Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Danielius Kuprys buvo meiliai, tarsi pirmokas, pabartas dėl nustatyto netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo (neatlikimo) derinant viešuosius ir privačius interesus fakto. Prisimenate vaikišką skaičiuotę „Katinėli, nu nu nu, tave bausti ketinu“? Šiais laikais Lietuvoje taip „pabarami“ ir įžūliai besielgiantys valstybės tarnautojai.

Daug pažeidimų – viena pastabėlė

NŽT vadovo D.Kuprio veiklą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pavedimu buvo pavesta įvertinti Lietuvos žemės ūkio ministerijai. Jos sudaryta komisija nustatė, kad vadovo veikla daugybę kartų kėlė interesų konfliktus įvairiuose rajonuose. Verdiktas: pareikšti D.Kupriui „šiurpią ir negailestingą nuobaudą“ – pastabą.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas „Valstiečių laikraščiui“ į ragelį padūsavo, kad rinktis galėta tik tarp papeikimo ar pastabos, nes neva tokie yra įstatymai. Kartu jis patvirtino, kad, keičiantis ministrams, valdančiosioms daugumoms ir agentūros vadovams, NŽT padėtis nė kiek negerėja. „Tai tikrai buvo labai apleista sritis. Kalbant konkrečiai apie D.Kuprio tolesnį vadovavimą – sprendimas dar nepriimtas. Jeigu kartais teisėsauga turėtų griežtesnę nuomonę negu ministerijos komisija, tai jau kitas klausimas“, – pabrėžė jis. Kitokių komisijos liberalumo versijų komentuoti jis nepanoro.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijai atstovaujantis nepartinis politikas Povilas Urbšys teigė, kad teisėsauga galėtų priimti ir kitokį sprendimą. „Tai, kad komisija priėmė tokį sprendimą, niekaip neriboja galimybės teisėsaugos institucijoms dirbti savo darbą, nes jos nagrinėja ne tarnybinio nusižengimo, o galimai nusikalstamos veiklos padarymo faktą. Buvo keliamos versijos, kad toks švelnus Žemės ūkio ministerijos komisijos, vadovaujamos viceministro Artūro Bogdanovo, sprendimas gali būti nulemtas abipusių interesų. Juk buvo kilę prokurorams klausimų dėl sklypo, kuriame vyksta „Marriott“ viešbučio statybos, sutarties atitikimo viešajam interesui. Projekto vykdymui svarbi Nacionalinės žemės tarnybos pozicija. Galimas dalykas, kad tai kompromisas tarp viceministro ir šios tarnybos vadovo, reikia aiškintis“, – samprotavo P.Urbšys.

NŽT vadovas D. Kuprys nesugebėjo atsakyti į klausimą, kas jis – ūkininkas, verslininkas ar valdininkas.

Susivienijo prieš prokurorus

Šiokios tokios logikos tokiame paaiškinime esama. Mat 2017 m. pavasarį prokurorams pareiškus, kad reikia nutraukti nuomos sutartį dėl sklypo, kuris bendrovės „Hanner“ statyboms suteiktas (buvusio „Žalgirio“ vietoje ir šalia) be aukciono, abu solidariai prokurorus „pasiuntė“. NŽT paskelbė bendrovei tik įspėjimą.

„Santykių krizė tarp verslo ir viešojo sektoriaus jau atslūgusi. Dabar priimami sprendimai, kurie būtų naudingi privačiam ir viešajam sektoriui. Konfliktas kilo iš esmės dėl to, kad bendrovė buvo įspėta sutvarkyti dokumentus“, – žiniasklaidai teigė NŽT vadovas D.Kuprys.

„Susidarius naujoms aplinkybėms, nuoma kol kas nebus nutraukta, nestabdysime statybų. Laukiame naujo detalaus plano korektūros, tada vertinsime situaciją“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras A.Bogdanovas.

Taigi – jei vienoje srityje apsiribojama tik įspėjimu, tai galima dėl savo veiklos atsipirkti pastaba.

Pastabos ištakos

„Valstiečių laikraštis“ jau nagrinėjo situaciją, kai D.Kuprys galimai darė spaudimą savo pavaldiniams iš Varėnos skyriaus, kad būtų teigiamai išspręstas jam aktualus klausimas. Komisija grįžo prie šios temos. „Iš tyrimui pateiktų kitų dokumentų, susijusių su NŽT Varėnos skyriuje atliktu auditu, taip pat matyti, kad 2016 09 02 tarnybiniu pranešimu NŽT Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Virgis Valentukevičius kreipėsi į direktorių D.Kuprį dėl rizikos įvertinimo užbaigti žemės reformą kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 2016 m. spalio 1 d. Tarnybiniu pranešimu buvo išsakyti pasiūlymai atlikti auditą, siekiant išsiaiškinti NŽT veiklos atitiktis/neatitiktis NŽT Strateginio plano ir Žemės tvarkymo darbų plano tikslams ir uždaviniams; būtų nustatytos priežastys, nulėmusios NŽT Strateginio plano ir Žemės tvarkymo darbų plano įgyvendinimą bei pasiūlytos priemonės nustatytiems veiklos trūkumams pašalinti. Ant minėtojo tarnybinio pranešimo yra direktoriaus D.Kuprio rezoliucija p. Mickuvienei: „Skubiai atlikti auditą, išaiškinti priežastis, teikti siūlymus“.

Nei Audito išvadoje, nei su ja susijusiuose pateiktuose dokumentuose nebuvo nustatyta, kad būtų tikrinti D.Kupriui išnuomoti valstybinės žemės sklypai ar kiti dokumentai, susiję su D.Kuprio sklypų nuoma ar laikinuoju naudojimu. Pažymėtina, kad NŽT direktorius D.Kuprys pavedė atlikti auditą NŽT Varėnos skyriuje, nors šiame NŽT skyriuje buvo priimti sprendimai jam kaip privačiam asmeniui išnuomoti valstybinės žemės sklypus, taip pat pasirašytos dvi valstybinės žemės nuomos sutartys, taip pat skyriuje buvo nagrinėjami (nebaigti nagrinėti) jo prašymai dėl nuomos“, – rašoma komisijos išvadoje.

Šie faktai, komisijos nuomone, tik patvirtina esantį interesų konfliktą ir numato galimą poveikį auditoriams ir audituojamiesiems. D.Kuprys, kaip pabrėžiama, nėra nusišalinęs nuo NŽT Varėnos skyriaus vedėjo (teisės aktais įpareigoto kontroliuoti D.Kuprio <žemės> nuomos sutartis) veiklos koordinavimo ir kontrolės (NŽT Varėnos vedėjas yra tiesiogiai pavaldus D.Kupriui) bei sprendimų priėmimo personaliniais klausimais, gali daryti poveikį NŽT Varėnos skyriaus vedėjo veiksmams ir nulemti interesų konflikto atsiradimą. Tokie faktai liudija, kad D.Kuprys nuo 2016 m. gegužės 30 d., kai tik buvo paskirtas, yra nuolatinio konflikto situacijoje.

Komisija pabrėžia išskirtinį NŽT direktoriui pavaldžių darbuotojų elgesį ir veikimą (neveikimą) atliekant tarnybines funkcijas D.Kuprio, kaip privataus asmens, atžvilgiu. D.Kuprys 2014 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 3SŽN-(14.3.55.)-101 ir Nr. 3SŽN-(14.3.55.)-103 pasirašė jau eidamas NŽT direktoriaus pareigas, po 2016 m. rugpjūčio 5 d. VTEK teigia turinti pakankamai informacijos konstatuoti, kad: NŽT Varėnos skyriaus darbuotojai atliko išskirtinius veiksmus siųsdami D.Kupriui pasirašyti dvi 2014 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis; į susitikimus su NŽT direktoriumi Varėnos skyriaus vedėjas vyko pasiruošęs informaciją apie D.Kuprio, kaip privataus asmens, valdomus valstybinės žemės sklypus; NŽT Varėnos skyriaus vedėjas NŽT direktoriaus paveiktas parašė tarnybinį pranešimą apie tarnybinės atsakomybės taikymą D.Kuprio bylų tvarkymo neužtikrinusių asmenų atžvilgiu; NŽT Varėnos skyriuje nebuvo imtasi veiksmų dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių įregistravimo ar sutarčių nutraukimo su D.Kupriu, nors teisės aktai šią pareigą numato; NŽT Ignalinos ir Visagino, Kupiškio skyrių darbuotojai neatliko veiksmų ir netaikė sankcijų D.Kuprio atžvilgiu jam sistemingai vėluojant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus juose numatytais terminais (apmokėti sąskaitas, pateikti kadastro duomenų bylas, pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartis).

D. Kuprys bėdų nemato

NŽT vadovas nesugebėjo atsakyti į klausimą, kas jis – ūkininkas, verslininkas ar valdininkas. Kaip savo išvadose pabrėžė ir komisija, jis teigia, kad nuomodamasis valstybės žemę ar siekdamas jos išsinuomoti ( ją vėliau siūlydavo pernuomoti kaimynams – tai liudija ūkininkai), nieko nepažeidęs.

„Aš jau sakiau, kad nepažeidžiau nė vieno punkto. Tikrai nesutinku, kad esu laikytinas sofos ūkininku. Aš turiu technikos, kuri realiai naudojama. Noriu pabrėžti, kad šiais laikais nauji ūkininkai ir negali pradėti verslo, jei nesugebės technikos pervežti į skirtingus sklypus, nebus išmanūs ir pažangūs“, – sakė jis. Komisijos išvadų „Valstiečių laikraščiui“ D.Kuprys nekomentavo.

Komisija nustatė, kad, tapęs NŽT direktoriumi, ūkininkas-valdininkas D.Kuprys „ūkininkavo“ turėdamas privatų interesą dėl valstybės žemės naudojimo visoje Lietuvoje. Kelmės rajone jį domino 4,9776 ha sklypas, Kupiškio – 8,2010 ha, Varėnos – 8,1714 ha, Zarasų – 17,3586 ha, iš viso rajonuose – 38,7086 ha. Visur stumdė NŽT skyrių darbuotojus dirbti „kaip reikia“. Būta interesų ir Panevėžio, Ignalinos ir Visagino skyriuose. Tiesa, dėl visa ko privačių interesų deklaracijose nurodė, kad dėl pasirašomų (pasirašytų) valstybės žemės ilgalaikės nuomos sutarčių gali kilti interesų konfliktas. Kaip kažkada rašė kolega Kęstutis Girnius, skaidru – dar nereiškia, kad teisėta. Deklaruoju iš anksto – ir turiu indulgenciją? Bet gal iš tikrųjų toks ūkininkavimas, išsinuomojant valstybės žemės per pavaldinius, – norma?

R. Dovydėno pieš.

Drono ūkininkas

Ūkininkas, buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius mano, kad arba D.Kuprys ūkininkauja išties labai išmaniai, arba piktnaudžiauja ir grobsto paramos, taip pat ir europinės, lėšas. „Tokia mano nuomonė, galite ją drąsiai cituoti. Taip, Ukrainoje yra stambiųjų ūkininkų, kurie prisipirko žemių ir vežioja techniką iš pietų į šiaurę – pagal poreikį. Bet ten visai kiti mastai. O Lietuvos sąlygomis „susikombinavus“ sklypelių, išbarstytų po skirtingus rajonus, tą garsią techniką apsimokėtų pervežti nebent dronais. Dronais užsiima mano sūnus, bet apie tokius užsakymus nėra girdėjęs. Tebus tada D.Kuprys ne sofos, o drono ūkininkas. Patikėti galima viskuo. Mažylis juk ir Karlsonu, gyvenančiu ant stogo ir viską bei visus skraidinančiu, tikėjo“, – ironiškai pašmaikštavo K.Starkevičius.

Anot jo ir kitų „Valstiečių laikraščio“ kalbintų ūkininkų, populiariausia „verslo rūšis“, turint daug įvairiose vietose išsinuomotų valstybės žemės sklypų – gadinti kraują tikriems ūkininkams, perkertant jų plotus, atkertant dalį privažiavimo ir mandagiai pasiūlant pasinaudoti (už pinigus) kokiu niekam nereikalingu šabakštynu. Blogiausiu atveju galima paprašyti paramos pinigų žolei nupjauti ar pasitraukimui iš žemės ūkio „verslo“.

NŽT, kaip dera priminti, nuolat įsukta į korupcinių geidulių ir vadovų išsidirbinėjimo sūkurį, nesvarbu, kas tuo metu būtų žemės ūkio ministras. Matyt, D.Kuprys postą praras tik tada, jei pakartos liūdnai pagarsėjusios Daivos Gineikaitės žygdarbį – vairuos pasigėręs arba, kaip D.Gineikaitė pakeitęs Gintaras Furmanavičius, – bus pagautas imant kyšį. Kitaip, matyt, niekaip nepavyks susitvarkyti komisijoms, ministrams ir prezidentams.

„Valstiečių laikraščio“ duomenimis, NŽT vadovui vis mėginama „leisti suprasti“, kad ilgai jis nedirbs, bet šis nesusipranta. Gal dėl to, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė NŽT neįtraukė į juodąjį sąrašą šalia „Lietuvos geležinkelių“, urėdijų ir Registrų centro. O gal todėl, kad kažkam labai įtakingam reikia spėti susitvarkyti reikalus dėl valstybės žemės. Galbūt, viskas dar paprasčiau – varnas varnui akies nekerta.