Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio susitikime su Latvijos, Estijos bei Lenkijos žemės ūkio ministrais sutarta vieningai laikytis užsibrėžtos pozicijos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. Taip pat aptarti kiti regioninio bendradarbiavimo bei naujosios ES finansinės perspektyvos klausimai.

Ministrai vieningai sutarė, kad šalys, gindamos žemdirbių interesus derantis dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) sąlygų, turi būti tvirtos ir vieningos. Tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys bei Lenkija siekia užtikrinti vienodas tiesiogines išmokas visiems ES ūkininkams.

„Ir toliau atkakliai dirbame, kad Europos Komisija įsiklausytų į mūsų balsą, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams siektų 100 procentų ES vidurkio“, - po susitikimo kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras.

Ministras A. Palionis pritaria Lenkijos žemės ūkio ministrui Janui Kšyštofui Ardanovskiui, teigiančiam, kad žemdirbiams būtų sunku įgyvendinti visus naujus aplinkosauginius reikalavimus su tuo pačiu skiriamu biudžetu.

„Siekiame užsitikrinti sąžiningą konkurenciją, nes Lietuvos ūkininkai įsipareigoję vykdyti tokius pačius ES teisės aktų reikalavimus, pasiryžę prisidėti ir prie ambicingų klimato bei aplinkos apsaugos tikslų, kaip ir kitų ES valstybių narių žemdirbiai, bet skirtumai tarp gaunamos paramos yra nepagrįstai dideli“, – teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.

Lenkijos pakvietė visus ministrus  aiškiai išsakyti savo lūkesčius dėl BŽŪP vasario 24 d. įvyksiančiame susitikime su ES žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu. Į susitikimą yra pakviesti ne tik Baltijos šalių, bet ir Višegrado šalių žemės ūkio ministrai.

Nuo įstojimo į ES Baltijos šalių ūkininkams mokamos tiesioginės išmokos siekia tik 60–70 proc. ES vidurkio.

Pagal pirminį Europos Komisijos pasiūlymą, tiesioginių išmokų finansavimo lėšos Lietuvai turėtų didėti apie 21 proc. (apie 660 mln. Eur), lyginant su 2014-2020 metų finansavimu. Tačiau tai užtikrintų tik nedidelį (apie 2 proc. kasmet) Lietuvos tiesioginių išmokų artėjimą iki ES vidurkio: tai būtų 174 Eur/ha 2020 metais (67 proc. ES vidurkio), o 2026 metais – 204 Eur/ha (78 proc. ES vidurkio). Toks išmokų lygis ir toliau lemtų nelygias Lietuvos ūkininkų konkurencines sąlygas su kitų ES šalių ūkininkais.

Lietuva nepamiršo 2013 m. Europos Vadovų Tarybos pažadų, jog tiesioginės išmokos trijų Baltijos šalių žemdirbiams 2020 m. turėtų pasiekti 196 Eur/ha. Žemės ūkio ministerijos tikslas yra pasiekti, kad suvienodinimo procesas būtų visiškai baigtas jau ateinančiame finansiniame laikotarpyje – ūkininkai turi gauti ES vidurkio dydžio išmokas.

Ministrų susitikime neliko nepaliestas ir paukščių gripo klausimas, keliantis nerimą ne vienai Baltijos valstybei. Sutarta dar glaudžiau bendradarbiauti imantis prevencinių veiksmų prieš šią ligą.