Ūkininkai domisi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMM) Žemdirbystės instituto mokslininkių atliekamais varpinių javų veislių jautrumo ligoms tyrimais. Todėl, nepaisydami lietaus, praėjusią savaitę jie gausiai susirinko į seminarą-lauko dieną „Varpų fuzariozė – žala derliui ir kokybei“.

Įtaką daro orai

Ūkininkams nerimą kelia pastaraisiais metais sparčiai plintanti viena iš žalingiausių varpinių javų ligų – varpų fuzariozė, pažeidžianti kviečius, miežius, rugius, kvietrugius ir avižas. LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė sakė, kad šiltėjantis klimatas Lietuvoje turi įtakos daugelio patogenų vystymuisi. Varpų fuzarioze augalai labiausiai užsikrečia, kai vyrauja drėgni ir šilti orai. Sporoms sudygti reikia ne trumpesnio kaip 12 valandų trukmės drėgno periodo. Užsikrėsti palanki temperatūra 16–30 °C šilumos. Jei žydėjimo metu 48–72 valandas pasėliuose laikosi drėgmė, o oro temperatūra tuo metu būna apie 22–29 °C, galima prognozuoti varpų fuzariozės protrūkį. Vėsesniu oru liga išplinta, kai ilgai laikosi didelė santykinė oro drėgmė. Pasak mokslininkės, varpų fuzariozę sukelia kompleksas Fusarium grybų rūšių, iš kurių F. graminearum, F. culmorumir F. Avenaceum laikomos žalingiausiomis. Tačiau ne mažiau svarbios ir F. poae, F. tricinctum, F. sporotrichioides, F. Equiseti ir kt. rūšys.

Ligos požymiai

Dr. R.Semaškienė papasakojo, kad pirmieji varpų fuzariozės požymiai išryškėja pieninės brandos tarpsniu arba vaškinės brandos pradžioje. „Vasariniai javai dėl gamtos sąlygų poveikio šia liga serga labiau nei žieminiai. Vienintelis purškimo nuo fuzariozės laikas yra žydėjimo metu. Jokių kitų variacijų negali būti“, – pabrėžė mokslininkė. Ji supažindino su šios ligos požymiais pasėliuose. Kviečių pasėlyje pažeista varpa ar jos dalis būna pabalusi, tačiau laikotarpis, kai kviečių pasėlyje labai gerai matomos dėl varpų fuzariozės išbalusios varpos, labai trumpas. Vasarinių miežių ar avižų pasėliuose išbalusių varpų ar šluotelių dėl varpų fuzariozės pažeidimo paprastai nematyti. Pradėjus bręsti javams ir pakitus pasėlių spalvai, fuzariozės pažeistas varpas galima atpažinti iš rausvai oranžinės spalvos. Fusarium užkrėsti kviečių grūdai gali būti susiraukšlėję, maži, rausvos, rausvai oranžinės ar tamsiai rudos spalvos. Jei fuzarioze užsikrečiama vėliau, grūdas daugeliu atveju išlieka normalaus dydžio, tik papilkėja ar įgyja rusvą atspalvį. Plika akimi tiksliai nustatyti varpų fuzariozės sukėlėją neįmanoma, tai atliekama tik laboratorijoje auginant grybus ant mitybinės terpės.

Susitikime su Žemdirbystės instituto mokslininkais javų augintojai pagilino savo žinias apie varpų fuzariozės pažeistus pasėlius, kontrolės priemonių efektyvumą ir tinkamumą. J.Žurauskienės nuotr.

Didėja rizika

Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos, užsikrėsti varpų fuzarioze rizika labai padidėja atsėliuojant javus ir ypač sėjant juos į ražienas. Kukurūzai taip pat yra netinkamas priešsėlis javams, nes juose daigų, burbuolių ir stiebų puvinius sukelia tie patys Fusarium grybai kaip ir varpų fuzariozę. Su šių augalų likučiais dirvoje varpų fuzariozės sukėlėjai gali išlikti gyvybingi net kelerius metus. Nustatyta, kad kukurūzų liekanos yra tinkamiausios Fusarium grybų infekcijai susidaryti, ypač jei jos nesusmulkinamos ir neužariamos. Ne tik kukurūzų, bet ir javų likučių susmulkinimas ir užarimas sumažina užkrato kiekį pasėlyje. Augalai, kuriuose fuzariozę sukeliantys grybai sukelia ligas, t. y. kukurūzai, ryžiai, miglinės piktžolės ir kt., yra vadinami tiesioginiais augalais-šeimininkais. Tačiau pastebėta, kad Fusarium grybai išgyvena ir nemigliniuose augaluose, kurie dažnai atlieka tarpinių augalų-šeimininkų vaidmenį, t. y. sudaro sąlygas augalų patogenams išgyventi sėjomainoje, kai nėra pagrindinio augalo-šeimininko.

Prisitaikę išgyventi

Mokslininkės dr. Skaidrė Supronienė, Gražina Kadžienė, Neringa Rasiukevičiūtė, Jurgita Klepšienė nustatė, kad varpų fuzariozės sukėlėjai yra prisitaikę išgyventi beveik visose javų sėjomainoje plintančiose miglinėse ir nemiglinėse piktžolėse, taip pat sėjomainoje su javais auginamuose žirniuose, rapsuose, bulvėse, cukriniuose runkeliuose. Pasak mokslininkių, lauko sąlygomis tiesioginės Fusarium grybų žalos nemigliniams augalams mūsų šalyje kol kas nepastebėta, tačiau kitų valstybių patirtis rodo, kad kai kurie varpų fuzariozės sukėlėjai palankiomis sąlygomis gali sukelti cukrinių runkelių lapų vytulius, bulvių gumbų ir pupelių daigų puvinius. Taigi tik pasėliuose plintančių piktžolių kontrolė, augalinių liekanų įterpimas į dirvą bei kuo įvairesnė augalų sėjomaina gali padėti sumažinti Fusarium grybų daromą žalą javams.

Dr. J.Ramanauskienė (kairėje) ir A. Jonavičienė pristatė laukeliuose atliktus bandymus. J.Žurauskienės nuotr.

Daugiamečiai tyrimai

LAMMC Žemdirbystės institute atlikti daugiamečiai tyrimai parodė, kad nuo mikotoksinų Lietuvoje labiau nukenčia vasarinių javų grūdai nei žieminių. Pirmas mikotoksinų protrūkis mūsų šalyje užfiksuotas 1996–1998 metais. Jis padarė daug žalos kiaulių fermose. Buvo nustatyta, kad grūdai, naudojami kiaulėms šerti, buvo užteršti Fusarium grybais ir mikotoksinais, ypač zearalenonu (ZEA). Išsamesnės informacijos apie Lietuvoje išaugintų grūdų užterštumą mikotoksinais nebuvo ir tik 2005-aisiais, Žemės ūkio ministerijos užsakymu vykdant mikotoksinų monitoringą, išryškėjo, kad grūdų mėginių užterštumas deoksinivalenoliu (DON) siekė 97–100 proc., tačiau nustatytos koncentracijos nebuvo didelės. 2012–2013 metais didesnės mikotoksinų koncentracijos taip pat aptiktos vasarinių javų grūdų mėginiuose. Panašios tendencijos išlieka ir pastaraisiais tyrimų metais.

Nebuvo palankūs

Šie, sausringi, metai buvo nepalankūs varpų fuzariozei plisti žieminiuose javuose, nes jų žydėjimo metu kritulių nebuvo. Todėl LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Akvilė Jonavičienė teigė, kad žieminių kviečių laukeliuose, kuriuose buvo atliekami bandymai augalus dirbtinai užkrečiant skirtingomis Fusarium rūšimis, varpų fuzariozė sunkiai pasireiškė. „Kadangi skirtingos Fusarium grybų rūšys sukelia skirtingus požymius, o inokuliavimo ir viso žydėjimo metu nebuvo lietaus, liga pažeidė tik pavienius augalus, o daugumoje skirtingomis Fusarium rūšimis užkrėstų laukelių varpų fuzariozės požymiai neišryškėjo“, – sakė A.Jonavičienė. Pasak mokslininkės, pasėliuose geriausiai išryškėjo agresyviausių Fusarium grybų rūšių F. graminearum ir F. Culmorum sukelti varpų fuzariozės požymiai. Būtent šios dvi ir dar viena F.avenaceum grybų rūšys dažniausiai pažeidžia grūdus. Jos įvardijamos kaip pagrindinis varpų fuzariozę sukeliančių Fusarium grybų rūšių kompleksas.

J.Žurauskienės nuotr.

Veislių pasirinkimas

Pasėlių apsaugai nuo ligų sukėlėjų naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės. Tačiau tinkamai ūkininkaujant reikia siekti ne tik gero žemės ūkio augalų derliaus, bet ir auginti juos darant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Kaip teigė to paties instituto mokslininkė dr. Jūratė Ramanauskienė, viena iš galimybių – sėti kuo atsparesnes ligoms augalų veisles. LAMMC Žemdirbystės institute jau kelerius metus iš eilės vykdomas Žemės ūkio ministerijos remiamas projektas ,,Įvairių veislių miglinių javų tinkamumo integruotai kenksmingųjų organizmų kontrolei (IKOK) tyrimai“. Šio tyrimo siekis yra nustatyti skirtingų veislių ūkinį vertingumą bei jų jautrumą ligoms, tarp jų ir varpų fuzariozei Šįmet institute tiriama dvylika žieminių kviečių veislių ir septynios vasarinių kviečių veislės. Daugiamečių tyrimų rezultatai rodo, kad iš žieminių kviečių jautresnės varpų fuzariozei yra Creator, Julius, SW Magnifik, Skagen veislės, iš vasarinių kviečių – KWS Chamsin, CH Campala, Nawra.