Vyriausybė Seimui pateikė svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus. Dėl minėtų mokesčių pakeitimo dar tik prasideda diskusijos, tačiau pirmosios išvados paradoksalios – nors valdžia tikina pirmenybę teikianti vidutiniams ir smulkiesiems šeimos ūkiams, analizė rodo, kad įsigaliojus naujiems mokesčiams santykinai mažiau nuostolių patirtų ne smulkiųjų ūkių savininkai, bet garsiausiai dejuojantys stambiųjų ūkių savininkai. Panagrinėkime.

Pritrūko lėšų sveikatos priežiūrai

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – tai valstybės mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Iš šio mokesčio surinkto privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos bei jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicininės priemonės. Taigi lėšų paskirtis svarbi, juk nė vienas neturime garantijų, kad vieną dieną tokių paslaugų neprireiks. Tačiau ketinimų apimtys turi ribas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateikto Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 pakeitimo projekto Nr. 19-15804 aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl šiuo metu esančių PSD įmokų lengvatų asmenims, turintiems iki 2 EDV (1 ekonominio dydžio vienetas = 1 200 Eur), į PSDF nesurenkama tiek lėšų, kiek reikia, norint kokybiškai atlikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Įstatymo projekte siūloma panaikinti vienintelę PSD įmokos lengvatą asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis, pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus, per metus yra ne didesnis kaip 2 EDV (t. y. 2 400 Eur).

Perlenkė lazdą

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad SAM paskubėjo Seimui pateikti projektą – reikėjo pasitarti su žemdirbių organizacijomis. Kodėl reikėjo pasitarti?

ELTA nuotr.

„Todėl, kad iki 2 EDV turintys žemės ūkiai sudaro net apie 62 proc.visų ūkių valdų, arba apie 102 tūkst. ūkių. Taigi šis mokesčio padidinimas palies smulkiuosius ir vidutinius ūkius“, – sakė A.Svitojus.

Priminsime, kad šiuo metu iki 2 EDV ūkius valdantys ūkininkai PSD moka 2,33 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) t. y. 14,14 Eur/mėn. Panaikinus lengvatą, šie ūkininkai turėtų mokėti standartinę 6,98 proc. PSD įmoką nuo MMA t. y. 42,37 Eur/mėn.

ŽŪR specialistų skaičiavimais, 2 EDV ūkį valdančio ūkininko pajamos per mėnesį siekia tik 200 Eur (2 EDV, t. y. 2 400 Eur : 12 = 200 Eur) ir toks ūkininkas moka 2,33 proc. ne nuo gaunamų pajamų (200 Eur), o nuo MMA (607 Eur), todėl PSD mokestis sudaro 7,07 proc. jo gaunamų pajamų. Taigi panaikinus esamą lengvatą, šie ūkininkai privalėtų mokėti jau ne 7,07 proc., o net 21,19 proc. PSD nuo gaunamų pajamų.

Taigi, jeigu ūkininkas turi 1 EDV ūkį, tai jo pajamos per mėnesį yra 100 Eur (1 200 : 12 = 100 Eur), o PSD mokestis sudaro 14,14 proc. nuo visų pajamų. Panaikinus esamą lengvatą, ūkininko mokamas PSD sudarytų ne 14,14 proc., o net 42,37 proc. nuo gaunamų pajamų. ŽŪR specialistų skaičiavimais, iki 0,5 EDV ūkio savininkams tenkantis PSD net viršytų gaunamas pajamas.

„Akivaizdu, kad įstatymo pakeitimus parengę SAM tarnautojai perlenkė lazdą. Analizė rodo, kad lengvatos iki 2 EDV ūkius valdantiems smulkiesiems ūkininkams panaikinimas sukeltų neproporcingą mokesčių naštą. ŽŪR nuomone, tai pažeistų ir taip trapų lygiateisiškumo principą, nes PSD mokestis šiuo atveju skaičiuojamas ne nuo ūkio gaunamų pajamų, o nuo MMA“, – išvadą padarė A.Svitojus.

Įmokų ir išmokų principas

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – tai valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas valstybės gyventojų socialinei gerovei palaikyti. Šį mokestį galima vadinti pensijų, motinystės, sergančių asmenų bei nedarbo išmokų mokesčiu (nepainiokime su sergančių asmenų gydymu – VSD mokestis skirtas tik išmokoms ir jų administravimui).

Taigi būtent nuo šio mokesčio įmokų priklausys, kokio dydžio pensiją sukaupsite. Priminsime, kad VSD sistema veikia įmokų-išmokų principu, t. y. jeigu daugiau sumokėjai, tai ir didesnę senatvės pensiją sukaupsi. Kartais žmonės skundžiasi – esą daug metų dirbau, o draudimo stažas senatvės pensijai gauti nėra didelis. Taip nutikti galėjo ir todėl, kad nesumokėjote priklausančių VSD įmokų. Privalomai yra draudžiami ūkininkai bei jų partneriai, jeigu ūkio dydis yra lygus bei didesnis nei 4 EDV. O savanoriškai ūkininkai draudžiasi, jeigu turi mažesnius nei 4 EDV ūkius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė ir pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūloma VSD įmokomis apmokestinamas pajamų „lubas“ padidinti nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Išaugs pakėlus „lubas“

Šis pakeitimas nepalies ūkininkų, gaunančių mažiau kaip 49 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinamų pajamų per metus, tačiau palies ūkininkus, kurie per finansinius metus turi nuo 49 tūkst. iki 68 tūkst. Eur GPM apmokestinamų pajamų.

Skaičiavimai rodo, kad, pavyzdžiui, ūkininkas, turintis 70 tūkst. Eur GPM apmokestinamųjų pajamų 2019 m. VSD sumokėjo 5 505,16 Eur (43 × 1 136,20 × 90 proc. × 12,52 proc.), o už 2020 m. pagal siūlomus naujus įkainius turės mokėti 7 681,62 Eur (60 × 1 136,20 × 90 proc. × 12,52 proc.), arba 2 176,46 Eur daugiau.

Beje, skaičiuodami prognozavome, kad 2020 m. VDU liks nepakitęs nuo 2019 m. skaičiuojamų įmokų, t. y. VDU = 1 136,20 Eur.

Analizė rodo, kad ūkininkai, turintys iki 68 172 Eur GPM apmokestinamų pajamų per metus, VSD ir PSD turės skirti apie 18 proc. savo pajamų, tuo tarpu ūkininkas, turintis, pavyzdžiui, 100 tūkst. Eur GPM apmokestinamų pajamų per metus, dėl naujųjų „lubų“, VSD (be kaupimo) ir PSD turės skirti mažiau, t. y. apie 12 proc., savo pajamų.

Kodėl taip yra? Todėl, kad lėšos, viršijančios 68 172 Eur, yra neapmokestinamos.

Nemalonios išvados stambiesiems

Stambiųjų ūkių savininkai itin garsiai šaukia, kai mokesčiai padidinami. Tačiau kartais jie dar garsiau piktinasi, kai jiems numatyti mokesčiai padidinami mažiau nei vidutiniams bei smulkiesiems ūkiams. Tai ne „Valstiečių laikraščio“ išvada. Ją padarė vienas ūkininkas, sausio 31 d. dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo išplėstiniame posėdyje.

„Norėjau paaiškinti, kad milijonus eurų vartantys stambieji ūkiai, skirtingai nei aš, vidutiniokas, VSD padidinimo net nepajaus, bet buvau kaipmat nutildytas“, – viešai kalbėti nenorėjo ūkininkas.

Kaip jau teigėme, šis pakeitimas nepalies ūkininkų, turinčių mažiau kaip 49 tūkst. Eur GPM apmokestinamų pajamų per metus. Tačiau VSD vadinamųjų „lubų“ pakėlimo atveju santykinai mažiau šio mokesčio turės mokėti ir itin stambūs ūkiai.

LŪS prezidiumo posėdyje buvo priekaištaujama, kad dėl VSD mokesčio į sunkią padėtį patenka į žemės ūkio paskirties žemę daug investavę stambieji ūkiai, nes šiomis investicijomis jie negali sumažinti apmokestinamųjų pajamų, priešingai nei kiti verslai, kurie investuodami į pagrindines gamybos priemones gali tai padaryti. Priekaištas lyg ir būtų logiškas, tačiau buhalteris Kurmis šį argumentą atremia nesunkiai: „Individualia veikla užsiimantys verslininkai, skirtingai nei ūkininkai, negauna tiesioginių išmokų, nuo kurių nėra mokami jokie mokesčiai.“

Mokestis padidės tik 300 ūkių

Eglė Radišauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė

Siūlymas padidinti socialinio draudimo įmokų ,,lubas“ nuo 43 iki 60 VDU paliestų tik tuos ūkininkus, kurių apmokestinamosios pajamos viršija 43 VDU, t. y. 59,3 tūkst. Eur per metus arba beveik 5 tūkst. Eur per mėnesį. 2019 m. III ketv. vidutinis (bruto) darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant ir individualias įmones) buvo 1 306,3 Eur, todėl manome, kad siūlymas padidinti įmokų „lubas“ nepalies vidutinių šeimos ūkių.

Nustačius 60 VDU, maksimalios mokamos ūkininkų VSD ir PSD įmokos išaugtų beveik 5 tūkst. Eur iki 14,5 tūkst. Eur už metus (šiuo metu maksimali įmoka yra 9,5 tūkst. Eur). SODROS duomenimis, ūkininkų, kurių metinės apmokestinamosios pajamos viršija 43, bet nesiekia 60 VDU, Lietuvoje yra tik 300.

Nesutinkame, kad įmokų „lubų“ pakėlimas paliestų vidutinius šeimos ūkius, nes, 2019 m. duomenimis, iš 10,8 tūkst. mokėjusių socialinio draudimo įmokas ūkininkų, 38 proc. deklaravo metines pajamas, mažesnes nei 5 tūkst. Eur. 94 proc. ūkininkų deklaravo pajamas, kurios nesiekė 43 VDU ribos.

Kai pinigų neužtenka

Vincas Baliulevičius,

ūkininkaujantysis Alytaus rajone

Iš savo nedidelio ūkio sukrapštau minimalų, o kartais ir didesnį atlyginimą. Iki šiol naudodavausi PSD lengvata. Dabar turėsiu mokėti, bet nedejuosiu ir žalių kryžių nestatysiu, nors šalia manęs ūkininkaujantys kaimynai pastatė. Kartą per šv. Mišias kunigas pamokslą skyrė pinigams, kad kiek jų žmogus beuždirbtų, jų vis neužtenka. Žiūrėjau į savo kaimynus, paraudusiais veidais. Suprato. Tačiau po šv. Mišių jie vėl atgavo natūralią spalvą. Štai dabar stambieji ūkininkai piktinasi, kad valstybė nori padidinti socialinio draudimo mokestį. Aš užsidirbu minimalų, o jie, pagal skaičiavimus, daugiau nei 5 tūkst. Eur per mėnesį. Man užtenka, o jiems – trūksta. Žiūri į akis ir dejuoja, jau neraudonuodami.

Nesužlugdys, bet ir neišgelbės

Vilhelminas Janušonis,

ūkininkaujantysis Pasvalio rajone

Manęs asmeniškai PSD mokesčio pakeitimas nepalies, nes ne tik ūkininkauju, bet ir papildomai dirbu, taigi šį mokestį moka darbdavys. Tačiau gaila smulkiųjų ūkininkų, kuriems jau teks patiems mokėti. Smulkiesiems ir taip ne pyragai. Kitaip yra dėl valstybinio socialinio draudimo. Suprantu, kad taip daroma mažėjant dirbančiųjų gyventojų. Tai palies tik 300 ūkininkų? Žinoma, vien tik socialinio draudimo mokestis nesužlugdys ūkininkų, bet kai sudedi į krūvą visus mokesčius ir kai matai, kad jie nuolat auga, tai darosi neramu. Apskritai aš su abejonėmis galvoju apie galimybę sulaukti senatvės pensijos. Gal ir sulauksim, bet ūkininkams nepatarčiau tikėtis senatvėje išgyventi tik iš pensijos. Matyt, reikia galvoti ir apie kitas galimybes išgyventi, gal geriau investuoti į žemę, į ūkį, į savo vaikus.