Vyriausybė nusprendė – į Kauną pirmiausia bus iškelta Žemės ūkio ministerija. Vėliau, papildomai įvertinus perkėlimo poveikį, bus sprendžiama, ar perkelti ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą bei Nacionalinę žemės tarnybą.

Ministerijos perkėlimo į Kauną planas bus parengtas iki birželio 1 dienos. Taip pat bus atliktas nepriklausomas jo vertinimas. Skaičiuojama, kad efektyviau išnaudojamos patalpos, naujausių technologinių ir valdymo sprendimų diegimas, procesų efektyvinimas ir optimizavimas leis sutaupyti apie 0,2 mln. eurų per metus. Iki 2019 metų gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos ministerijos perkėlimo viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Ministerija Kaune įsikurtų 2020 metų pirmąjį ketvirtį. Tačiau jau nuo šių metų balandžio Kaune pradės veikti jos padalinys, kuriame dirbs kelios dešimtys darbuotojų. Patalpos, iš kurių išsikels ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, bus perduotos valdyti Turto bankui. Savo nuomone apie ministerijos perkėlimą pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas.

Kaip manote, kas keisis, jei ministerija persikels į Kauną, ar iš tiesų bus gerai?

Manau, kad, esant dabartinėms susisiekimo ir komunikavimo galimybėms, galima dirbti labai operatyviai būnant bet kurioje vietoje. Lietuvai tai būtų teigiamas pokytis, nes regioniškai pasiskirstytų specialistų svorio centras. Kaune yra penki universitetai, daug žmonių, dirbančių šioje srityje, yra mūsų universiteto absolventai, taigi problemų su darbuotojais nebus. O kokia nauda – regioniniu požiūriu tai būtų tikrai efektyvus paskirstymas ir pačių žmogiškųjų išteklių, be to, mokesčių požiūriu sumažėtų koncentracija viename regione. Manau, į Kauną galėtų galėtų išsikelti ir daugiau ministerijų, gal po kurio laiko ir visos. Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje ministerijos ir joms pavaldžios nacionalinės įstaigos dirba regioniniuose miestuose. Pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos analogai ne sostinėje veikia Nyderlanduose, Vokietijoje, Norvegijoje, o Nacionalinės mokėjimo agentūros analogas ne sostinėje veikia Švedijoje. Nyderlanduose parlamentas įkurtas Amsterdame, o vyriausybė veikia Hagoje. Vokietijoje visos ministerijos turi „veidrodinius“ padalinius Bonoje.

Palaikote tokią regioninę politiką, kad Vilnius be ministerijų klestės toliau, o Kaunui tai būtų gerai. Tačiau žmonės, dirbantys Žemės ūkio ministerijoje, yra nepatenkinti, kad jų darbovietė iškeliama net į kitą miestą...

Tai yra kiti dalykai, galbūt nepakanka komunikavimo su žmonėmis, tarimosi. Didelės bėdos nematau – atstumas tarp miestų yra nedidelis, susisiekimo priemonės ateityje bus labai greitos. Turiu panašios patirties – ketverius metus dirbau Žemės ūkio ministerijoje ir kasdien važinėjau į darbą savo transportu. Nuo namų kelionė užtrukdavo 1 valandą penkiolika minučių – Vilniuje tiek trunka atvažiuoti iš priemiesčių. Nemažai žmonių važinėja iš Vilniaus į Kauną, ir atvirkščiai. Pakeisti gyvenamąją vietą yra neblogas dalykas, ypač jauniems žmonėms.

Žinoma, kiekvienam yra labai svarbu, kur jis dirba, kur mokosi vaikai, kiek trunka kelionė iki darbo. Žmonės yra jautrūs bet kokiems pokyčiams, tačiau su jais reikia dirbti, reikia žiūrėti, kad kiekvienas pokytis duotų pridėtinę vertę valstybei, kolektyvams, institucijoms. Opius klausimus reikia spręsti, kad nebūtų nukentėjusiųjų ir nelaimingų. Bet, žvelgiant plačiau, pokyčiai, nors ir nelengvi, būna naudingi. Tačiau juos reikia gerai suplanuoti, gerai pristatyti, iškomunikuoti, pagrįsti finansiškai. Jei tai bus padaryta, viskas bus gerai.

Žemės ūkio ministerijoje dirba daugiau kaip 200 darbuotojų, tačiau tik 16 iš jų yra baigę žemės ūkio mokslus. Jūsų manymu, kodėl žmonės, turintys reikalingą išsilavinimą, neina dirbti į ministeriją?

Žemės ūkio ministerijoje dirbantys specialistai iš tiesų yra patyrę, gerai pažįstu daugumą, tačiau gyvenimas eina į priekį, vyksta ir rotacijos, ir žmonių pasikeitimai. Jei žmogus dešimtmečius dirba vienoje vietoje, tai nėra gerai, turi būti tam tikras judėjimas, atsinaujinimas. Visuomet maniau, kad tarp Žemės ūkio ministerijos specialistų turi būti daugiau žmonių, turinčių bazinį žemės ūkio išsilavinimą, tai naudinga ir duoda pridėtinę vertę, pridėjus visas kitas patirtis.

Ministerijos perkėlimas padėtų išspręsti šias problemas?

Norėčiau pabrėžti kitą aspektą. Apskritai gyvenime naudingi pokyčiai, juk keičiasi technologijos, atsiranda daug naujovių. Labai svarbu suplanuoti ir suvaldyti tą perkėlimo procesą, tam reikia pasiruošti. Labai gera idėja gali sužlugti dėl to, kad bus prastai įgyvendinama.

Stiprus žingsnis

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras

Ministerijos perkėlimas į Kauną yra stiprus regioninės politikos žingsnis, kurį reikia žengti iki galo, jeigu nenorime, kad Lietuva taptų vieno miesto valstybe.

Šis perkėlimas pasiųs stiprų signalą tiek Vidurio Lietuvos gyventojams, tiek investuotojams, kad valstybė yra pasirengusi kartu su verslu investuoti Lietuvos regionuose. Galiausiai, šis perkėlimas nepaliktų kitos išeities, kaip tik sukurti mobilią ir į rezultatus, o ne atsėdėjimą darbo vietoje orientuotą XXI amžiaus ministeriją.