 2020 metų gauti paramą, kai pateiktame projekte numatyta investuoti į naujų gamybinių statinių statybą, esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą“ (Kalba netaisyta, – red. past.).

Jeigu jau aišku, kad jos „bus taikomos“, tai kodėl surengtas šis „derinimo“ spektaklis? Pagal veiklos sritį parama išaugo iki itin solidžių sumų – 600 tūkst. Eur vieno paramos gavėjo projektui ir net iki 1 mln. Eur susijusioms įmonėms, įskaitant sutuoktinių.

Nesusipažinusieji su aplinkybėmis pamanys – ar blogai, kad ŽŪM siūlo ūkininkams panaudoti ES paramos lėšas? Panagrinėkime aplinkybes.

Liko nepanaudoti 7 milijonai

Šįmet nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. paraiškos pagal minėtą priemonę buvo priimamos siekiant, kaip teigiama ŽŪM internetiniame tinklalapyje, didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir kt.

Pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų apdorojimas ir realizavimas, taip pat specializaciją keičiantys ūkiai. Vienas paramos gavėjas galėjo gauti iki 50 tūkst. Eur, o per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2020 m. – iki 400 tūkst. Eur ir iki 800 tūkst. Eur galėjo būti skirta susijusiems asmenims ar įmonėms.

Buvo numatytas intensyvumas: 40 proc. augalininkystės ūkiams, 50 proc. gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, taip pat 50 proc. žemės ūkio produktams perdirbti. Tačiau ne visi surinko reikiamą balų skaičių. ŽŪM duomenimis, buvo panaudota 88 proc. numatytos paramos, o paraiškas pateikė 1 159 asmenys. Skirta 56,7 mln. Eur, o paraiškose buvo prašoma šiek tiek mažiau – 50 mln. Eur. Taigi vien šio šaukimo metu liko nepanaudota apie 7 mln. Eur. Štai todėl kažkam kilo mintis baigiantis ES finansiniam laikotarpiui panaudoti likusias lėšas ir dar pridėti iki 18 mln. Eur „geriems vyrams“.

Pasirinko lengviausią kelią

ŽŪM teisinasi, esą ir dabar numatyta parama galės pasinaudoti ne tik stambieji, bet ir visi kiti ūkiai. Tačiau jeigu smulkieji ir vidutiniai ūkiai nesugebėjo pasinaudoti parama, kai ją gauti buvo galima paprastesniu būdu, tai ar sugebės ja pasinaudoti dabar, kai bus didesnė konkurencija ir paramą gauti bus sudėtingiau?

„Dabar procedūra bus sudėtingesnė, nes atrankos komisijai reikės pateikti ir verslo planą. Konkurencija? Taip, ji bus didesnė, nes daugiau balų gaus tie, kurie norės mažesnio paramos intensyvumo“, – sakė nenorėjusi viešai prisistatyti ŽŪM atstovė.

Ką apie šiuos pasikeitimus galvoja šeimos ūkių interesus ginančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis? „Pagal dabar siūlomas taisykles šeimos ūkių galimybės gauti paramą yra labai menkos. LŠŪS jau prieš kelerius metus ministerijai siūlė daugiau lėšų skirti smulkiųjų ir vidutinių ūkių savininkams konsultuoti. Neišgirdo, neskyrė, nors matome, kad lėšų buvo, o dabar stebisi, kad ūkininkai nepasinaudojo visomis paramos lėšomis.

Vidas Juodsnukis

Kodėl nesiaiškinama, dėl kokių priežasčių nepasinaudojo? Galiu atsakyti. Todėl, kad vieniems trūko informacijos, kitiems – žinių, tretiems – pinigų konsultantams samdyti. Tačiau ministerijai tai nerūpi, einama lengviausiu keliu – paramą skirs ne tiems, kuriems jos labiausiai reikia, bet tiems, kurie iki šiol jos gavo daugiausia. Tai labai neatsakingi ŽŪM vadovų veiksmai!“ – išvadą daro LŠŪS vadovas.

Tikrai keistas ministro pasiūlymas, juk oficiali statistika rodo, kad 20 proc. ūkininkų iki šiol atiteko per 80 proc. ES ir valstybės paramos. Jeigu įsigaliotų dabar siūlomas taisyklių projektas, šis santykis būtų dar blogesnis.

Įtarimai dėl korupcijos

Kyla įtarimų, kad taisyklės buvo pakeistos siekiant suteikti galimybę parama pasinaudoti ūkiams, kurie iš anksto galėjo žinoti apie planuojamus pakeitimus. Kuo pagrįsti tokie įtarimai?

„Tuo, kad paramos tvarka buvo keičiama kaip niekada anksčiau skubiai ir nediskutuojant su socialiniais partneriais. Mano žiniomis, kai kurie ūkiai jau iš anksto pasiruošė leidimus vykdyti statybų darbus tarsi būtų iš anksto žinoję apie dabar jau ir mums žinomus pakeitimus“, – sakė V.Juodsnukis.

Pasak LŠŪS vadovo, pirmoji informacija apie ŽŪM projektą jį pasiekė rugsėjo pabaigoje, tačiau V.Juodsnukis abejojo. „Maniau, jog tai tik gandai, juk rinkimų metas. Negalėjau patikėti, todėl neskubėjau reaguoti. Juolab kad KPP 2020 m. programų šaukimų grafike tokios priemonės nebuvo. Deja, pasitvirtino blogiausi įtarimai“, – sakė V.Juodsnukis.

Be kita ko, paramos sumą didinti ŽŪM galėtų tik suderinusi su Stebėsenos komitetu, o to nebuvo padaryta. LŠŪS jau paskelbė ne tik nepritarianti parengtam žemės ūkio ministro įsakymo projektui, bet ir planuojanti kreiptis į valstybės kontrolės institucijas (FNTT, STT) dėl įtarimų, kad paramos teikimo pakeitimai galėjo atsirasti ir dėl galimai su korupcija susijusių veiksnių.

Paramos sklaida

Panašią nuomonę pateikė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas. „Tai skandalingas atvejis, nes programai baigiantis negalima keisti taisyklių. Dabar susidarė tokia padėtis, jog kai kurie subjektai, jau gavę maksimalią paramos sumą, dabar galės vienu ypu ją pasididinti dar 600 tūkst. Eur. Taigi, paramos sklaidos lygis bus dar prastesnis, nors Lietuvai jau ir Briuselis ne kartą priminė, kad blogai, jog parama koncentruojasi nedidelio ūkininkų sluoksnio rankose“, – sakė V.Buivydas.

Vytautas Buivydas

LJŪJS vadovas priminė, kad iki šiol supaprastintai paramai skirtų lėšų visada pritrūkdavo. Taigi, buvo galimybių likusias lėšas panaudoti remiant smulkiuosius ir vidutinius ūkius, tarp kurių – ir jauniesiems ūkininkams priklausantys ūkiai. „Pavyzdžiui, jaunųjų ūkininkų programai trūksta apie 3 mln. Eur. Jie turėjo tokį pasirinkimą – paramą skirti beveik 100 jaunųjų ūkininkų arba paremti 5 stambiuosius ūkius. Pasirinktas pastarasis variantas“, – su apmaudu kalbėjo V.Buivydas.

Negalutiniais duomenimis, minėtai paramai bus skirta 18 mln. Eur. Taigi, pagal ŽŪM parengtą projektą teoriškai po 600 tūkst. Eur galėtų gauti 30 stambių ūkių arba bendrovių.

Kas išsklaidys korupcijos dvoką?

V.Buivydas pateikė ir neatremiamą argumentą, kuris visiškai sutriuškina ŽŪM pasiūlymą. „Akivaizdu, jog kai kurie politikai bei ministerijos atstovai ūkininkus laiko kvailiais. Paaiškinsiu. Jeigu norite ūkiuose imtis statybos darbų, visus dokumentus susitvarkysite ir leidimus gausite teoriškai per 3 mėnesius, o realiai – per pusmetį. Dabar skelbiama apie paramą, kuriai gauti reikia pateikti dokumentus nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 18 d. Aš nesuspėčiau ir negalėčiau laiku pateikti paraiškos. Tačiau kai kas suspės. Kas? Mano nuomone, pretenduoti į paramą galės tik iš anksto apie ją žinoję ir jai ruošęsi subjektai. Todėl ir sakau, kad šis projektas dvokia korupcija“, – išvadą padarė V.Buivydas.

Tikėtina, kad šis jaunojo ūkininko argumentas sudomins valstybės kontrolės institucijas. „Kol nevėlu, ŽŪM turėtų atsiimti šį pasiūlymą ir paskelbti paskutinį laikotarpio šaukimą, kuris būtų skaidrus, paprastas ir naudingas valstybei bei šeimos ūkiams. Tikrai atsirastų norinčių sąžiningai pasinaudoti ES ir valstybės parama“, – patarė LJŪJS vadovas.

Gabrielius Juonys