Asociatyvi nuotr.

Ekologiškai ūkininkaujančiame pieno gamybos ūkyje Rokiškio rajone susirgo karvutė. Tešmens uždegimas. Nieko stebėtino. Liga pagydoma, tačiau gijimas užsitęsė, komplikavosi. Pasitaręs su veterinarijos gydytoju ūkininkas nusprendė su 7 laktacijas jam tarnavusia piendave atsisveikinti. Tačiau nesitikėjo, kad mėsos supirkėjai už jo karvutę atseikės tik 62 eurus. Kodėl taip nutiko. Pasvarstykime ir pasimokykime.

Kaina krito nuo 225 iki 62 eurų

Nuo 2013 – ųjų ūkininkui ištikimai tarnavusi karvutė paskutiniu metu per parą duodavo 20 litrų ekologiško pieno. Lyg ir negalėtum skųstis, tačiau matyt atėjo laikas atsisveikinti.

Gyvas svoris 480 kg. Į ūkį atvykę supirkėjai pasiūlė sumokėti 225 eurus. Tokie buvo jų skaičiavimai, kai vizualiai įvertino gyvulį. Ūkininkas, išgirdęs pasiūlymą, žinoma, nesidžiaugė. Mažoka. Bet supirkėjai nebuvo linkę derėtis. Tada jie užsiminė, kad yra ir kita galimybė – karvutę paskersti, o supirkėjai ūkininkui sumokėtų pagal skerdeną. Gal tokiu atveju ūkininkas gautų daugiau?

„Nors jie negarantavo, kad suma bus didesnė, tačiau aš susigundžiau. Taigi negaliu jų kaltinti, nes pats pasirinkau tokį pardavimo būdą”, – pasakojo Eligijus Vyšniaveckas.

Tačiau gavęs sąskaitą ūkininkas apstulbo. Parašyta, kad 148 kg. skerdenos įvertinta 0,4 eur/kg. Taigi iš viso ūkininkui priskaičiuoti 62 eurai.

„Puoliau aiškintis. Gal suklydo? Juk jeigu norėjo sumokėti 225 eurus, tai tikėjausi gauti nors šiek tiek daugiau. UAB „Agaro” atstovai paaiškino, kad mano karvutės mėsa buvo įvertinta kaip žemiausios, kokia tik įmanoma, kategorijos, berods P5”, – aiškino ūkininkas.

Pasak E.Vyšniavecko, tai buvo pirmasis atvejis, kai jis nusivylė supirkėjais, kuriems jau daug metų parduodavo gyvulius mėsai. Kodėl ūkininkas tikėjosi gauti didesnę sumą?

Pasigedo skaidrumo

E.Vyšniaveckas prisipažino kiekvieną dieną nerenkantis informacijos, kaip keičiasi skerdenos supirkimo kainos.

„Tačiau žinojau, kad galiu tikėtis už kilogramą gauti nors 2 eurus, taigi ir planavau gauti tarp 250 ir 300 eurų”, – aiškino ūkininkas.

Kodėl nutiko kitaip?

E.Vyšniaveckas priminė: „Nesusidarykite klaidingos nuomonės – kalbėdamas apie šį konkretų atvejį, aš nesitikiu ir nesiekiu papildomai uždirbti, todėl ir nereiškiu priekaištų supirkėjams, tačiau norėčiau išvengti tokių netikėtumų ateityje ir dar norėčiau, kad iš mano patirties pasimokytų ir kiti ūkininkai”.

Kaip pasimokyti?

„Akivaizdu, kad superkant gyvulius pagal svorį yra spraga – tegul specialistai aiškinasi, kaip tą spragą užtaisyti. Dabar teoriškai aš galiu lydėti savo gyvulį į skerdyklą ir stebėti, kaip jis skerdžiamas, kaip nustatoma skerdenos vertė. Bet tik teoriškai galiu taip elgtis. Iš tikrųjų tai daryti neįmanoma, arba tai man kainuotų daugiau nei verta. Pavyzdžiui, niekas negarantuos, kad gyvulys bus skerdžiamas tuoj pat, kai bus atvežtas iš mano ūkio. O man teks važiuoti ir nežinia kiek laiko laukti. Juk ūkininkai neturi tiek laiko”, – aiškino E.Vyšniaveckas.

Kokią išvadą padarysime?

„Kol nėra pasitikėjimo tarp ūkininko ir supirkėjo ir kol pardavimo pagal skerdeną tvarkai trūksta skaidrumo bei aiškumo, ateityje aš gyvulius parduosiu tik pagal gyvą svorį. Tokiu atveju nors iš anksto žinosiu už kiek parduodu ir nebūsiu nemaloniai nustebintas gavęs sąskaitą už parduotą gyvulį pagal skerdeną”, – padarė išvadą ūkininkas.

Kodėl kyla ginčai?

Vieną moderniausių skerdyklų Lietuvoje turinčios UAB „Agaras“ generalinis direktorius Petras Vainoras sakė, kad gyvuliai mėsai superkami laikantis ES nustatytų reikalavimų.

„Tačiau tikrai ne visi ūkininkai žino, kaip nustatoma galvijo mėsos kaina, kad kiekvieno galvijo mėsa vertinama pagal penkis svarbiausius kriterijus: raumeningumą, riebalingumą, svorį, amžių ir rūgštingumą. Mes pateikiame tokią informaciją, bet tik nuo kiekvieno ūkininko priklauso, ar jis tuo domisi, ar gilinasi“, – sakė P.Vainoras.

„Kiek įmanoma mes taupome, ieškome galimybių mažinti sąnaudas. Juk mes esame ne mėsos perdirbėjai, bet žaliavos pardavėjai, mes ūkininkams teikiame paslaugą. Jeigu suklysime – perdirbėjams turėsime parduoti pigiau nei patys nupirkome, taigi neišsilaikysime“, – aiškino P.Vainoras.

Kodėl Lietuvoje galioja dvi galimybės parduoti gyvulius – ir pagal gyvąjį svorį, ir pagal skerdenas?

„Manau, todėl, kad ŽŪM vadovauja politikai ir jie rūpinasi savo partijų reitingais. Jeigu jie pasirinktų galimybę supirkti tik pagal skerdeną, tai jie prarastų daug rinkėjų balsų. Mūsų tikslas – pereiti prie atsiskaitymo pagal kokybę, t.y. pagal skerdeną. Atsiskaitymas pagal gyvą svorį ūkininkų neskatina galvoti apie kokybišką gyvulių auginimą. Net atvirkščiai. Labai stebiuosi, kai net auginantys mėsinius galvijus renkasi pardavimą pagal gyvąjį svorį. Nesuprantu, juk taip elgtis yra nuostolinga – parduodami pagal skerdeną jie gautų daugiau“, – aiškino P.Vainoras.

Ar dažnai kyla ginčų dėl kainos nustatymo?

„Dažniausiai ginčai kyla, kai parduodami prasti gyvuliai. Būna akivaizdu, kad galvijas prastas, išeiga maža, tačiau žmogui atrodo, kad turėtų už gyvulį gauti daugiau. Štai už vieną galviją gali gauti 800-1000 eurų, o už kitą vargiai gausi ir 150 eurų“, – sako P.Vainoras.

UAB „Agoras“ vadovas sakė, kad kalbėjosi su ūkininku E.Vyšniavecku.

„Tai atvejis, kai parduodant gyvulį reikia galvoti, kad parduodi ne tiek mėsai, bet tiesiog gyvulį utilizuoji“, – sakė P.Vainoras.

Pamokantis atvejis

LR ŽŪR Savivaldos organizatorė Rokiškio rajone Lina Meilutė-Datkūnienė sakė negalinti būti teisėja šiuo atveju, juo labiau, kad patikrinti abiejų pusių argumentus nebeįmanoma.

„Tačiau tebus šis atvejis pamokantis ir ūkininkams, ir supirkėjams. Ūkininkams reikia daugiau pasidomėti gyvulių supirkimo taisyklėmis, o supirkėjai turi pateikti labai aiškius kainos nustatymo kriterijus, kad nekiltų abejonių“, – patarė L.Meilutė-Datkūnienė.

Karantinas tirpdo supirkimo kainas

ŽŪIKVC informuoja, kad 2020 m. kovo mėn. pirmosiomis savaitėmis galvijų supirkimo kainos Lietuvoje buvo gana stabilios. Tačiau dėl COVID19 paskelbus karantiną šalyje, situacija ėmė keistis. Jau pirmąją karantino savaitę, kaip ir prognozavo didžiosios Lietuvos galvijų supirkimo įmonės, galvijų supirkimo kaina sumažėjo 6,08 proc., o supirkimo skaičius – 11,12 proc., o antrąją (13 sav., palyginti su 11 sav.) atitinkamai – 7,85 proc. ir 29,52 proc. Šių metų 13 sav., palyginti su praėjusių metų 13 sav., vidutinė galvijų supirkimo kaina buvo 6,18 proc. mažesnė.

Apžvelgiant situaciją kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje, matyti, kad galvijų supirkimo kainos tik prasidėjus karantinui ėmė mažėti ir šiose šalyse, pvz.: 13 šių metų savaitę palyginus su 11 sav. Latvijoje galvijų supirkimo kaina sumažėjo 9,41 proc., Lenkijoje – 8,28 proc.

Kaip nustatoma supirkimo kaina?

RAUMENINGUMAS

Skiriamos 6 raumeningumo klasės. Jis vertinamas pagal bendrą ES klasifikavimo sistemą SEUROP. S klasės skerdenoms būdingas geriausias raumeningumas, jų vertė didžiausia. P klasės skerdenos pasižymi prasčiausiu raumeningumu.

RIEBALINGUMAS

Skerdenų riebalingumas skiriamas į penkias riebumo klases: 1, 2, 3, 4 ir 5. 1-osios riebumo klasės skerdenos riebalų sluoksnio praktiškai neturi, o 5-oji riebumo klasė žymi labai didelį riebalinio sluoksnio kiekį. Didžiausios kainos verta yra 2-4 riebalingumo klasės skerdena.

AMŽIUS

Skiriamos 6 kategorijos pagal galvijo amžių. Z – 8–12 mėn. galvijų skerdenos. A – 12–24 mėn. nekastruotų galvijų patinų (bulių) skerdenos. B – 24 mėn. ir vyresnių nekastruotų galvijų patinų (bulių) skerdenos. C – 12 mėn. ir vyresnių kastruotų galvijų patinų (jaučių) skerdenos. D – apsiveršiavusių galvijų patelių (karvių) skerdenos. E – 12 mėn. ir vyresnių kitų galvijų patelių (telyčių) skerdenos. Brangiausiai kainuoja galvijų iki 24 mėn. skerdena.

SVORIS

Gyvi galvijai pagal įmitimą skirstomi į tris kategorijas: I kategorija arba aukščiausio įmitimo, II kategorija arba vidutinio įmitimo ir III kategorija žemo įmitimo. Kiekviena įmitimo kategorija skirstoma į 7-8 svorio kategorijas. Geriausiai įvertinami ir superkami brangiausiomis kainomis galvijai, kurių gyvas svoris svyruoja nuo 500 kg iki 799kg.

RŪGŠTINGUMAS

Esant gyvam gyvuliui, raumenų pH būna 7 – 7,5. Gyvulį paskerdus vyksta fermentacijos procesai, keičiasi mėsos cheminės savybės. Po skerdimo vyksta trys fazės: pomirtinis raumenų sustingimas, mėsos brendimas ir gili mėsos glikolizė. Per tą laikotarpį raumenyse glikogenas skyla ir susidaro pieno rūgštis ir pH mažėja. Po skerdimo 24-48 val. pH nukrenta iki 5,5-6,0. Esant didesniam pH nei 6, mėsa tampa tamsi, kieta, sausa (anglų k. DFD – dark, firm, dry)

Galvijų skerdenų pH dydžiui turi įtakos įvairūs veiksniai: lytis, veislė, galvijo įmitimas, raumeningumo klasės, pašarai, šėrimas, auginimo ir laikymo sąlygos, kaip galvijas jaučiasi auginamoje bandoje, sveikatos būklė, transportavimo sąlygos, priešskerdiminis laikymas, skerdimas ir kt. Taip pat didelę reikšmę turi ir genai.