Nors valdančiosios koalicijos branduolį sudaranti partija vadinasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nelabai sekasi suderinti ūkininkų interesus ir žaliąsias idėjas. Tai gerai iliustruoja aršūs ginčai dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, kuris turės įtakos visiems, planuojantiems plėsti gyvulininkystę. Griebiamasi net procedūrinių manipuliacijų.

PAV kaip įrankis

Kol kas siūlomame įstatyme išimtis numatoma tik kumeliukams – arklių fermos, kurią galima statyti neturint poveikio aplinkai vertinimo (PAV), dydis liks toks pat, kaip ir iki šiol. Visiems kitiems gyvūnams plotai perpus mažėja. Oponentų teigimu, politikų žodžiais propaguojami šeimos ūkiai pastaraisiais metais jokių fermų nestatė, nes pagal dabar galiojančius įstatymus vien leidimams gauti ir biurokratiniams formalumams įveikti reikia trejų metų ir iki 150 tūkst. eurų išlaidų. Jei bus priimta nauja tvarka, viskas dar brangs, o pelno turės tik tarpininkų įmonės.

Seimo Etikos procedūrų komisija svarsto Kaimo reikalų komiteto (KRK) narių Vytauto Kamblevičiaus ir Petro Čimbaro skundą, kuriame teigiama, kad parlamento Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) į plenarinio posėdžio darbotvarkę įtraukė ne abiejų komitetų suderintą projekto tekstą. Už KRK pateiktus pasiūlymus, dėl kurių esą buvo lyg ir sutarta, anot skundo autorių, nebuvo net balsuojama. Maža to, KRK narius supykdė Lietuvos žaliųjų partijos atstovo Lino Balsio prastumti griežtesni reikalavimai ūkininkams.

Tegul etikos ir procedūrų prievaizdai aiškinasi, kaip ten su tekstais, kas už ką balsavo, kodėl niekas iš KRK narių nebuvo pagrindinio komiteto posėdyje ir pan. Svarbi tema. Siūlomas įstatymas nustatys, kiek kiaulių, avių, vištų, kalakutų, triušių ar stručių gali veisti ūkininkas neužsakinėdamas poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Nors esama ginčų ir dėl pačių PAV atlikimo procedūrų, ir dėl to, ar rajonų savivaldybių tarybos gali, net ir esant palankiam PAV, atsisakyti priimti numatomą investiciją savo teritorijoje, pagrindinė kova užvirė dėl to, nuo kokio dydžio mėšlo krūvos toks vertinimas apskritai reikalingas.

Aplinkosauginiam interesui neva mėginantys atstovauti parlamentarai nori, kad tūkstančius eurų kainuojančią studiją reikėtų pirkti nuo mažesnio planuojamo laikyti putpelių, triušių ir audinių ar kiaunių skaičiaus. Jie taip pat norėtų, kad projekte išliktų galimybė bet kuriai savivaldybei užkardyti net ir patį PAV užsakymą, jei ji nutartų, kad tokios investicijos nenori. Antai Girkalnio, nedidelio Raseinių rajono miestelio, gyventojai savaitgalį surengtoje apklausoje pasisakė prieš bendrovės „Agrovera“ planuojamas paukštininkystės komplekso statybas. Anksčiau ši buvusio Seimo nario Jono Jagmino kontroliuojama bendrovė analogiškų problemų turėjo ir Varėnos rajone.

Potencialius ir esamus gyvulių augintojus remiantys KRK nariai aiškina, kad tokia politika iš kaimo išvaikys paskutinius investuotojus. Ir viena, ir kita pusė, laikydamosi žanro taisyklių, kaltina oponentus atstovaujant stambiajam kapitalui arba PAV vykdančių įmonių interesams.

Kas už ko

Anot radikaliausius „prožaliuosius“ siūlymus teikusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio, kai kurie KRK nariai atstovauja stambiausių gamintojų interesams ir dar drįsta būti nepatenkinti, nors beveik viską, ką norėjo, prastūmė.

L. Balsys

„Komitetas paliko iš esmės tą patį, ką siūlė Aplinkos ministerija. Mano siūlymus beveik visus atmetė. Dėl visko ten buvo balsuojama, ir aš tik apgailestauju, kad buvo pasiduota stambiųjų verslininkų spaudimui. Štai didžiausias kiaulininkas (iš tiesų jis paukštininkas – red.past.) Jonas Jagminas ir panašūs verslininkai galės netrukdomai dergti, kur nori ir kiek nori. Dar blogiau yra tai, kad, kitaip nei aš siūliau, savivaldybėms nepaliekama teisės pačioms spręsti – reikalauti ar nereikalauti PAV ir apskritai, ar reikia tokios investicijos ir daug teršiančios fermos? Kalbama apie regionų raidą ir savivaldą, bet einama visai priešingu keliu. Dabartiniame projekte savivaldybei nenumatyta galimybė dar prieš PAV darymą pasisakyti prieš visokias fermas, jei žmonės jų nenori. Kodėl savivaldybės taryba negali pasakyti „ne“ vienam ar kitam verslo objektui? Tai yra esminis klausimas, o ne kiek ten ko bus auginama. <...> PAV pasidaryti irgi nėra taip brangu – kainuoja tūkstančius, bet ne milijonus. Didelę fermą norinčiam statyti verslininkui tai tikrai įkandami pinigai. Dar viena bėda, kad rengiant PAV trūksta skaidrumo. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija šiuo metu kaip tik nagrinėja mano skundą dėl situacijos, kai Aplinkos ministerijos klerkė rengia teisės aktus dėl PAV procedūrų, o jos sutuoktinis turi „firmutę“, kuri tas PAV procedūras atlieka. Iš esmės niekam ne paslaptis, kad PAV, kaip ir įvairios galimybių studijos, atliekamos pagal užsakovo valią ir išvados priklauso nuo honorarų dydžio ir susitarimų“, – aiškino L.Balsys „Valstiečių laikraščiui“.

Lygūs ir lygesni

Paklaustas, kodėl vienoms planuojamų auginti gyvūnų ar paukščių rūšims PAV yra palankesnis, negu kitoms (o gal palankesnis kuriam nors verslui?), L.Balsys atkirto, kad mažai gilinosi į skaičius, kai teikė siūlymus. „Yra plačiai vartojama sutartinio gyvulio sąvoka, ir aš tiesiog pjoviau maždaug per pusę skaičius, kam, ministerijos siūlymu, suteikiama teisė plėtoti gamybą be PAV. Suprantu, arklių Lietuvoje mažai, todėl ir palikau jiems gal kiek didesnę kvotą. Pagrindinė problema yra ne arkliai ir kiaunės, o kiaulės ir paukščiai“, – savo taikinį įvardijo L.Balsys. Kartu jis nurodė, kad jam svarbus ir dar vienas aspektas – pasiekti, kad PAV užsakovas būtų ne pats verslininkas, o koks nors specialus fondas. Tačiau ir šį siūlymą komitetas atmetė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko manymu, stambusis kapitalas čia niekuo dėtas. Jis net suabejojo L.Balsio būsenos adekvatumu.

A. Stančikas

„Lino Balsio siūlymai – peilis elementariam šeimos ūkiui. Jeigu daryti viską taip, kaip siūlo šis Seimo narys, tai gyvulininkystę reikia visai uždrausti, nieko nevalgyti ir būti gyviems Šventąja Dvasia. Deja, gyvenimas yra gyvenimas – apie fermas reikia mąstyti realistiškai. Anksčiau, remdamiesi Europos Nitratų direktyva, mąstėme apie 300 sąlyginių gyvulių, kai 1 sąlyginis gyvulys yra 1 karvė. Diskusijoje su aplinkosaugininkais gimė nuostata, kad reikia sutarti, koks skaičius kokių gyvūnų ar paukščių atitiks 300 sąlyginių. Galiausiai kompromiso būdu nutarta, kad atskaitos tašku bus laikoma 250 sąlyginių gyvulių ferma. Tai tikrai nedidelė, šeimos ūkiui pritaikyta ferma. Klausimas labai paprastas – kiek per dešimtį metų pastatyta naujų fermų, kurios būtų būtent tokio dydžio? Mes nekalbame apie Jono Jagmino ar „Šiaurės vilko“ grupės didelius paukštynus, o būtent apie šeimos ūkio dydžio fermas. Atsakymas – niekas nieko naujo nepastatė. Kodėl? Ogi todėl, kad, norint pastatyti tokią fermą, reikia trejų metų ir apie 150 tūkst. eurų tam, kad suderintum formalumus ir gautum leidimą statyti. PAV reikalavimas yra vienas iš tų stabdžių, kuris imlus ir laikui, ir pinigams. Karvė visur yra karvė, višta visur yra višta. Už PAV brukimo, reikia ar nereikia, slypi tiesiog pelningas popieriukų rašytojų verslas. Pinigai iš nieko ten susigeneruojami dideli, nors nieko šita veikla nesukuria. Štai jums ir interesas“, – teigė KRK pirmininkas.

Siūlo „pagalvės“ mokestį

KRK pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Kazys Starkevičius ironiškai pasiūlė nesismulkinti ir pribaigti ūkininkus per gyvulių ir paukščių „pagalvės“ mokestį.

K. Starkevičius

„Šnekomis siekiama, kad žmonės neemigruotų, pasiliktų Lietuvoje, užsidirbtų. O tikrovėje jau ir už galimybę auginti triušius reikia sumokėti išankstinę duoklę. Turiu omenyje nuolatinius priekaištus, kad ūkininkai neva nemoka mokesčių, visokius reikalavimus ir apribojimus, susijusius su kiaulių maru, paukščiu gripu, kvapais, statomas vis naujas kliūtis. Taigi siūlau nesismulkinti: paimti ir įvesti „pagalvės“ mokestį. Už paršavedę – 15 eurų, už šiaip paršiuką – 8 arba 10 eurų, už arklį – 15, už karvę – 20, už triušį – 0,5 euro. Už vištą tegul bus kokie 3, už gaidį – 5, o už broilerį gal ir pusantro užteks. Vėliau bus galima pagalvoti ir apie privalomąjį sveikatos draudimo mokestį kiekvienam triušiui ar audinei. Žmonių juk mažėja, o nuo kažko nuplėšti reikia. Kad kaimas būtų demotyvuotas ir žmonės įtikinti, kad ką nors daryti neapsimoka. Už veiklą reikia bausti. To reikalo apskaitai dar galima sukurti kokį bataliono dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinį ir bus tvarka – visoje Lietuvoje. Niekas nebeterš oro ir aplinkos, niekas nenervins Aušros Maldeikienės ir kitų, kas ieško neva kaimo žmonių kišenėse paslėpto milijardo. Viskas bus apleista, niekas nesmirdės ir visiems bus ramu“, – sarkastiškai samprotavo politikas.

Anot K.Starkevičiaus, ankstesnė valdžia pasižymėjo nenoru ką nors daryti ir nuolatiniais skandalais, o dabartinė linkusi į keistus ir ekscentriškus eksperimentus. „Pieno sektorių baigė nustekenti valdžios neveiklumas ir paramos neteikimas, kiaulininkystę – kiti dalykai. Dabar dar „išvaduokime“ kaimą nuo triušių bei putpelių ir visa Lietuva sužaliuos taip, kad jokių kitų spalvų daugiau ir nepasitaikys“, – sakė KRK pirmininko pavaduotojas „Valstiečių laikraščiui“.

Arkliškos lengvatos

Kuo baigsis šis ginčas – sunku nuspėti. Aišku tik tiek, kad nė viena pusė neketina nusileisti.

KRK vadovas A.Stančikas kaltina oponentus procedūrinėmis manipuliacijomis.„Kaip atsitiko, kad mūsų Kaimo reikalų komiteto suderinti su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos komitetu skaičiai buvo pakeisti? Buvo sutarta, kad kailiniams žvėreliams ir paukščiams laikyti kartelė, nuo kurios jau reikia PAV laikant raguočius ir kiaules, lieka ta pati, kaip ir siūlė Aplinkos ministerija, t. y. 250 sąlyginių gyvulių. Kailiniams žvėreliams ir paukščiams bei kitiems gyvuliams sąlygos buvo sušvelnintos. O štai į plenarinį posėdį paslaptingu būdu patenka ne komitetų suderintas variantas, bet L. Balsio pasiūlytas, kur sąlygos drakoniškai sugriežtinamos.

<...> Žmonės žodžiais kviečiami ūkininkauti, o sąlygos sunkinamos. Ar Lietuvoje žemės daugėja? Ne, tai yra stabili konstanta. Kur jiems ūkininkauti, kad žemės reikėtų minimaliai? Kad ir tokiose nedidelėse fermose. Juk nemažai jaunų žmonių padirbėjo užsienyje, pavyzdžiui, perspektyviame kailinių žvėrelių auginimo versle, įgijo patirties, užsidirbo pinigų. Jiems užkertame kelius, o juk dirbtų ten ir jų šeimos, gal ir dar kas iš šalies pasisamdytų. Kaip vystyti gyvulininkystę nestatant gamybos objektų? Kaip adekvačiai panaudoti europines lėšas? Šiandien jos masiškai kišamos į techniką. Galime džiaugtis – turime daugybę prabangių traktorių kaime, ūkininkai gali tarpusavy konkuruoti ir girtis, tik paskui bankams reikia mokėti. O ir technika perkama iš tos pačios ES, tad pinigai iš mūsų grįžta atgal. Renkamasi daryti tai, kam mažiau taikoma biurokratinių apribojimų. Ar gali visi auginti grūdus? Valio, bet toje rinkoje irgi ištinka krizių, kiti juos taip pat augina. Papjovę gyvulininkystę, vėl liksime kvailių vietoje“, – prognozavo A.Stančikas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika, atstovaujantis LVŽS kaip ir A.Stančikas, teigė, kad buvo laikomasi visų procedūrų, o priimtos normos – kompromisinės.

„Tie Seimo nariai, kurie skundžiasi, patys nebuvo posėdyje. KRK narius galbūt klaidina jų sekretoriatas, nes ten buvo viena jo atstovė. Buvo pateiktas galutinis mūsų, kaip pagrindinio komiteto, sprendimas“, – nurodė jis.

Pasak K.Mažeikos, neturi jokio pagrindo ir L.Balsio teiginiai, kad spaudimą komitetui darę neįvardyti stambieji gamintojai ar J.Jagminas. „Aš jo nesu matęs Seime. Gal kur KRK su juo ir buvo kokių nors pašnekėjimų. Tai yra kalbėjimas dėl kalbėjimo. Priimtame sprendime atsižvelgta ir į L.Balsio pasiūlymus – kai kuriose pozicijose pakoreguoti skaičiai, ir į KRK pageidavimus. Taigi išlaikant visas procedūras pasiektas kompromisas“, – tvirtino pirmininkas.

Deja, kompromisas, panašu, netenkina nė vienos iš pusių. L.Balsys norėtų PAV taikyti nuo mažesnio kiekio gyvulių ir paukščių absoliučiai visose pozicijose, išskyrus kumeliukus, o KRK gina teisę turėti didesnes kailinių žvėrelių ir putpelių kolonijas.