Rubrika

Ministras: „Darome viską, kad ūkininkams dirbti būtų lengviau“

Praėjusios savaitės pabaigoje žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su Vilkaviškio rajono ūkininkais. Ministerijos vadovas pristatė šiuo metu rengiamą žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, papasakojo, su kokiais žemės ūkio plėtros iššūkiais tenka susidurti.

Gausi komanda

Į Vilkaviškį G.Surplys atvyko lydimas gausios komandos. Kartu su juo susitikti su beveik dviem šimtais Suvalkijos žemdirbių atkeliavo Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas, šios agentūros Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Sigitas Puodžiukas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika, Žemės ūkio ministerijos patarėjos Aušra Kalantaitė ir Goda Vainienė, Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Savickienė, Žemės ūkio ministerijos 1-ojo ES paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Tadas Švilpauskas ir kt.

Susitikimo metu kalbėta apie kelių, esančių kaimo vietovėse, tvarkymą, tiesiogines išmokas ūkininkams, taip pat apie melioracijos darbus, pieno supirkimo kainas, atsakyta į kitus Vilkaviškio krašto žemdirbiams rūpimus klausimus.

Prioritetai ir vizija

Bendraudamas su Vilkaviškio krašto žemdirbiais, G.Surplys teigė jaučiantis, kad šiame rajone žemės ūkis yra labai svarbus. Jis ūkininkams papasakojo apie rengiamą žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją iki 2030 m. Ministro teigimu, ateityje Lietuvos žemės ūkis turi remtis smulkiaisiais ir vidutiniais ūkiais. Jie yra būtini siekiant, kad kaimas išliktų, todėl šiuos ūkius privaloma skatinti ir remti. Tiesa, ministerijos vadovas pabrėžė, kad jie turi gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją (pvz., vietoj pieno – varškę, vietoj grūdų – duoną ir t. t.). Siekdami išlikti konkurencingi, smulkieji ir vidutiniai ūkiai taip pat privalo kooperuotis. Kaip pavyzdį G.Surplys pateikė Italijos ūkininkus, kurie visi be išimties priklauso kooperatyvams.

Į susitikimą su žemės ūkio ministru susirinko apie 200 Suvalkijos žemdirbių. Asmeninio archyvo nuotr.

„Jei norime galvoti apie globalų konkurencingumą, negalime užmiršti ir stambiųjų ūkių. Didelius ūkius ar žemės ūkio bendroves taip pat būtina palaikyti, nes jose įdarbinama daugybė žmonių. Tiesa, jų paramai neketiname teikti jokių prioritetų“, – kalbėjo G.Surplys.

Jo nuomone, Lietuvos kaimuose būtina stiprinti ir verslo plėtrą. Tik taip į regionus bus galima pritraukti daugiau jaunų žmonių.

„Dedame visas pastangas, kad kaimuose gyvuotų bendruomenės. Su Europos Komisija baigiame susitarti, kad kaimo bendruomenių žmonėms, dirbantiems su įvairiais projektais, nuo šiol būtų numatomas ir atlyginimas jiems. Iki šiol to nebūdavo. Tikime, kad tai paskatins bendruomenių atstovus būti dar aktyvesnius, neprarasti motyvacijos, siekiant pagerinti sąlygas savo aplinkoje“, – vylėsi ministras.

Jis teigė, kad, siekiant geresnių sąlygų kaimo vietovėse, bus daroma viskas, kad augtų žemės ūkio produktų vartojimas ne tik eksportuojant į užsienio rinkas, bet ir šalies viduje. Kaip pavyzdį jis pateikė Ukmergės atvejį – čia ūkininkai savo produkciją tiesiogiai parduoda vietiniams vaikų darželiams. Anot G.Surplio, išaugęs vartojimas leistų tikėtis ekonominio proveržio žemės ūkyje.

Jis taip pat papasakojo, kad Žemės ūkio ministerija derasi su VšĮ „Versli Lietuva“, jog ši imtų konsultuoti gyventojus verslo kaime klausimais. Taip pat tariamasi su įvairiomis kitomis įmonėmis bei įstaigomis, kad šios skatintų inovacijų ir technologijų plėtrą kaimo vietovėse.

„Vienas iš svarbiausių mūsų tikslų – mažinti patikrų skaičių. Norime, kad tokios įstaigos kaip Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė maisto ir veterinarijos agentūra ar „Ekoagros“ labiau būtų ne kontrolieriai, o konsultantai. Dabar kartais susidaro įspūdis, kad ūkininkai, įbauginti daugybės patikrų, visiškai nespėja susigaudyti naujausiose žemės ūkio tendencijose. Stengsimės visa tai pakeisti. Norime kad vietoje 3 ar 4 patikrų liktų tik viena“, – pabrėžė ministras.

Jis taip pat teigė, kad aktyviai derasi, jog Lietuvos ūkininkus pasiektų tokios pačios išmokos, kaip ir kitose ES valstybėse.

Ragino būti aktyviems

Ministro pateiktais duomenimis, praėjusiais metais Vilkaviškio rajono žemdirbiai sulaukė šiek tiek daugiau nei 17 mln. eurų įvairių išmokų. Jis ragino ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos ūkininkus būti aktyviems bei toliau naudotis ES parama.

„Laukia karšta metų pradžia. Jau nuo kovo 1 d. startuos pirmieji kvietimai teikti paraiškas. Šiemet viskas turėtų vykti greičiau nei ankstesniais metais. Daug ką supaprastinome. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais ūkininkams nebereikės pateikti komercinių pasiūlymų ar finansinių apskaitos dokumentų. Naudotis proga turėtų visi, nes prioritetai skiriami tiems, kurie anksčiau nėra pasinaudoję ES parama. Be to, nuo šių metų bus leidžiama dalyvauti ne vienoje priemonėje“, – pasakojo ministras.

Melioracijos ateitis – šviesi

Nemažai dėmesio susitikime su Vilkaviškio krašto žemdirbiais buvo skirta melioracijos situacijai aptarti. G.Surplio teigimu, per ateinančius 10–15 metų norima renovuoti visą valstybės melioracijos sistemą. Anot jo, to siekiant iš ūkininkų nebus reikalaujama, kad jie prisidėtų, neplanuojama didinti ir žemės mokesčio.

„Pinigų šiam tikslui turėtume gauti iš valstybės biudžeto bei valstybinės žemės pardavimo ir nuomos. Šiuo metu šalyje turime apie 1 milijoną hektarų valstybinės žemės. Kanalai, tiltai, grioviai išliks valstybės nuosavybe, bet pasitikėjimo teise, aišku, kartu su skiriamais pinigais, bus perleisti savivaldybėms. Ūkininkams atiteks visas po žeme esantis drenažas, net ir vamzdynai, storesni nei 12,5 centimetro skersmens“, – teigė G.Surplys.

Jis taip pat sakė, kad ūkininkai bus raginami dar aktyviau naudotis ES parama šioms melioracijos sistemoms tvarkyti.

„Dar ir dabar yra likę apie 23 milijonai eurų ES pinigų, skirtų melioracijos įrenginiams tvarkyti. Šiemet vėl bus kvietimai, tad raginame jų nepraleisti. Vilkaviškio žemdirbiai jau ir taip yra labai aktyvūs, iki šiol jie pateikė 12 paraiškų, bet tai nereiškia, kad jie ir toliau negali būti tokie pat aktyvūs“, – šypsojosi ministras.

Jam pritarė ir jo patarėja A.Kalantaitė. Anot jos, melioracijos ateitis Lietuvoje – šviesi. Specialistės teigimu, melioracijai ir iki šiol buvo skiriama nemažai lėšų, tačiau jos buvo panaudojamos neefektyviai – tvarkomi pavieniai objektai, be bendros vizijos. Dėl šios priežasties visos melioracijos sistemos vertė kasmet krisdavo. Dabar planuojama rekonstruoti visus be išimties įrenginius, todėl jų vertė turėtų išaugti. Tai padarius melioracijai ateityje bus galima skirti daug mažiau lėšų.

Kai Suvalkijos žemdirbiai ėmė garsiai abejoti, ar įmanoma sutvarkyti visą sistemą per 10–15 metų, A.Kalantaitė pateikė tam tikrus skaičiavimus. Anot jos, šiuo metu melioracijos sistemos nusidėvėjimas yra vertinamas 537 mln. eurų. Skaičiuojama, kad valstybė kasmet jų remontui galėtų skirti bent 30 mln. eurų.

Dėmesys keliams, pienui ir vilkams

Bendraudamas su Suvalkijos žemdirbiais G.Surplys atskleidė, kad jau netrukus turėtų pasikeisti už pieną mokama tvarka. Anot jo, pieno kaina bus nustatoma tik pagal tai, ar ūkininkai jį patys pristato į perdirbimo įmones, ar šios susirenka žaliavą iš žemdirbių, ar pasiima iš supirkimo punkto.

„Nebeliks dešimties grupių, pagal kurias buvo iki šiol mokama pieno kaina. Taip pat skaidrinsime priedų mokėjimo tvarką. Viename internetiniame portale ūkininkai galės matyti kas, kiek ir kur moka už pieną. Manome, kad, turėdami viešai prieinamą informaciją, žemdirbiai su supirkėjais galės lengviau derėtis dėl geresnių sąlygų“, – svarstė ministras.

Jis taip pat atskleidė, kad šiais metais šalies savivaldybėms numatoma skirti 10 mln. eurų žvyrkeliams asfaltuoti. Šie pinigai bus paskirstyti visoms savivaldybėms, o jų bendruomenės galės pačios nuspręsti, kuriuos kelius asfaltuoti.

Susitikimo metu buvo aptarta ir kompensavimo už vilkų padarytą žalą tvarka. Pasak ministro, nuo šiol už kiekvieną paskerstą gyvūną ūkininkai atgaus realią jo vertę (t. y. jei paskerstas gyvūnas – veislinis, bus mokama kaip už veislinį, o jei laukėsi palikuonių – bus kompensuojama dvigubai). Jis taip pat teigė, kad ūkininkai turės galimybę už paramą įsigyti apsaugos nuo vilkų priemonių (tvorų, šunų ir kt.). Tiesa, kai žemdirbiai juokais pasiteiravo, ar už paramą nebus galima įsigyti šautuvų, ministras taip pat sureagavo šmaikščiai: anot jo, to greičiausiai neleistų Aplinkos ministerijos atstovai.

Grūdininkų problemos

Su Vilkaviškio krašto žemdirbiais bendravęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas D.Remeika patarė jiems išlikti budriems, nes afrikinis kiaulių maras nenumaldomai artėja ir prie šio rajono ribų. Iki šiol Vilkaviškio krašte tik vienam nušautam šernui buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras. Į kiaulių ūkius maro užkratas dar neįsisuko, bet, anot D.Remeikos, tai – tik laiko klausimas. Būtent Vilkaviškio rajone yra daugiausia šalyje kiaulių augintojų – 1 014.

D.Remeika, kaip ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas E.Bėrontas, teigė, kad pastaruoju metu abi institucijos ėmė itin glaudžiai bendradarbiauti. Pastaraisiais metais agentūra atliko 30 proc. mažiau patikrų nei anksčiau. Anot E.Bėronto, ateityje tokių patikrų turėtų dar labiau sumažėti, nes ūkininkų laukai bus stebimi iš palydovų.

Susitikime buvo atsakyta ir į kitus ūkininkams rūpimus klausimus. Daugiausia jų kilo augalininkystės srities atstovams. Žemdirbiai teiravosi, kodėl Lietuvoje, pagal bazinius rodiklius superkamų grūdų drėgnis privalo būti ne didesnis nei 14 proc. Anot jų, Europoje į šį rodiklį žiūrima daug liberaliau.

Kartu su ministru atvykęs S.Puodžiukas teigė, kad Lietuvoje grūdų kokybės standartai patvirtinti dar 2003 metais ir nuo to laiko nėra keisti. Jis pripažino, kad juos reikėtų peržiūrėti. Kartu su ministru abu pažadėjo atsižvelgti į vilkaviškiečių pastabas.

Klausimų turėjo ir žirnių augintojai. Jie teigė ir toliau norintys auginti šią kultūrą, tačiau tai daryti tampa vis sunkiau, nes auginimo procese negalima naudoti augalų apsaugos priemonių.

„Šiuo klausimu su Europos Komisija vyko intensyvios diskusijos. Jie siūlė atsisakyti draudimo naudoti augalų apsaugos priemones, tačiau tokiu atveju žalinimui skirtą plotą tektų padidinti iki 7 procentų. Aišku, mums toks variantas netiko“, – teigė T.Švilpauskas.

Kai ūkininkai paklausė, ar nebūtų galima jiems rinktis – naudoti augalų apsaugos priemones arba žalinimui skirtą plotą didinti iki 7 proc., specialistas išreiškė abejones. Anot jo, Europos Komisija nenumato tokių alternatyvų, tačiau jis pažadėjo šį pasiūlymą perduoti jos atstovams.

Susitikimo pabaigoje ministras G.Surplys įteikė padėkas labiausiai nusipelniusiems Vilkaviškio rajono žemdirbiams: Remigijui Alavočiui, Gintautui Jurgelaičiui, Sauliui Vasiliauskui bei Jolantai ir Vidmantui Kailiams. Ministro padėkos sulaukė ir Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Rimas Janulevičius.

„Kai ateis tikrintojai, šias padėkas pasidėkite labiausiai matomoje vietoje. Tada jie bus daug atlaidesni“, – juokavo G. Surplys.

 

Valentinas Jakimavičius